Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-06-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-17176-1101/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
2YT-17176-1101/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12067-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Pareiškėjas
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17176-1101/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12067-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; (S) 3.4.5.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Rimantas Vižainiškis ir U. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolis Rimantas Vižainiškis vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/00556 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12134-127/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš M. P. išieškotojai U. M.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė priteisti iš M. P. išlaikymą M. M. po 750 Lt (217,22 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pavedant jas uzufrukto teise tvarkyti M. M. motinai U. M..

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas (skolininkas) 2021 m. balandžio 21 d. pateikė skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad antstolis Rimantas Vižainiškis nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. birželio mėnesio reikalavo iš M. P. mokėjimų pagal neįsiteisėjusį bei pakeistą teismo sprendimą nepagrįstai, tokiu būdu veikė neteisėtai, aplaidžiai bei priešingai skolininko interesams; 2) pripažinti, jog antstolis, veikdamas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. veikė neteisėtai bei nepagrįstai ir nutraukti vykdomąją bylą; 3) perskaičiuoti vykdomąsias išlaidas, neįskaičiuojant išlaidų už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki šio skundo padavimo dienos, t. y. už laikotarpį, kai buvo veikiama vadovaujantis vykdomuoju raštu pagal negaliojantį sprendimą; 4) pripažinti, kad antstolis nepagrįstai ilgai nesuteikė galimybės skolininkui susipažinti su vykdomąja byla; 5) pripažinti, kad antstolis veikė aplaidžiai, bei nesiimdamas visų jam prieinamų priemonių, neišreikalavo iš ieškotojos banko sąskaitų išrašų, kurių neturėdamas negalėjo apskaičiuoti tikrosios skolos sumos; 6) įpareigoti išieškotoją pateikti banko sąskaitos išrašą siekiant tiksliai apskaičiuoti skolininko sumokėtas sumas; 7) pripažinti, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos ir skirti jam baudą; 8) pripažinti, kad išieškotoja piktnaudžiavo savo teisėmis nepateikdama antstoliui 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimo; 8) kreiptis į teismą su prašymu skirti išieškotojai baudą dėl antstolio reikalavimo pateikti sąskaitos išrašą nevykdymą ir 9) grąžinti skolininkui iš jo neteisėtai išskaičiuotas sumas, kurios buvo skirtos vaiko slaugymui bei kaip išmoka dėl karantino nevykdomos veiklos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 29 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį su prašymu pateikti paaiškinimus apie atliktus veiksmus pareiškėjo M. P. atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/00556. 2021 m. kovo 15 d. buvo gautas antstolio atsakymas dėl informacijos pateikimo, kuriame nebuvo atsakyta į visus klausimus bei netinkamai įvertintos visos aplinkybės. Pateiktame atsakyme antstolis nepagrįstai akcentavo tai, kad skolininkas M. P. su antstoliu nebendradarbiavimo, nes skolininkas dar 2020 m. birželio 23 d. kreipėsi į antstolį su prašymu pateikti duomenis, kokiu pagrindu yra užblokuota jo asmeninė sąskaita ir kokiu pagrindu yra atskaitomi pinigai, jeigu kiekvieną mėnesį yra mokami vaikui išlaikyti skirtos lėšos. Skolininkas iš antstolio jokio atsakymo negavo, todėl pateikė skundą. Šis skundas buvo tenkintas iš dalies, tačiau objektyvių sumokėtų sumų apskaičiavimo M. P. ilgą laiką iki 2021 m. kovo 15 d. negavo. Tokie veiksmai rodo nepagarbą M. P. atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad antstolis padarė atskaitymus iš lėšų, skirtų vaiko priežiūros ligos atveju kaupiamiems pinigams, kitų Sodros išmokų, iš kurių atskaičiuoti neturėjo teisės. Apie tai M. P. antstoliui pranešė, tačiau ir toliau buvo atskaičiuojamos lėšos, šių sumų antstolis negrąžino. Taip pat pažymėtina, kad M. P. yra pateikęs Lietuvos pašte mokėtų čekių, skirtų už vaiko išlaikymą, kopijas, tačiau pateiktoje byloje ne visi čekiai yra pridėti. Tai įrodo neteisėtus, aplaidžius antstolio veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš M. P. nepilnamečiui sūnui M. M. buvo sumažinta išlaikymo suma ir priteista po 150 Eur kas mėnesį periodinių išmokų, tačiau nepaisant to net iki 2020 m. birželio mėnesio antstolis vadovavosi 2014 m. gruodžio 16 d. priimtu pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyta žymiai didesnė – net 217,22 Eur suma per mėnesį. Pažymėtina, kad išieškotoja žinodama apie pakeistą sprendimą antstolio apie tai neinformavo, tokiu būdu norėdama pasinaudoti savo padėtimi bei išieškoti iš skolininko didesnę sumą ir taip neteisėtai praturtėti. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolis šiuo metu vadovaujasi negaliojančiu teismo sprendimu, nes vykdo išieškojimą pagal vykdomąją bylą Nr. 2-12134-127/2014, kurios sprendimas 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra iš esmės pakeistas. Taigi, vykdomoji byla išieškotojai nepateikus vykdomojo rašto pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, faktiškai yra vykdoma neteisėtai bei nepagrįstai. Taip pat tai reiškia, kad visą šį laiką iš M. P. yra išieškomos minėtos sumos pagal negaliojantį teismo sprendimą, o taip pat ir vykdymo išlaidos. Nurodė, kad M. P. pasitikėdamas tiek antstoliu, tiek išieškotoja atskiros buhalterinės apskaitos šiuo klausimu nevedė, skola buvo dengiama tiek iš bankrutavusios įmonės, tiek iš esamos darbovietės, tiek pašto pavedimais, todėl skolininkas savarankiškai atlikti paskaičiavimų neturi galimybės. Šios aplinkybės antstoliui yra žinomos.

4. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2021 m. balandžio 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti šį skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Antstolis nurodė, jog skolininkas bei išieškotoja neinformavo antstolio apie 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Apie pakeistą sprendimą antstolis vykdymo metu nežinojo, todėl neturėjo galimybės imtis atitinkamų veiksmų anksčiau. M. P. tik 2020 m. birželio 23 d. pateikė antstoliui šią nutartį, tuomet antstolis nedelsiant ėmėsi atitinkamų veiksmų ir apie tai informavo skolininką. Skolininkas nekvestionavo ir neskundė tolimesnių antstolio atliekamų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/00556, t. y. tos pačios tęsiamos vykdomosios bylos teisėtumo. Antstolis perskaičiavo susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolininkas pateikė skundą, nesutikdamas su patikslinta įsiskolinimo suma bei vykdomais priverstiniais skolos išieškojimo procesiniais veiksmais. Taip pat skolininkas papildomai pateikė pinigų perlaidų priėmimo kopijas, patvirtinančias periodinių išmokų mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, antstolis priėmė patvarkymą tenkinti skolininko skundą ir patikslino susidariusį įsiskolinimą. Skolininkas daugiau nepateikė jokių duomenų, kad buvo padengtas išlaikymo įsiskolinimas. Skolininkas ne kartą buvo informuotas, kad su vykdomąja byla gali susipažinti atvykęs į antstolių kontorą arba prisijungęs prie nurodyto internetinio puslapio. Taip pat antstolis nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad M. P. savarankiškai perveda lėšas išieškotojai vaiko išlaikymui, išieškojimas į darbo užmokestį nebuvo nukreiptas. Tačiau 2019 m. kovo 27 d. išieškotojai informavus antstolį dėl nereguliariai gaunamų periodinių išmokų, 2019 m. kovo 27 d. buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos. Nuo 2019 m. kovo 27 d. skolininkas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba daromos išskaitos. Taip pat skolininkas nepateikė duomenų apie išlaikymo įsiskolinimo padengimą. 2014 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimas (ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas) nėra negaliojantys ar panaikinti, todėl turi būti vykdomi. Šis sprendimas turi būti vykdomas iki išlaikomo asmens pilnametystės, nes pakeistas tik sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, tačiau skolininko pareiga išlaikyti sūnų neišnyko. Be to, skolininko prašymas perskaičiuoti vykdomąsias išlaidas neįskaičiuojant išlaidų už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki šio skundo padavimo dienos yra netenkintinas, kadangi 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nutarta iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, o ne jį panaikinti. Taip pat vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Skolininkas skunde nenurodo kokios blanketinės poįstatyminių aktų normos pažeistos apskaičiuojant vykdymo išlaidas, todėl skundas šioje dalyje yra atmestinas. Atsižvelgiant į tai, jog U. M. informavo teismą, kad sutinka pateikti banko sąskaitos išrašą po to, kai skolininkas M. P. apmokės turėtas išlaidas už banko sąskaitos išrašo užsakymą, į tai, jog yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas ir dėl skolininko sistemingo pareigų nevykdymo bei kad bankas reikalauja apmokėti sumą, kuri vaiką auginančiai ir viso išlaikymo negaunančiai išieškotojai yra per didelė ir nepriimtina, o skolininkas kategoriškai atsisakė apmokėti šias išlaidas, šis prašymas atmestinas, nes ne išieškotoja, o pats skolininkas šiuo atveju nebendradarbiauja. Skolininkas per visą laikotarpį nuo 2019 m. kovo 27 d. nepateikė antstoliui dokumentų, įrodančių, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšų iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Taip pat skolininkas nepateikė duomenų, patvirtinančių apie išlaikymo įsiskolinimo padengimą. Todėl skolininko prašymas grąžinti iš jo neteisėtai išskaičiuotas sumas, kurios buvo skirtos vaiko slaugymui, bei kaip išmoka dėl karantino nevykdomos veiklos, atmestinas. Be to, antstolis nurodė, jog skundas yra paduotas praleidus įstatymo numatytus terminus.