Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-651-863/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: e2A-651-863/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25458-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Atsakovas: E. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-651-863/2024Teisminio proceso Nr.

2-68-3-25458-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui E. V., prašydama priteisti iš atsakovo 6 191,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. vasario 19 d. su atsakovu sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. TPS103502-19-0221 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovės advokatas G. Č., advokatė L. D., ir kiti jų įgalioti advokatai, advokatų padėjėjai ir teisininkai įsipareigojo atstovauti atsakovo interesus civilinės teisės, verslo teisės, darbo teisės, baudžiamosios teisės, administracinės teisės srityse. Ieškovė nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 1 d. suteikė atsakovui teisines paslaugas, už kurias jis praktiškai atsiskaitė, liko skolingas tik 57 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. ieškovė suteikė atsakovui teisines paslaugas už 6 134,70 Eur sumą, tačiau atsakovas vengė atsiskaityti už šias teisines paslaugas nepaisant to, jog buvo ne kartą raginamas padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas ignoravo ieškovės elektroninius laiškus dėl atsiskaitymo bei pranešimą dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, kuris atsakovui buvo siųstas tiek elektroniniu paštu, tiek registruotu paštu. Ieškovei pradėjus teisinius procesus, atsakovas vengė atsiimti procesinius dokumentus, todėl atsakovo atžvilgiu buvo priimtas teismo įsakymas. Kai antstolis Saulius Mulevičius pradėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus ir išieškojo dalį skolos – 3 442,21 Eur, atsakovas ėmėsi procesinių priemonių atnaujinti procesą, teikti atsikirtimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo (civilinė byla Nr. e2VP-26392-433/2022, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme), kuriuo reikalauja atgręžti sprendimo įvykdymą, įpareigojant ieškovę grąžinti 3 442,21 Eur sumą bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos. Ieškovė nesutiko su atsakovo pozicija, kadangi jis nutyli daug reikšmingų aplinkybių, todėl pateikė civilinėje byloje Nr. e2VP-26392-433/2022 priešieškinį atsakovui, keliant reikalavimą priteisti skolos sumą. 2022 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti priešieškinį šioje civilinėje byloje, nurodant, kad ši nutartis neužkerta kelio ieškovei kreiptis su ieškiniu. Ieškovė atsakovo atžvilgiu visą laiką elgėsi geranoriškai ir neteikė ieškinio, nes bandė su atsakovu ginčą baigti taikiai, tačiau iki šiol su atsakovu nepavyko susitarti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas E. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė, sumokėdamas ieškovei 2 000,00 Eur. Ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, jose nurodydama pinigų sumas savo nuožiūra, ieškovės nurodytos sumos atsakovo nepatvirtintos, ant jų nėra atsakovo parašo, nors yra nuoroda, kad „paslaugos priimtos“, todėl tokie rašytiniai įrodymai neturi įrodomosios galios. Akcentavo, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ieškovės pateiktos sąskaitos ir sumos už suteiktas paslaugas nepateisinamos. Skundai, prašymai paruošti nepagrįstai didelių apimčių. Atsakovas mano, kad ieškovė siekia naudos. Atsakovas pažymėjo, kad negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos Sutarties, nepasiekė planuotų rezultatų, nebuvo užtikrintas teisinis tikrumas ir teisėtų lūkesčių apsauga. Ieškovė įsipareigojo teisinius klausimus išspręsti kuo greičiau, ekonomiškiau ir palankesnėmis klientui sąlygomis, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė.

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

5. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 6 191,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 6 191,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 280,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6.1. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad pagal Sutartį teisines paslaugas jam turėjo teikti advokatas G. Č., nes Sutartis buvo sudaryta su juo, o ne su T. J. ir A. B. Teismas vertino, kad Sutartyje aiškiai nurodyta, jog atsakovas Sutartį sudaro su juridiniu asmeniu – advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini). Advokatas G. Č. Sutartį pasirašė kaip bendrijos atstovas. Tai patvirtino ieškovės atstovė A. B. ir liudytojas T. J., teikdami teismui žodinius paaiškinimus ir parodymus. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad atsakovui teisines paslaugas bendrijos vardu teikė paskirti bendrijos advokatai A. B. ir T. J..

6.2. Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovės advokatės A. B. paaiškinimai, liudytojo T. J. parodymai bei 2021 m. vasario 19 d. kortelės duomenys patvirtina, kad buvo susitarimas atsakovui teikti teisines paslaugas tiek civilinės teisės taikymo, tiek baudžiamosios teisės taikymo srityje. Liudytojas T. J. parodė, kad jis atsakovą gynė tiek kaip nukentėjusįjį, tiek kaip įtariamąjį, kad buvo atskiri keturi procesai: viename procese atsakovas buvo įtariamasis, kitame – atsakovas buvo nukentėjusysis, kur įtariamasis buvo buvusios draugės tėvas, trečiajame – atsakovo vaiko motina buvo įtariamoji, atsakovas atstovavo savo dukrai, ketvirtame – atsakovas buvo specialus liudytojas, byla buvo dėl kyšio ėmimo. Advokatė A. B. teikė teisines paslaugas civilinės teisės taikymo srityje – dėl atsakovo dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Tai, kad teisines paslaugas atsakovui teikė advokatai T. J. ir A. B., patvirtina ir byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp šių advokatų ir atsakovo bei paties atsakovo žodiniai paaiškinimai.

