Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lenkijos Respublikos Lodzės apygardos teismo prašymą dėl 2019-04-29 nuosprendžio, priimto D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. Lenkijos Respublikos Skiernievicų rajono teismo 2019-04-29 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019-05-06, pripažintas kaltu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį (prekyba vogtomis prekėmis) ir jam buvo paskirta 365 dienų (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę nuteistajam įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, iš viso 178 dienos. Lodzės apygardos teismas 2019-08-07 nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo prašymą dėl išankstinio atleidimo nuo bausmės, nurodydamas, kad nuteistasis atliko tik 178 bausmės dienas ir neįgijo teisės būti iš anksto paleistas, nes toks išankstinis paleidimas galėtų būti taikomas tik atlikus 182 bausmės dienas. Be to, Lodzės apygardos teismas 2020-01-22 nutartimi patenkino nuteistojo gynėjo prašymą ir perdavė paskirtą D. B. bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lenkijos Respublikos Lodzės apygardos teismo prašymas dėl šio nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas prašė neatliktą bausmės dalį pakeisti bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje Lenkijos Respublika perdavė Lietuvos Respublikai nuosprendį, kuriuo D. B. nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, taip pat liudijimą nuosprendžiui pripažinti bei bausmei vykdyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai, be kita ko, dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir – įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas. Pagal įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta sąlygų, numatytų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurios sudarytų pagrindą nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Lenkijos Respublikos Skiernievicų rajono apylinkės teismo 2019-04-29 nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės D. B.. D. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė jo žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog nuteistojo gynėjas kreipėsi į Lodzės apygardos teismą, prašydamas taikyti ginamajam išankstinį paleidimą, tačiau Lodzės apygardos teismas 2019-08-07 nutartimi atmetė šį prašymą, nes nuteistasis dar neatitiko sąlygų, leidžiančių tenkinti prašymą. 2020-01-22 nutartimi Lodzės apygardos teismas patenkino nuteistojo gynėjo prašymą ir perdavė paskirtą D. B. bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje

Įvertinus teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad yra nustatytos visos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, todėl Lenkijos Respublikos Skiernievicų rajono apylinkės teismo 2019-04-29 nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, juo D. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) atitinkamais straipsniais.

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę su BK numatytomis bausmėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Suderinta bausmė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė (įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).

Iš Lenkijos Respublikos Skiernievicų rajono teismo 2019-04-29 nuosprendžio matyti, kad D. B. nuo 2018-09-11 iki 2018-09-12 Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijose priėmė iš nenustatyto asmens ir padėjo paslėpti raudonos spalvos lengvąjį automobilį Mercedes Benz, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 189653 zlotų vertės, kas atitinka 42443,16 euro, pervežė jį iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lenkijos Respublikos teritoriją, žinodamas, kad automobilis yra pavogtas 2018-09-11 Papenburgo vietovėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje, padarant (duomenys neskelbtini)GmbH Co KG žalą.

Nagrinėjamu atveju D. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis nuteistas Lenkijos Respublikoje, atitinka BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką („tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“). Atsižvelgus, kad D. B. Lenkijos Respublikos teismo nuosprendžiu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį paskirta 365 dienų (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribos, atlikus bausmės suderinimą D. B. pagal BK 189 straipsnio 2 dalies sankciją nustatytina tokio paties dydžio, tai yra, vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, išbūtas kardomajame kalinime (suėmime) – 178 dienos, tai yra, 5 mėnesiai ir 28 dienos, o neatliktoji bausmės dalis sudaro 6 mėnesius ir 2 dienas.

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. D. B. yra nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, jam bausmė nustatytina atlikti pataisos namuose.

Nors nuteistasis ir jo gynėjas prašė neatliktą bausmės dalį pakeisti bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, teismas šį prašymą atmeta ir pažymi šias aplinkybes.

Lenkijos Respublikos Skiernievicų rajono teismo 2019-04-29 nuosprendis yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2019-05-06) ir vykdytinas. Nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos ar tarptautiniai teisės aktai nenumato galimybės revizuoti kitos valstybės įsiteisėjusių sprendimų – šie sprendimai pripažįstami ir vykdomi tokie, kokie yra priimti prašančios tokį sprendimą pripažinti valstybės, arba atsisakoma juos pripažinti ir vykdyti.

BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra tiesiogiai susijęs su nuosprendžiu nuteistajam skiriama bausme, bet ne su jos vykdymo sąlygomis, todėl Lietuvos teismui savo iniciatyva nuteistojo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas būtų revizuojamas įsiteisėjęs kitos valstybės teismo sprendimas, kas reikštų kišimąsi į šios valstybės teisingumo vykdymą. Atsižvelgus į šią aplinkybę konstatuotina, kad peržiūrėti nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę gali tik asmenį nuteisusios valstybės teismas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dėl prašomo pripažinti ir vykdyti Skiernievicų rajono teismo 2019-04-29 nuosprendžio vykdymo jau buvo kreiptasi į Lodzės apygardos teismą ir prašoma taikyti D. B. išankstinį atleidimą, tačiau Lodzės apygardos teismas 2019-08-07 nutartimi nuteistojo gynėjo pareiškimo netenkino, nurodydamas, kad nuteistasis neįgijo teisių išankstiniam paleidimui, nes dar neatliko būtinos atlikti išankstiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalies: D. B., tik atlikęs 182 laisvės atėmimo bausmės dienas, įskaičius arešto laikotarpį, įgyja „teisę į išankstinį paleidimą“.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tai yra, atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, tai yra, ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt.

Pažymėtina ir tai, kad pagal išduodančios valstybės teisę, šiuo atveju Lenkijos Respublikos, nuteistasis turi teisę būti paleistas lygtinai, atlikęs pusę bausmės, tačiau šis lygtinis paleidimas nėra besąlygiška teisė. Taigi, tiek Lenkijos Respublikos teisėje, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvi norma, pirmiausia nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytus kriterijus, o tik po to sprendžiamas jo lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008-11-27 pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, teismas

nutaria:

Pripažinti Lenkijos Respublikos Skiernievicų rajono teismo 2019-04-29 nuosprendį D. B. (D. B.) ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje.

Nuteistajam D. B. Lenkijos Respublikos Skiernievicų rajono teismo 2019-04-29 nuosprendžiu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausme, ir nustatyti nuteistajam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, įskaitytą Lenkijos Respublikos Skiernievicų rajono teismo 2019-04-29 nuosprendžiu, – D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-09-12 iki 2019-03-08.

Išaiškinti, kad nuteistasis D. B. turi teisę prašyti dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BPK 157, 164 straipsniai).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.