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo U. M. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti ir priteisti 250 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. gruodžio 16 d. priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, teismo sprendimas turėjo būti vykdomas skubiai, dėl ko išieškotojai ir buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas vykdymui. Taip pat išieškotoja patvirtina, kad po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimo 2015 m. rugsėjo 7 d. informavo el. paštu antstolį apie apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, 2015 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2015 m. rugsėjo 16 d. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas buvo ne panaikintas, bet tik pakeistas, t. y. apeliacinės instancijos teismas nepanaikino pareiškėjo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau buvo sumažinta išlaikymo suma. Pareiškėjas tuo tarpu pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui nevykdė tinkamai, išlaikymas vaikui nebuvo ir nėra mokamas reguliariai, dėl ko išieškotoja nuolat informuoja antstolį apie susidarantį nesumokėto išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą. Akivaizdu, kad pareiškėjas ne tik visiškai nesidomėjo vykdymo eiga ir tinkamai neinformavo antstolio apie aplinkybes, turinčias reikšmės vykdomajai bylai, bet šiuo metu pats nežino kokią išlaikymo sumą jis yra sumokėjęs. Tik praėjus daugiau nei penkeriems metams po pakeisto teismo sprendimo, pareiškėjas pareikalavo, kad būtų perskaičiuojama susidariusio įsiskolinimo suma. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi priteisto išlaikymo suma turėjo būti nuolat indeksuojama, tačiau pareiškėjas pareigos indeksuoti priteistą išlaikymą nevykdė, ko pasėkoje išlaikymo įsiskolinimo suma taip pat padidėjo. Išieškotoja sutinka su antstolio patvarkyme nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas, prašydamas teismo nutraukti vykdomąją bylą, praleido CPK 512 str. įtvirtintus naikinamuosius terminus skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Pareiškėjas ne kartą buvo informuotas apie vykdymo procesą ir eigą, žinojo apie pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau skundą pateikė tik 2021 m. balandžio 21 d. Pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis pats negali gauti informacijos apie jo sumokėtas sumas, nors turi teisę ir net pareigą tokią informaciją saugoti, kadangi būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai vykdo teismo sprendimą – moka priteistą išlaikymą. Nepagrįstu laikytinas pareiškėjo reikalavimas kreiptis į teismą dėl baudos išieškotojai skyrimo, kadangi ji ėmėsi veiksmų, siekdama įgyvendinti antstolio reikalavimą, tačiau pareiškėjui naudinga informacija nebuvo pateikta tik dėl didelių kaštų, kuriuos pareiškėjas atsisakė apmokėti. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas, kuris yra skolininkas vykdomojoje byloje, turi įstatyminę pareigą rūpintis vykdymo proceso eiga bei aktyviai dalyvauti teikiant antstoliui informaciją, susijusią su vykdymo procesu. Tai, kad daugiau nei penkerius metus pareiškėjas nepastebėjo, kad faktiškai iš jo išieškoma suma yra didesnė, nei priteista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas nevykdė įstatymu nustatytos pareigos būti aktyviu vykdymo procese. Be to, būdamas neaktyvus, pareiškėjas praleido CPK 512 str. reglamentuotus antstolio veiksmų apskundimo terminus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

8. Antstolis Rimantas Vižainiškis vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/00556 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12134-127/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. P. išieškotojai U. M.. Šis vykdomasis raštas išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kurį leista vykdyti skubiai, pagrindu. Šiuo sprendimu teismas, be kita ko, nusprendė priteisti iš M. P. išlaikymą M. M. po 750 Lt (217,22 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pavedant jas uzufrukto teise tvarkyti M. M. motinai U. M.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo nutarta iš dalies pakeisti 2014 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, sumažinant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

9. Paduotu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas iš esmės skundžia antstolio vykdymo veiksmus laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. birželio mėn. bei prašo nutraukti vykdomąją bylą, motyvuodamas tuo, kad šiuo laikotarpiu antstolis vykdė neįsiteisėjusį Vilniaus miesto teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, todėl veikė neteisėtai, aplaidžiai bei priešingai skolininko interesams.

10. Vadovaujantis CPK 512 straipsniu, skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo to dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

11. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog skolininkas M. P. pateikė antstoliui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį 2020 m. birželio 23 d. Taigi jau tada skolininkas žinojo apie skundžiamus antstolio veiksmus – t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. vykdomojo rašto Nr. 2-12134-127/2014 vykdymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ši pareiškėjo skundo dalis pateikta praleidus įstatyme įtvirtintą 20 dienų terminą ir suėjus naikinamajam 90 dienų terminui.

12. Kasacinis teismas, įvertinęs įstatymo leidėjo įtvirtintus antstolio veiksmų apskundimo terminus, yra ne kartą išaiškinęs, jog CPK 512 straipsnyje įtvirtintas 90 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas, o asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas. Suėjus minėtam naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje įtvirtintą 90 dienų naikinamąjį terminą skundui dėl antstolio vykdymo veiksmų laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. birželio mėn. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12134-127/2014 pateikti. Suėjus naikinamajam terminui skundui paduoti, terminas negali būti atnaujinamas ir pats skundas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Todėl teismas skundo priėmimo stadijoje turi atsisakyti priimti skundą, o, priėmęs skundą ir vėliau nustatęs, jog pareiškėjas praleido naikinamąjį 90 dienų nuo atliktų veiksmų terminą skųsti antstolio veiksmus, iškeltą bylą turi nutraukti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-432-640/2018).

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, civilinės bylos dalis pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio vykdymo veiksmų laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. birželio mėn. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo pagrindu išduotą 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12134-127/2014 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 512 straipsnis).

15. Kita vertus, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Todėl pareiškėjo argumentas, jog vykdydamas neįsiteisėjusį teismo sprendimą antstolis elgėsi neteisėtai, atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeitė iš dalies – priteisė mažesnį išlaikymo dydį. Vadovaujantis CPK 640 straipsnio 1 punktu, išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. Tuo tarpu CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007). Šiuo atveju, vadovaujantis vykdomosios bylos Nr. 0128/15/00556 duomenimis, išieškotoja antstolio apie Vilniaus apygardos nutartį neinformavo. Tuo tarpu skolininkas (pareiškėjas) apie priimtą nutartį antstolį informavo praėjus beveik penkeriems metams – t. y. 2020 m. birželio 23 d. Skolininkui informavus antstolį apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, antstolis 2020 m. liepos 15 d. patvarkymu tenkino skolininko prašymą ir perskaičiavo susidariusį įsiskolinimą bei informavo skolininką apie išlaikymo įsiskolinimo dydį.

17. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolio veiksmai, atlikti konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, ar jų neatlikimas, nepažeidžia antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Skolininkui bei išieškotojai laiku neinformavus antstolio apie priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, pats antstolis neturėjo galimybės gauti tokios informacijos. Skolininkui informavus antstolį apie minėtą nutartį – antstolis siekdamas užtikrinti skolininko interesus, perskaičiavo įsiskolinimo dydį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, jog antstolis Rimantas Vižainiškis laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. birželio mėn. vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12134-127/2014 veikė neteisėtai, aplaidžiai bei priešingai skolininko interesams, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas skundo reikalavimas dėl vykdomosios bylos Nr. 0128/15/00556 nutraukimo, kuris grindžiamas pirmiau nurodytais antstolio vykdymo veiksmais laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. birželio mėn. Kaip teisingai nurodo antstolis, vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų baigtinis sąrašas įtvirtintas CPK 629 straipsnyje. Šiuo atveju pagrindų nutraukti vykdomąją bylą nėra. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi tik sumažino iš pareiškėjo priteistą išlaikymo dydį, tačiau pareiškėjo pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui neišnyko.

18. Paduotu skundu pareiškėjas taip pat prašo perskaičiuoti vykdymo išlaidas, neįskaičiuojant išlaidų už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki šio skundo padavimo dienos, t. y. už laikotarpį, kai buvo veikiama vadovaujantis vykdomuoju raštu pagal negaliojantį sprendimą, taip pat pripažinti, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos ir skirti jam baudą.

19. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti.

20. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeitė iš dalies – priteisė mažesnį išlaikymo dydį, o ne jį panaikino, todėl pareiškėjo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nebuvo panaikinta. Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas savanoriškai teismo sprendimo pilna apimtimi nevykdė. Nors pareiškėjas nurodo, kad antstolis net ir žinodamas, kad yra priimtas kitas procesinis teismo sprendimas, vis tiek veikė pagal negaliojančio teismo sprendimo vykdomąjį raštą ir tokiu būdu nepagrįstai išieškojo sumas, įskaitant ir vykdymo išlaidas, tačiau, kaip minėta anksčiau, iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog nei skolininkas, nei išieškotoja ilgą laiką neinformavo antstolio apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, o skolininkui informavus – antstolis perskaičiavo susidariusį įsiskolinimą bei informavo skolininką apie išlaikymo įsiskolinimo dydį. Atsižvelgiant į tai, skolininko reikalavimas perskaičiuoti vykdymo išlaidas bei pripažinti, kad vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau kad, prašydamas pripažinti, jog vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, pareiškėjas nenurodo, kokios teisės normos, reglamentuojančios vykdymo išlaidų apskaičiavimą, jo teigimu, buvo pažeistos antstoliui apskaičiuojant vykdymo išlaidas.

21. Pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, taip pat prašo pripažinti, kad antstolis nepagrįstai ilgai nesuteikė skolininkui galimybės susipažinti su vykdomąja byla. Vadovaujantis CPK 643 straipsnio 2 punktu, skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą. Vadovaujantis vykdomosios bylos duomenimis, antstolis ne kartą išaiškino skolininkui (pareiškėjui) teisę susipažinti su bylos medžiaga (pavyzdžiui, 2015 m. kovo 30 d. raginime vykdyti sprendimą dėl periodinių išmokų išieškojimo, 2020 m. liepos 15 d. patvarkyme dėl skundo tenkinimo ir kt.). Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė atvykti į antstolių kontorą arba prisijungti prie nurodyti internetinio puslapio ir taip susipažinti su bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, jog antstolis nesuteikė galimybės pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo prašymas atmestinas kaip neapgrįstas.

22. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad antstolis veikė aplaidžiai bei nesiimdamas visų jam prieinamų priemonių neišreikalavo iš išieškotojos banko sąskaitos išrašų, kurių neturėdamas negalėjo apskaičiuoti tikslios skolos sumos ir įpareigoti išieškotoją pateikti banko sąskaitos išrašą siekiant tiksliai apskaičiuoti skolininko sumokėtas sumas.

23. Vadovaujantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 23 d. išieškotojai U. M. buvo išsiųstas raštas Nr. S-20-128-18208 dėl informacijos pateikimo, kuriuo išieškotoja įpareigota per 3 darbo dienas pateikti antstoliui savo banko sąskaitos išrašą, kurio pagrindu antstolis galėtų atlikti įsiskolinimo perskaičiavimą. 2020 m. lapkričio 11 d. U. M. informavo antstolį, jog kreipėsi į banką dėl sąskaitos išrašo gavimo ir jo laukia, bei kad sutinka pateikti banko sąskaitos išrašą tik po to, kai skolininkas M. P. apmokės išieškotojos U. M. turėtas išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, antstolis informavo skolininko atstovą, kad už prašomų duomenų pateikimą bankas reikalauja apmokėti sumą, kuri vaiką auginančiai ir viso išlaikymo negaunančiai išieškotojai yra nepakeliama. Antstolis nurodė, jog skolininkas kategoriškai atsisakė apmokėti šias išlaidas.

24. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis veikė aktyviai bei siekdamas užtikrinti abiejų šalių interesus, todėl skolininko argumentas, jog antstolis veikė aplaidžiai ir nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, atmestinas kaip nepagrįstas.

25. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad išieškotoja piktnaudžiavo savo teisėmis nepateikdama antstoliui įsiteisėjusio 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimo. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas plačiau nepasisako, nes šioje byloje vertinamas antstolio, o ne išieškotojos veiksmų teisėtumas.

26. Pareiškėjas prašo antstolio kreiptis į teismą su prašymu skirti išieškotojai baudą dėl antstolio reikalavimo pateikti sąskaitos išrašą nevykdymo bei įpareigoti išieškotoją pateikti banko sąskaitos išrašus.

27. Vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Prašymą dėl baudos skyrimo teismas nagrinėję gavęs antstolio ar vykdymo proceso šalių prašymą (CPK 616 straipsnis). Vadovaujantis CPK 640 straipsnio 1 punktu išieškotoja privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. Kaip jau minėta anksčiau, iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstoliui įpareigojus išieškotoją pateikti banko sąskaitos išrašą išieškotoja U. M. informavo antstolį, jog kreipėsi į banką dėl sąskaitos išrašo gavimo ir jo laukia bei, kad sutinka pateikti banko sąskaitos išrašą tik po to, kai skolininkas M. P. apmokės išieškotojos U. M. turėtas išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, antstolis informavo skolininko atstovą, kad už prašomų duomenų pateikimą bankas reikalauja apmokėti sumą, kuri vaiką auginančiai ir viso išlaikymo negaunančiai išieškotojai yra nepakeliama, tačiau skolininkas skolininkas kategoriškai atsisakė apmokėti šias išlaidas. Vadovaujantis tuo, matyti, jog išieškotoja bendradarbiavo su antstoliu bei sutiko pateikti banko sąskaitas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog skolininkas nesutiko apmokėti išieškotojos išlaidų, nors antstolis ir nurodė skolininkui, jog išieškotoja neturi galimybės šių sąskaitų apmokėti, išieškotoja šių sąskaitų antstoliui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, skolininko prašymas paskirti baudą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Be to, sutiktina su antstolio 2020 m. lapkričio 16 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodytais argumentais, jog bankas už banko sąskaitų pateikimą reikalauja apmokėti sumą (t. y. po 5 Eur už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio mėnesio), kuri vaiką auginančiai ir viso išlaikymo negaunančiai išieškotojai yra nepakeliama. Atsižvelgiant į tai, skolininko prašymas įpareigoti išieškotoją pateikti banko sąskaitų išrašus pačiai apmokant šias išlaidas, laikytinas neproporcinga našta išieškotojai, todėl šis skolininko prašymas atmestinas.

29. Taip pat pareiškėjas prašo grąžinti M. P. iš jo neteisėtai išskaičiuotas sumas, kurios buvo skirtos vaiko slaugymui, bei kaip išmoką dėl karantino nevykdomos veiklos. Pareiškėjas nurodo, jog jis apie tai pranešė antstoliui, tačiau ir toliau buvo atskaičiuojamos lėšos ir šios sumos grąžintos nebuvo.

30. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis 2019 m. kovo 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-12134-127/2014, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko banko sąskaitų. Patvarkymu skolininkas informuotas, jog jeigu išlaikymas buvo nukreiptas į skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui įrodymus, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos ir tokios lėšos grąžinamos skolininkui. Skolininkas 2019 m. kovo 27 d. buvo informuotas dėl susidariusio įsiskolinimo bei dėl banko sąskaitų arešto.

31. Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-352 100 punktu, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka.

33. Šios bylos ir vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas neinformavo antstolio per 14 dienų terminą apie lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Skolininkui per nustatytą terminą neinformavus antstolio apie piniginių lėšų kilmę, pats antstolis neturi galimybės identifikuoti gaunamų pinginių lėšų kilmės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolis išskaičiuodamas skolininko nurodytas sumas nepažeidė teisės normų ir neatliko neteisėtų veiksmų.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinės bylos dalis pagal pareiškėjo skundo dalį dėl antstolio Rimanto Vižainiškio vykdymo veiksmų laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. birželio mėn. vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12134-127/2014 pripažinimo neteisėtais ir aplaidžiais nutrauktina, o kita pareiškėjo skundo dalis atmestina.

35. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo U. M. nurodo, kad patyrė 250 Eur išlaidų, skirtų apmokėti advokato pagalbai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Atsižvelgiant į tai, bei į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, suinteresuoto asmens patirtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos, skirtos teisinei pagalbai apmokėti, priteisiamos iš pareiškėjo M. P. suinteresuotam asmeniui U. M. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais teismas

nutaria:

nutraukti civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo M. P. skundo dalį dėl antstolio Rimanto Vižainiškio vykdymo veiksmų laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. birželio mėn. vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12134-127/2014.

Kitą pareiškėjo M. P. skundo dalį atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė