- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e1-3139-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38299-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas.
Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
2021 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra atsakingas už (duomenys neskelbtini). Vairavimas yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Vakar, apie 18 val., savo namuose, kur ir yra registruotas (duomenys neskelbtini), su kaimynu išgėrė keturis butelius alaus ir 0,5 „Bajorų“ degtinės. Tuomet, apie 20.30 val., tiksliai laiko neatsimena, kai kaimynas išėjo į savo namus, jis susirašė su draugu I. L., parašė, jog atvažiuos su tėčiui priklausančiu automobiliu „Toyota Corola Verso‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki jo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tuomet, važiuojant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis sustojo ir jį patikrino. Kadangi jis buvo išgėręs, tai ir alkoholio matuoklis nustatė neblaivumą. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl padaryto poelgio gailisi. Automobiliu „Toyota Corola Verso“ naudojasi jis, yra pasiskolinęs iš tėvo tam, kad galėtų vykti į darbą. Automobilis nuosavybės teise priklauso jo tėčiui A. M.. Šiuo metu gyvena vienas, (duomenys neskelbtini). Namuose, (duomenys neskelbtini), kai 2021 m. lapkričio 2 d. išvažinėjo, nieko nebuvo, niekas jo nematė, jog jis išvažiuoja išgėręs alkoholio (e. b. l. 87-90).
2021 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d., dirbant kartu vyr. patruliu V. B., automobilyje „ŠKODA Oktavija“ (duomenys neskelbtini), apie 20.55 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja keliu (duomenys neskelbtini), iš paskos automobilis „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja, blaškosi po kelią. Važiuodami keliu, posūkio link (duomenys neskelbtini) (esančios „E.“ degalinės), pasivijo ekipažą (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip šis ekipažas stabdė automobilį, kuris sustojo iš karto, kai jie jį pasivijo, tai įvyko netoliese „M.“ (pravažiavus posūkį link (duomenys neskelbtini)). OVS budėtojui pranešė, kad minėtą automobilį sustabdė ekipažas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, jam prisistačius, paaiškėjo, kad tai buvo A. M. ir pasiteiravus, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, paaiškino, kad išgėrė du butelius alaus, talpos nenurodė, prieš vieną valandą. Alkotesteriu Drager alcotest 6810 Nr. ARBL-0760, patikros Nr. 1486007, šiam buvo patikrintas girtumas ir pirmo pūtimo metu, apie 21.22 val., buvo nustatytas 1.68 promilės girtumas. Antro pūtimo metu, apie 21.38 val., buvo nustatytas 1.73 promilės girtumas. Vairuotojui pasakė, kad automobilis bus išvežtas į (duomenys neskelbtini), po ko, atvažiavęs tralas automobilį priverstinai išvežė į (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelę. Patikrinus minėtą sustabdytą transporto priemonę, nustatyta, jog automobilis priklauso A. M.. A. M. pranešė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pateikė dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad asmuo (duomenys neskelbtini), pareigų neįsidėmėjo (e. b. l. 23-26).
2021 m. lapkričio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. matėsi su savo sūnumi A. M. apie 13 val. Šis buvo atvykęs pas juos į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 14 val., papietavus, šis išvyko į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena vienas. Automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso jam, buvo davęs automobilį naudotis saviems tikslams. Jam nebuvo žinoma, jog šis vartos alkoholinius gėrimus ar, kad kažkur važiuos išgėręs (e. b. l. 29-31).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. lapkričio 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta transporto priemonė – „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukose (e. b. l. 9-10, 11-16).
2021 m. lapkričio 2 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17, 18).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 4 d. leidimu automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. M., buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (e. b. l. 70).
Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2021 m. lapkričio 2 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. M. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 6810, Nr. ARBL 0760 (patikros sertifikato Nr. 1486007), pirmą kartą – 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21.22 val., buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21.38 val., buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas (e. b. l. 8, 76).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. Nr. ARBL 0760 ir patikros sertifikato Nr. 1486007 duomenys patvirtina, jog A. M. pirmą kartą – 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21.22 val., buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21.38 val., buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas (e. b. l. 75, 76).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas – A. M. (e. b. l. 19).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. lapkričio mėnesį su PVM buvo 2 710 Eur, be PVM buvo 2 240 Eur (e. b. l. 20).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. M. 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes A. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. M. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti paskirtą baudą bei konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti dalimis per 2 metų laikotarpį (e. b. l. 102-104, 106-107).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 1,68 promilės neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis vairavo automobilį po to, kai su kaimynu išgėrė keturis butelius alaus ir 0,5 „Bajorų“ degtinės. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. M. – labai jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas išnykęs, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie A. M. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės lygų šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 51 MGL, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. M., sutikdamas su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė paskirtos baudos dydį išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui, tačiau savo prašyme nenurodė dėl kokių priežasčių jis to prašo ir nepateikė duomenų, kurie pagrindžia jo sunkią materialinę padėtį. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį A. M. paskirtos baudos mokėjimo terminą. Įvertinus, kad A. M. yra vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), spręstina, kad paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas 17 mėnesių laikotarpiui.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. M. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
Kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, važiavo (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 1,68 promilės neblaivumas. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš vairavimą vartojo stipraus alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie A. M. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, terminas, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl trumpinti ar ilginti jos terminą nėra pagrindo, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. (e. b. l. 96-97).
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM, t. y. 2 710 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
A. M. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu valdytojas ir savininkas buvo ne kaltinamasis, o A. M. (e. b. l. 19). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas A. M. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 2 710 Eur (e. b. l. 20).
Kaltinamasis A. M., sutikdamas su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso, nei bausmių vykdymo įstatymų normos nereglamentuoja iš nuteistųjų priteistų civilinių ieškinių, teismo proceso išlaidų ar konfiskuotino turto vertę atitinkančių sumų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo. Įstatymų leidėjas yra tik numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-401-397/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-365/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-102-626/2020, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018). Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, teismo įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Nagrinėjamu atveju A. M., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 710 Eur, turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu A. M. gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo A. M. prašymas negali būti tenkinamas.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinamos (e. b. l. 91-92, 96-97, 99-100).
Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti A. M. sumokėti paskirtą baudą per 17 (septyniolika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Išaiškinti A. M., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 3 d.
Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš A. M. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 710 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų).
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.