6.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki Sutarties nutraukimo atsakovas būtų teikęs ieškovei prieštaravimus dėl 2021 m. kovo 1 d. ataskaitose suteiktų paslaugų ir nurodytų kainų. Įvertinęs liudytojo duotus parodymus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus (elektroninius susirašinėjimus), patvirtinančius, kad atsakovas, gavęs ataskaitą dėl šio advokato suteiktų teisinių paslaugų, jokių pretenzijų dėl suteiktų teisinių paslaugų neteikė (atsakovas sutiko sumokėti „skirtumą“), tokių nesutikimo argumentų atsiliepime į ieškinį, taip pat duodamas žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu nedėstė, o juos iškėlė tik apklausiant liudytoją T. J., teismas darė išvadą, kad atsakovas teisinių paslaugų kokybės klausimus kelia tik siekdamas išvengti prisiimtų įsipareigojimų (atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas) ieškovei.

6.4. Teismas nurodė, kad ataskaitose išdėstytos konkrečios suteiktos teisinės paslaugos, nurodytas teisinių paslaugų teikimo laikas bei kainos, tačiau atsakovas neįvardijo kurios teisinės paslaugos nebuvo suteiktos dėl advokatės galimai buvusios ligos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad jis negalėjo susitikti su advokate A. B. dėl jos blogos sveikatos, tačiau atsakovas nepagrindė šių duomenų teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas sprendė, jog kadangi atsakovas neįrodinėjo, kad ataskaitose nurodytų paslaugų A. B. faktiškai nesuteikė (nenurodė, kokių ataskaitose nurodytų paslaugų advokatė nesuteikė), o atsakovas, gavęs ataskaitas, jokių pretenzijų ieškovei ar paskirtiems advokatams neteikė, byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ieškovės ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos atsakovui buvo suteiktos.

6.5. Nesutikdamas su atsakovo pozicija dėl ataskaitose nurodytų sumų nerealumo, teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad aptarti procesiniai dokumentai buvo parengti nesuderinus su atsakovu, kad atsakovas būtų reiškęs nesutikimo su ataskaitose nurodytomis kainomis argumentus, nors tai padaryti galėjo tiek iki Sutarties nutraukimo, tiek po Sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė kainų nepagrįstumo.

6.6. Teismas be kita ko atkreipė dėmesį, kad pačioje Sutartyje šalys nenumatė maksimalios paslaugų teikimo kainos; Sutartyje šalys teisinių paslaugų kainų dydžio nesiejo su konkrečių rezultatų pasiekimu. Tiek ieškovės atstovė advokatė A. B., kuri teikė teisines paslaugas atsakovui, tiek liudytojas T. J. paaiškino, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl nepriimtino atsakovo elgesio – atsakovas pageidavo paslaugų, kurios prieštarauja moralės principams, advokatų etikos reikalavimams, nesuderinamos su teise, be to, bendravimas buvo nekorektiškas. Bendrijos 2021 m. balandžio 30 d. rašte dėl 2021 m. vasario 19 d. teisinių paslaugų sutarties nutraukimo nurodyta, kad Sutartis nutraukiama, nes bendrijai nepriimtina ir netoleruotina atsakovo bendravimo kultūra, kalbos tonas su bendrijos advokatais, nes vyksta tiek žodžiu, tiek raštu nuolatinis užgauliojimas ir žeminimas, suteiktų paslaugų menkinimas, reikalavimas spręsti atsakovui rūpimus klausimus neteisinėmis priemonėmis. Atsakovas Sutarties nutraukimo teisėtumo įstatyme nustatyta tvarka neginčijo. Todėl teismas laikė, jog yra pagrindas spręsti apie tai, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ir dėl šios priežasties atsakovas negali reikalauti kainos sumažinimo neva ieškovės advokatams nepavykus pasiekti siekiamų rezultatų.

6.7. Teismas nustatė, kad PVM sąskaitos faktūros atsakovui išrašytos atliktų darbų ataskaitų pagrindu. Pagal Sutarties nuostatas, atsakovas turėjo pareigą sumokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą į joje nurodytą bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą per 5 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos. Teismas taip pat nurodė, kad pasibaigus Sutarties galiojimui (nutraukus Sutartį) atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovei už visas iki Sutarties nutraukimo suteiktas teisines paslaugas – t. y. už ataskaitose nurodytus darbus. Tai, kad atsakovui nebuvo išsiųstos PVM sąskaitos faktūros, nesudaro pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti kitaip, nes atsakovui pareiga atsiskaityti už faktiškai suteiktas teisines paslaugas kyla iš Sutarties. Kita vertus, atsakovas, gavęs informaciją apie Sutarties nutraukimą, turėjo imtis veiksmų atsiskaityti už jau suteiktas teisines paslaugas arba teikti nesutikimo su ataskaitomis argumentus, ir jei nėra aišku, kaip atsiskaityti, kreiptis į ieškovę dėl informacijos pateikimo, to nedarydamas elgėsi nesąžiningai. Todėl vien PVM sąskaitos faktūros nepateikimas, kai atsakovas byloje neįrodė, jog ataskaitose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, kad nurodytos kainos buvo nepagrįstai didelės, negali panaikinti atsakovo sutartinės pareigos atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas. Kadangi atsakovas neįrodė, kad darbų ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos jam nebuvo faktiškai suteiktos, kad buvo suteiktos nekokybiškai, nurodytos kainos buvo nepagrįstos, teismas sprendė, kad ieškovės pateiktų įrodymų, kurių nepaneigė atsakovo pateikti įrodymai, pagrindu darytina išvada, jog atsakovui buvo suteiktos darbų ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos, jam atsirado pareiga už jas atsiskaityti, todėl ieškovės ieškinį pripažino pagrįstu ir ieškovei iš atsakovo priteisė 6 191,70 Eur skolą, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Be to, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 1 280,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei iš atsakovo – 39,84 Eur pašto išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Atsakovas E. V. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

7.1. Nurodo, kad Sutartis tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta dėl pilnaverčių, kontaktinių teisinių paslaugų teikimo, už G. Č. iš jo pareikalautą už dukros gyvenamosios vietos nustatymą 5 000–7 000 Eur sumą. Pažymi, kad nors kreipėsi asmeniškai teisinės pagalbos į G. Č., jis nurodė savo, kaip teikiančio jam paslaugas advokato, valandinį atlygį, pažadėjo, kad teiks jam teisines paslaugas asmeniškai, tačiau pasirašius sutartį, netikėtai pareiškė, kad teisines paslaugas už tokį patį kaip ir G. Č. atlygį teiks jau visai kiti asmenys – kuklią 3 mėnesių advokato praktiką turintis T. J. ir ne ką geresnę patirtį turinti A. B., kuri iš karto po Sutarties pasirašymo dingo iš kontoros, nes blogai jautėsi, o jos pasišalinimui pritarė G. Č.. Akcentuoja, kad tie asmenys su atsakovu jokių sutarčių nepasirašė, dirbo nelegaliai. Be kita ko nurodo, jog buvo informuotas, kad Sutarties nutraukimas – tik teismo keliu, o G. Č., pervedus jam pinigus, netikėtai dingo ir net neatsiliepė telefonu, todėl suprato, kad Sutarties nutraukimas su ieškove komplikuotas. Tik vėliau internete ir laikraščiuose perskaitė apie ieškovės, ypač G. Č. ir A. B. „darbelius“, įžūlius lupikavimo atvejus, suprato, kad yra apgautas.

7.2. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovo vertinimu, teismas suabsoliutino ydingą teisinių paslaugų sutartį, netyrė sąskaitų faktūrų įrodomosios reikšmės, kas turėjo esminę reikšmę priimant teisingą teismo sprendimą, neprijungė prie bylos reikšmingų įrodymų.

7.3. Be kita ko pažymi, kad sutartis negali būti vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Mano, kad šalių Sutartis iš esmės neatitinka minėtų principų jau vien dėl to, kad nustatytas tarifas už valandą 120 Eur plius PVM ir Sutartyje nenumatyta jokia ieškovės atsakomybė už darbo kokybę, galutinius rezultatus, kaip tarp šalių bus derinamas laikas (nes tarifas yra valandinis ir neproporcingo dydžio), pateiktų sąskaitų vertinimas, ir pan. Akcentuoja, kad jokių, net minimalių rezultatų nebuvo pasiekta. Atsakovo vertinimu, tokia sutartis neužtikrino proporcingumo, abipusės naudos bei interesų pusiausvyros ir savo esme prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ieškovė prisiėmė prievolę užtikrinti rezultatą, tačiau jokio rezultato nebuvo pasiekta, nes nei G. Č., nei A. B. nedirbo, tačiau reikalauja iš atsakovo pilnai sumokėti tokias neproporcingai dideles, melagingai prirašytas pinigų sumas. Mano, kad Sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir iš esmės pažeidžia atsakovo interesus; teismas sprendime Sutarties plačiau nekomentavo, jos turinio nevertino ir laikė ją atitinkančią teisės aktams.

7.4. Anot atsakovo, ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros negali būti pripažintos kaip tinkami, leistini įrodymai. Teismas šių sąskaitų faktūrų išvis nevertino, neaptarė ir jomis vadovaujantis nepagrįstai patenkino ieškinį. Mano, kad šios PVM sąskaitos faktūros savo esme ir forma negali būti pripažintos kaip leistini ir įrodomąją reikšmę turintys įrodymai. Atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaitose faktūrose šalys įvardintos pardavėju ir pirkėju, tačiau nieko nebuvo pirkta ar parduota, buvo teikiamos paslaugos. Pažymi, kad nors ir nurodyta, bet advokatas G. Č. jokių paslaugų nesuteikė ir paslaugų niekas nepriėmė, nėra jokių parašų; sąskaitos faktūros neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitiems šiuo klausimu norminiams dokumentams keliamų reikalavimų, jos nebuvo įteiktos atsakovui ir su juo nebuvo derinamos. Mano, kad ieškovė neturėjo teisės priskaičiuoti 12 procentų PVM mokesčio. Atsakovo vertinimu, ieškovė privalėjo teismui pateikti paruoštų procesinių dokumentų visas kopijas, atitinkamų institucijų gautas išvadas į paruoštus ieškovės procesinius dokumentus, kad būtų galima nustatyti nors apytikriai laiko sąnaudas, ar tie procesiniai dokumentai paruošti kvalifikuotai. Laiko nesuprantama, kodėl reikėjo rašyti skundus dėl Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, skundai buvo didelės apimties, priskaičiuojamos nerealiai didelės pinigų sumos. Nurodo, kad buvo žinoma, jog teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas atsakovo sugyventinę, todėl buvo būtina teikti / rinkti įrodymus, ar nepažeidžiami vaiko interesai pas motiną, įvertinti situaciją teisiniu požiūriu, o ne rašyti skundus į įvairias institucijas. Mano, kad tokia ieškovės užimta pozicija rodo teisinių paslaugų nekvalifikuotą atlikimą. Nurodo, kad analogiškai ir taikant baudžiamojo įstatymo normas buvo rašomi skundai į prokuratūrą, policiją, tačiau jokio teigiamo rezultato nepasiekta, ikiteisminis tyrimas buvo nepradėtas, o jeigu buvo pradėtas, tai nutrauktas, priskaičiuotos didelės pinigų sumos už paslaugas. Laiko, kad už teisines paslaugas yra pilnai atsiskaitęs, sumokėjęs 2 000 Eur.

7.5. Pažymi, kad su ieškove nei karto nebendravo gyvai, su paruoštais skundais, procesiniais dokumentais ir gautais rezultatais nebuvo supažindintas, už suteiktas paslaugas sąskaitos nebuvo teikiamos. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad advokatė A. B. sirgo ir dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai teikti teisinių paslaugų. Akcentuoja, kad turėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad jo reikalavimai bus patenkinti, buvo įsitikinęs, kad dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo, ką garantavo ieškovė, tačiau jokių teigiamų rezultatų nebuvo pasiekta.

Atsiliepimas

1. Ieškovė atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

8.1. Atkreipia dėmesį į atsakovo nurodytas tikrovės neatitinkančias Sutarties sudarymo aplinkybes. Pažymi, kad Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir G. Č.. Be to, sudarant Sutartį, G. Č., kaip nepagrįstai atsakovas teigia, nereikalavo 5 000–7 000 Eur dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo; G. Č., atsakovui paklausus, paaiškino, kiek apytiksliai gali kainuoti atstovavimas civilinėje byloje ir nurodė šias sumas, taip pat paaiškino, kad procesas yra dinamiškas ir iki kokios apimties gali išaugti teisinių paslaugų kaina nėra aišku, paaiškino atsakovui, kaip bus apskaitomas laikas už teisines paslaugas, ir atsakovas, išklausęs nurodė, kad jam tinka. Nurodo, kad prieš pasirašant Sutartį su atsakovu susitikime dalyvavo trys advokatai: G. Č., A. B. ir T. J.; atsakovui, prieš pasirašant Sutartį, buvo pristatyti advokatai A. B. ir T. J., kurie dirbs su atsakovu. Be to, ir pats atsakovas, prieš pasirašant Sutartį pats užpildė ir pasirašė kortelę, kurioje nurodė savo kontaktinius duomenis, kokiais klausimais kreipiasi ieškovę, kokie advokatai jį priima ir kokiais klausimais jie dirbs, taip pat šioje kortelėje nurodyta, koks bus taikomas įkainis už teisines paslaugas.

8.2. Nesutinka su apelianto argumentais dėl su juo dirbusių advokatų patirties. Pažymi, kad A. B. Sutarties sudarymo metu turėjo apie 11 metų, o T. J. Sutarties sudarymo metu turėjo 10 mėnesių, o ne 3 mėnesių advokato stažą; be to, T. J. prieš sudarant Sutartį turėjo daugiau nei 10 metų prokuroro darbo stažą, t. y. turėjo nemažos patirties, dirbant baudžiamosios teisės srityje.

8.3. Nurodo, kad nesutinka ir su apelianto argumentais dėl Sutarties nutraukimo, atkreipdama dėmesį į Sutarties 5.2 punkto nuostatas. Pažymi, kad atsakovas su G. Č. buvo susitikęs 2 kartus. Nesutinka ir su tikrovės neatitinkančiais, garbę ir orumą žeminančiais atsakovo teiginiais apie ieškovės advokatus, pažymėdama, kad atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nurodo, kad Sutarties galiojimo metu Lietuvos Respublikoje buvo taikomi „Covid-19“ ribojimai, todėl daugeliu atveju vyko nuotolinės konsultacijos, kurių metu buvo derinami procesiniai dokumentai, tolimesni veiksmai, taip pat pagal poreikį vyko su atsakovu susitikimai ieškovės biure bei buvo kartu vykstama į institucijas atlikti procesinius veiksmus.

8.4. Atkreipia dėmesį, kad atsakovui apie A. B. sveikatos būklę tapo žinoma pasinaudojus tarnybine padėtimi, neteisėtai susipažinus su e.sveikata.lt duomenimis, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad visos civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas be perstojo vardino A. B. sveikatos problemas, ligas, menkino ją, įžeidinėjo, vadindamas „sofos princese“, „ sofos advokate“, ir pan., kad neva dėl jos sveikatos problemų jam nebuvo suteiktos jokios teisinės paslaugos, neva ji nedalyvavo teismo posėdžiuose, negalėjo dalyvauti nuotolinėje konferencijoje su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba; tačiau teisėjai paklausus atsakovo, kur konkrečiai nedalyvavo, to negalėjo nurodyti, taip pat nepateikė jokių įrodymų į civilinę bylą, kad A. B. nedalyvavo kokiame nors posėdyje, ar į jį buvo kviesta, kokie procesiniai terminai buvo praleisti ir pan.

8.5. Pažymi, kad Sutartis buvo sudaryta tarp šalių ne tik kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir dėl to, kad atsakovas buvo inicijavęs ikiteisminius tyrimus, taip pat jo atžvilgiu buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas ne tik, kad gavęs pirmąsias ieškovės ataskaitas 2021 m. kovo 1 d. neteikė ieškovei jokių pretenzijų dėl suteiktų teisinių paslaugų, jų apimties ir kainos, tačiau elektroniniu paštu advokatui T. J. nurodė, kad su ataskaita sutinka ir sutinka sumokėti 57 Eur, nes pagal abi pateiktas ataskaitas (tiek civilinės teisės, tiek baudžiamosios teisės klausimais) atsakovo sumokėtas 2 000 Eur avansas buvo išnaudotas. Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos (antrosios) už kovo mėnesio ir kelias balandžio mėnesio dienas buvo siųstos elektroniniu paštu atsakovui 2021 m. balandžio 9 d. Atsakovas, gavęs suteiktų paslaugų ataskaitas, nereiškė jokių pretenzijų dėl ataskaitose nurodytų paslaugų suteikimo ir tuo labiau dėl sugaišto laiko bei nurodytos kainos. Gavęs šias ataskaitas, toliau pageidavo, kad būtų teikiamos teisinės paslaugos, rašomi procesiniai dokumentai. Taip pat kartu su paskutinėmis teisinėmis ataskaitomis atsakovui buvo nusiųstas pranešimas dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovas gavęs šį elektroninį laišką elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) (šiuo elektroniniu paštu jam buvo siunčiami ir šios civilinės bylos procesiniai dokumentai, taip pat jis pirmosios instancijos teismui siuntė procesinius dokumentus), kuriuo buvo nuolat su juo komunikuojama, derinami procesiniai dokumentai. Į šį elektroninį laišką nieko neatsakė, taip pat neteikė pretenzijų dėl darbų ataskaitų ir pranešimo dėl Sutarties nutraukimo.

8.6. Akcentuoja, kad pradėjus teikti teisines paslaugas atsakovui, atsakovas pageidavo inicijuoti įvairius ikiteisminius tyrimus savo dukros motinos, jos tėvo atžvilgiu; taip pat pageidavo, kad būtų teikiami įvairūs skundai dėl Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų, todėl teisinių paslaugų apimtis gana išsiplėtė. Daugeliu atveju buvo bandoma perkalbėti atsakovą, kad netikslinga ir tokiais veiksmais nepasieks jo siekiamų tikslų, tikėtina dėl jo norų įgyvendinimo, jo atžvilgiu bus inicijuoti nauji ikiteisminiai tyrimai, jis tik patirs dar didesnes teisinių paslaugų išlaidas, tačiau tai keldavo atsakovui tik nepasitenkinimą, ką jis ir reiškė savo elektroniniuose laiškuose. 2021 m. balandžio 30 d. ieškovė nutraukė Sutartį, nes nebematė galimybės toliau teikti atsakovui teisinių paslaugų, nes jai buvo nepriimtina ir netoleruotina atsakovo bendravimo kultūra, kalbos tonas su ieškovės advokatais, nes vyko tiek žodžiu, tiek raštu jų nuolatinis užgauliojimas ir žeminimas, suteiktų paslaugų menkinimas, reikalavimas spręsti atsakovui rūpimus klausimus neteisinėmis priemonėmis. Pažymi, kad įpusėjus Sutarties galiojimui, G. Č. turėjo susitikimą su atsakovu ir aptarė susidariusią situaciją dėl aukščiau nurodyto atsakovo elgesio, jo nepagrįstų reikalavimų ir prašymų, dėl tolimesnių teisinių paslaugų teikimo. Be kita ko jo buvo klausiama, ar jis sutinka, kad, jei jam dėl jo keliamų reikalavimų ar prašymų, bus paaiškinta, kad jie yra nepagrįsti ar/ir netikslingi, ir jam sutikus, vėliau jis nebekels šių reikalavimų ir nebereikš priekaištų ar nepasitenkinimo dėl jų. Šio susitikimo metu, išsiaiškinus situaciją, atsakovas toliau pageidavo, kad būtų teikiamos jam teisinės paslaugos. Tačiau ir po šio įvykusio susitikimo situacija buvo pasikeitusi tik laikinai.

8.7. Nurodo, jog nesutinka, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros negali būti pripažintos kaip tinkami, leistini įrodymai. Pažymi, kad į civilinę bylą kartu su kitais įrodymais, tame tarpe su atliktų darbų ataskaitomis (apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorius, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus) buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos atsakovui už suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas PVM sąskaitas faktūras vertino, dėl jų pasisakė. Akcentuoja, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovės pateiktos į civilinę bylą PVM sąskaitos faktūros neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymui, nei atsakovo nurodytam Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymui. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ieškovė yra registruota PVM mokėtoja ir jos visos teikiamos paslaugos visiems klientams, t. y. tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims apmokestinamos 21 procento, o ne 12 procentų PVM dydžiu.

8.8. Laiko nepagrįstu atsakovo teiginį, kad ieškovė privalėjo pateikti visų procesinių dokumentų kopijas. Nurodo, kad kaip įrodymus, jog atsakovui buvo suteiktos teisinės paslaugos, pateikė atliktų darbų ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras, susirašinėjimą elektroniniu paštu, iš kurio matosi, kad rengti procesiniai dokumentai buvo derinami su atsakovu prieš juos teikiant teismui ar institucijoms, taip pat pokalbių išklotines (buvo užfiksuota tik dalis vykusių pokalbių, bendraujant iš A. B. telefono numerio, kiti advokatai, praėjus tiek laiko po teisinių paslaugų teikimo, tokios informacijos pateikti nebegalėjo), kad vyko nuolatinė komunikacija, be to išrašai iš EPP, kuriose civilinėse bylose ir administracinėje byloje buvo atstovaujama atsakovo interesams. Be to, pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu paaiškino ir įspėjo, kad jei civilinėje byloje atsakovas remsis kokiais nors procesiniais dokumentais, jų surašymu, teikimu, tai turi į civilinę bylą pateikti tuos dokumentus, kaip įrodymus; kaip matyti iš garso įrašo, tai tiek atsakovas, tiek jo atstovas nurodė, kad tai suprato. Laiko tikrovės neatitinkančiais ir atsakovo teiginius apie tai, kad su juo nei karto nebuvo gyvai bendrauta. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas keitė savo poziciją ir nurodė, kad tiek G. Č., tiek ir A. B. matė 2 kartus, nors tų susitikimų buvo ir daugiau, o T. J. kartu su atsakovu vyko dėl procesinių veiksmų atlikimo, taip pat dalyvavo nepilnamečio apklausoje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

3. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas savo apeliaciniame skunde ir nurodė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau įvertinus bylos duomenų visumą, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad bylos dalyviai tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

5. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d. tarp šalių buvo pasirašyta Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. TPS103502-19-0221 (anksčiau ir toliau – Sutartis), pagal kurią bendrijos advokatas G. Č., advokatė L. D. ir kiti jų įgalioti bendrijai teisines paslaugas teikiantys teisininkai įsipareigojo atstovauti atsakovo interesams civilinės tiesės, verslo teisės, darbo teisės, baudžiamosios teisės, administracinės teisės srityse (Sutarties 1.1 papunktis). Sutartyje be kita ko numatytas teisininko darbo valandinis įkainis – 120 Eur plius PVM (Sutarties 4.2.1 papunktis). Byloje prie Sutarties pateiktoje ranka užpildytoje ir atsakovo pasirašytoje kortelėje nurodyti atsakovą priimantys advokatai T. J. ir A. B., taip pat nurodytas tas pats minėtas Sutartyje numatytas darbo valandinis įkainis – 120 Eur plius PVM. Byloje taip pat pateiktos pagal Sutartį atsakovui suteiktų paslaugų ataskaitos (2021 m. kovo 1 d., 2021 m. balandžio 9 d., 2021 m. balandžio 30 d.), ieškovės atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros (2021 m. kovo 1 d. Nr. 228, 605 Eur sumai; 2021 m. kovo 1 d. Nr. 227, 1 452 Eur sumai; 2021 m. balandžio 12 d. Nr. 381, 1 754,50 Eur sumai; 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. 0999, 4 210,80 Eur sumai; 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. 0998, 169,40 Eur sumai), pagal kurias, įskaičius atsakovo sumokėtą 2 000 Eur avansinį mokėjimą, ieškovės paskaičiavimu, likusi nesumokėta suma sudaro 6 191,70 Eur. Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. gegužės 6 d., ieškovės iniciatyva, 2021 m. balandžio 30 d. pranešimu, kuriame be kita ko nurodyta, kad bendrija nemato galimybės toliau teikti atsakovui teisines paslaugas, nes jai nepriimtina ir netoleruotina atsakovo bendravimo kultūra, kalbos tonas su bendrijos advokatais, nes vyksta tiek žodžiu, tiek raštu jų nuolatinis užgauliojimas ir žeminimas, suteiktų paslaugų menkinimas, reikalavimas spręsti atsakovui rūpimus klausimus neteisinėmis priemonėmis. Minėtu pranešimu taip pat buvo prašoma atsakovo sumokėti ieškovei už suteiktas teisines paslaugas pagal pateikiamas ataskaitas, nurodant, kad dvi ataskaitos jam buvo pateiktos elektroniniu paštu 2021 m. balandžio 9 d., o dvi ataskaitos dar nebuvo pateiktos, nes jos suformuotos už teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos po šių ataskaitų tvirtinimo.

6. Nagrinėjamu atveju, atsakovui minėtos skolos nesumokėjus ir ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu, konstatavęs, kad atsakovui buvo suteiktos darbų ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos ir atsakovas turi pareigą už jas sumokėti, ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kritikuodamas neva netinkamai atliktą įrodymų vertinimą, be kita ko akcentuodamas suteiktų paslaugų netinkamą kokybę, nepasiekus reikiamo rezultato, nepagrįstą kainą, laikydamas, kad už suteiktas paslaugas yra atsiskaitęs sumokėdamas 2 000 Eur sumą, kvestionuodamas pačios Sutarties teisėtumą, ir pan. Įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, su apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.

7. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl atsakovo neapmokėtų sąskaitų už teisines paslaugas, atsakovui suteiktas pagal šalių pasirašytą Sutartį. Teisinių paslaugų teikimo sutartis teismų praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal CK 6.756–6.765 straipsnius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014, kt.). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos; CK 6.716 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, o atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

8. Apeliantas pirmiausia kvestionuoja pačios Sutarties teisėtumą, akcentuodamas, kad jam teisines paslaugas teikę asmenys dirbo nelegaliai, nes jis su jais jokių sutarčių nepasirašė, tvirtindamas, kad teisinės pagalbos kreipėsi į G. Č., kuris nurodė savo valandinį atlygį, pažadėjo, kad teiks jam teisines paslaugas asmeniškai ir neva tik pasirašius Sutartį pareiškė, kad teisines paslaugas už tokį patį kaip ir G. Č. atlygį teiks jau visai kiti, anot atsakovo, žymiai mažesnę patirtį turintys asmenys. Visgi, paminėti apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, Sutartį atsakovas sudarė ne su konkrečiu advokatu, o su juridiniu asmeniu – advokatų profesine bendrija, atstovaujama vyriausiojo partnerio advokato G. Č., Sutartyje numatant, kad atsakovo interesus įsipareigoja atstovauti advokatas G. Č., advokatė L. D. ir kiti jų įgalioti bendrijai teisines paslaugas teikiantys teisininkai. Iš minėtos prie Sutarties pateiktos kortelės duomenų matyti, kad su atsakovu dirbti buvo paskirti advokatai T. J. ir A. B., ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir minėti abu asmenys; T. J. teismo posėdyje be kita ko paliudijo, kad susitikimo su atsakovu metu, dalyvaujant G. Č., A. B. ir jam (T. J.) atsakovui šie abu advokatai ir buvo pristatyti kaip dirbsiantys su juo. O tai, kad paminėti abu advokatai (A. B. ir T. J.) teikė teisines paslaugas atsakovui ir šiam buvo aišku, kokie advokatai su juo dirba, patvirtina byloje pateikti įrodymai, be kita ko atsakovo susirašinėjimas su jais elektroniniu paštu, telefono ekranų nuotraukos, patvirtinančios vykusius pokalbius su atsakovu telefonu. Taigi, jokių įrodymų, kad teisines paslaugas atsakovui turėjo teikti būtent advokatas G. Č., byloje nėra.

9. Atitinkamai atmestini, kaip jokiais įrodymais nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl neva sutartos 5 000–7 000 Eur teisinių paslaugų kainos. Kaip jau buvo minėta, šalių Sutartyje buvo numatytas teikiamų paslaugų valandinis įkainis (Sutarties 4.2.1 papunktis) ir nenumatyta jokia fiksuota ar maksimali kaina. Pagal Sutarties 4.1 papunktį, užmokestis apskaičiuojamas pagal bendrijos teisininko išdirbtas darbo valandas. Sutarties 4.2.2 papunktyje numatyta, kad užmokestį klientas sumoka periodiškai kas mėnesį pagal pateiktas atliktų darbų ataskaitas ir išrašytas sąskaitas; atsiskaitymas gali būti vykdomas mokant pinigus grynais, banko mokėjimo kortele arba pavedimu pervedant PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą į joje nurodytą bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą per 5 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos. Sutarties 4.2.4 papunktyje numatyta teisė klientui pareikšti bendrijai pastabas ar pretenzijas dėl bendrijos atliktų darbų apimties, kokybės ar sąskaitos sumos elektroniniu paštu iš karto, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo gautos atliktų darbų ataskaitos arba sąskaitos išrašymo dienos, nurodant, jog pasibaigus šiam laikotarpiui laikoma, kad paslaugos suteiktos tinkamai. Ieškovės pateiktais duomenimis, G. Č. paaiškino atsakovui, kiek apytiksliai gali kainuoti atstovavimas civilinėje byloje dėl vaiko interesų, taip pat paaiškino apie proceso dinamiškumą, nesant aiškumo, iki kokios apimties jis išaugs, buvo paaiškintas valandinis įkainis ir kaip apskaitomas laikas (buvus tokias aplinkybes (atsakovo supažindinimą su paslaugų kaina (jos apskaičiavimu) bylos nagrinėjimo metu pavirtino ir liudytoju apklaustas T. J.). Aptariamame kontekste kritiškai vertintini ir apelianto argumentai dėl Sutartyje numatyto neva neproporcingo dydžio įkainio bei apskritai nepagrįstai didelės paslaugų kainos. Kaip jau minėta, ieškovės valandinis mokestis buvo šalių suderintas Sutartyje, atskirai dar nurodytas ir minėtoje atsakovo pasirašytoje kortelėje. Atsakovas jokių pretenzijų dėl sutartos kainos (įkainio) aukščiau minėta Sutartyje nustatyta tvarka Sutarties vykdymo metu ieškovei nereiškė. Negana to, ieškovei pateiktus atsakovui 2021 m. kovo 1 d. darbų ataskaitą, atsakovas elektroniniame laiške nurodė, jog su ataskaita sutinka ir skirtumą perves (t. y. 57 Eur sumą, nes, ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovo sumokėtas 2 000 Eur avansas jau buvo panaudotas). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje 2021 m. kovo 1 d. ataskaitoje nurodytos atsakovui suteiktos paslaugos įkainotos būtent pagal Sutartyje numatytą įkainį. Taigi, iš paminėtų aplinkybių galima spręsti, kad atsakovui tas įkainis buvo žinomas ir tuo pačiu priimtinas. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartyje šalys teisinių paslaugų kainų dydžio nesiejo ir su konkrečių rezultatų pasiekimu, todėl šiuo aspektu atmestini ir apelianto argumentai dėl nepasiektų jo pageidaujamų rezultatų, pažymint, kad paslaugos atsakovui buvo suteiktos, o tai, kad teisinio santykio ar ginčo rezultatas netenkino atsakovo, dar nesudaro pagrindo atsakovui nepaisyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo. Šiame kontekste be kita ko kritiškai vertintini ir apelianto pastebėjimai ar abejonės dėl skundų vaiko teisių apsaugos ir kitoms institucijoms rašymo pagrįstumo, apimties, neva siekiat priskaičiuoti kuo didesnes sumas, ir pan. Bylos duomenys, tarp jų, šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, patvirtina, kad pats atsakovas inicijavo skundų teikimą, derino parengtus procesinius dokumentus. Apelianto argumentai apie Sutarties neteisėtumą, neužtikrinus interesų pusiausvyros, pažeidžiant atsakovo interesus ir pan., laikytini deklaratyviais ir nesudaro pagrindo spręsti dėl Sutarties neteisėtumo, pažymint, kad pats atsakovas nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl Sutarties turinio, neinicijavo jos pakeitimo, nekėlė klausimo dėl Sutarties (jos dalies) pripažinimo negaliojančia, kai Sutartis realiai buvo nutraukta ieškovės iniciatyva būtent dėl atsakovo elgesio (kaltės), ką nustatė pirmosios instancijos teismas savo sprendime ir atsakovas iš esmės to neginčijo.

10. Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus dėl teismo neva neatlikto pateiktų PVM sąskaitų faktūrų vertinimo ir apskritai jų pripažinimo tinkamais įrodymais. Apeliantas atkreipė dėmesį į šalių pavadinimus pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, akcentavo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, jog paslaugas suteikė advokatas G. Č., nors jis jokių paslaugų nesuteikė, paslaugų niekas nepriėmė, nėra jokių parašų; sąskaitos faktūros neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitiems šiuo klausimu norminiams dokumentams keliamų reikalavimų, jos nebuvo įteiktos atsakovui ir su juo nebuvo derinamos. Apeliantas visų bylos duomenų kontekste, pateikdamas savo subjektyvų vertinimą šiuo atveju nepagrįstai sureikšmina paminėtas aplinkybes. Pirmiausia, atmestini apelianto pastebėjimai dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų teikėjo ir gavėjo įvardijimo „pardavėju“ ir „pirkėju“, nes tai neturi jokios esminės reikšmės sutartinių įsipareigojimų vykdymui ar apskritai nagrinėjamam ginčui. Be to, kaip teisingai ginčijamame sprendime buvo atkreiptas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų, ką patvirtina ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (dėl asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo, pavardės, parašo ir pareigų nurodymo) yra neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai; pažymint, kad tiek popierinės, tiek elektroninės PVM sąskaitos faktūros turi tuos pačius rekvizitus ir tokią pačią teisinę galią. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Taigi, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų laikyti netinkamais įrodymais byloje. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos aukščiau paminėtų (šios nutarties 13 punktas) atliktų darbų ataskaitų, kurios atsakovui buvo pateiktos elektroniniu paštu, pagrindu. Pažymėtina, kad nors PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad paslaugas suteikė G. Č., kurį, viena vertus, galima laikyti bendrijai atstovaujančiu asmeniu, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad būtent pateiktose ataskaitose, kuriose detalizuotos suteiktos paslaugos ir paskaičiuota jų kaina, yra nurodyti konkrečiai su atsakovu dirbę advokatai. Ir priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šiuos įrodymus (ataskaitas ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras) įvertino ir dėl jų pagrįstumo pasisakė (pirmosios instancijos teismo sprendimo 17–20, 24–29 punktai), teisėjų kolegija su atliktu vertinimu sutinka, todėl pateiktų motyvų nekartoja. Atsakovas byloje nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ataskaitose nurodytos paslaugos jam buvo suteiktos, neįrodė paslaugų kainos nepagrįstumo, kaip ir jo akcentuotų turėtų lūkesčių (jo laukiamo rezultato) sąryšio su suteiktų paslaugų kaina. Atitinkamai šiame kontekste esminės reikšmės neturi ir apelianto akcentuotos aplinkybės apie advokatės A. B. sveikatos problemas ar ieškovės advokatų „gyvo“ bendravimo su atsakovu skaičius, nes, kaip minėta, įrodymų, kad tam tikros ataskaitose nurodytos paslaugos atsakovui nebuvo suteiktos, byloje nėra. Iš bylos duomenų visumos spręstina, kad atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už pagal Sutartį suteiktas paslaugas, sumokant likusią (atskaičius sumokėtą avansą) skolos sumą.

11. Įvertinus visą bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl jų turinio, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nors savo argumentų objektyviais duomenimis ar įrodymais nepagrindžia. Šiuo klausimu svarbu akcentuoti, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant būtent ir tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

12. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai ir priimto sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentą – Proceso veiksmo protokolo specialųjį priedą (nurodytas proceso veiksmo protokolas – 2023 m. spalio 11 d. supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokolas). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Aptariamu atveju, nors apeliantas neprašė minėto įrodymo prijungti prie bylos, kita vertus teisėjų kolegija tam ir nemato pagrindo, nesant duomenų, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant tokiu įrodymu remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų (pavyzdžiui, atsakovui teisines paslaugas teikusių advokatų darbo patirties, neva viešoje erdvėje esančių neigiamų atsiliepimus apie bendriją, ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

17. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

18. Ieškovė pateikė prašymą dėl 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo, kartu su 2024 m. kovo 6 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2024 m. kovo 14 d. sąskaitos išrašu, patvirtinančiu minėtos sumos apmokėjimą.

19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

20. Aptariamu atveju, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, sprendžiant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažymėtina, kad minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Visgi, įvertinus tai, kad byla nėra didelės apimties, apeliacinėje instancijoje nebuvo keliama kompleksinės sudėties teisės klausimų, nagrinėjamas teisės klausimas nėra naujas, o ieškovė yra advokatų profesinė bendrija, jos vardu atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė toje pačioje advokatų profesinėje bendrijoje dirbanti advokatė, kuri dalyvavo ir bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-313/2016), teisėjų kolegija sprendžia, kad pakankama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei iš atsakovo suma šiuo atveju yra 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko