- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- A2-1191-527/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, K. R., Kalvarijos
procesinio dokumento kategorijos: 30.2, 99.7, 122.2, 122.3, 122.4.
2015 m. gegužės 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-29-374/2015 pagal pareiškėjos A. G. prašymą atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei A. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (tretieji asmenys: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos žemėtvarkos skyrius (toliau –NŽT), R. B., I. R. S., R. Š.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-10-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 patenkino ieškovės ieškinį ir įpareigojo atsakovę (t. y. šios bylos pareiškėją) pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai ir R. B., esančiame(duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą pareiškėjai neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo ieškovą nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai ir R. B., esančiame(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš pareiškėjos.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2014-03-10 pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 2-1583-896/2012, panaikinti 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Pareiškėja nurodė, jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja nurodo, kad 2012-10-16 sprendime teismas konstatavo, kad ji per protingą terminą neįgyvendino savo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą; kad jos pastangos įteisinti savavališką statybą apsiribojo tik prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pateikimu; kad ji nepateikė jokių dokumentų patvirtinti teiginius, kad ji daug kartų kreipėsi į savivaldybę dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog dalis ginčo pastato yra išsikišusi į valstybinę žemę, kurioje nuosavybės teisės atkūrimo tikslu formuojamas naujas žemės sklypas, todėl jai nesant dalies žemės savininke ir negalint įgyvendinti statytojo teisių nėra galimybės taikyti Statybos įstatymo 28str. 7 d. 1 p. ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau tiesa yra ta, kad pareiškėja atliko eilę veiksmų siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl pačios ieškovės, NŽT ir Marijampolės savivaldybės darbuotojų neveikimo ir vengimo spręsti susidariusią situaciją jai buvo užkirstas kelias įteisinti savavališkos statybos padarinius, dėl ko ji po sprendimo priėmimo kreipėsi į Seimo kontrolierių, kurio 2013-12-10 pažyma Nr. 4D-2013/2-641 (kurioje nurodytos išvados ir yra naujai paaiškėjusios aplinkybės), patvirtino, jog ji dėjo maksimalias pastangas įteisinti savavališkas statybas, tačiau dėl paminėtų institucijų nebendradarbiavimo ir neveiklumo ginčas nebuvo išspręstas taikiu būdu, ieškovei pasirinkus lengvesnį kelią – su ieškiniu kreiptis į teismą, realiai nesiekiant sudaryti galimybių įteisinti savavališkas statybas, nors tokia galimybė egzistavo teismo proceso metu. Seimo kontrolierius atlikęs tyrimą nustatė šias faktines aplinkybes: Inspekcijai 2011-05-18 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodžius pareiškėjai išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkotvarkos departamente 2011-11-16 buvo gautas pareiškėjos 2011-11-06 prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, plano rengimo tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų.“; Savivaldybės administracijos direktoriaus M. R. 2011-11-28 raštu pareiškėja buvo informuota, kad negalima išduoti reikalavimų rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant padidinti 0,0599 ha sklypą (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) laisvos valstybinės žemės sąskaita, kadangi, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir LRV 2010-07-21 nutarimu patvirtinto aprašo 4.4 punktu, prie esamų žemės sklypų gali būti prijungti tik tokie laisvos valstybinės žemės plotai, kurie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybines žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypu ir kelių (gatvių), neviršijantys 0,06 ha ir kuriuose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, tuo tarpu šalia prie statinių (duomenys neskelbtini)esantis nesuformuotas ir VĮ Registrų centre neįregistruotas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybines žemes ploto sąvokos; 2012-01-10 savivaldybės administracijoje buvo gautas pareiškėjos 2012-01-10 prašymas leisti išsipirkti arba išsinuomoti papildomą žemės dalį po priestatu, kuris 2001-09-11 civilinėje byloje Nr. 2-2205-14/2001 buvo pripažinta jos nuosavybė; Savivaldybės meras V. B. 2012-01-27 raštu pareikalavo iš pareiškėjos vykdyti Inspekcijos pareigūnų 2011-05-18 reikalavimus; Marijampolės rajono apylinkės teismui 2012-10-16 priėmus sprendimą įpareigoti A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), padarinius, 2013-02-07 pareiškėja raštu kreipėsi į Tarnybos skyriaus vedėją, prašydama leisti išsipirkti arba išsinuomoti papildomą žemės dalį po šiuo priestatu, kad būtų galima pašalinti savavališką statybą; 2013-02-21 Tarnybos skyriaus vedėjos I. K. rašte pareiškėja informuota, kad dėl sklypo ribų pakeitimo gali pateikti Savivaldybės administracijai prašymą leisti pradėti rengti Žemės sklypo planą (Aprašo, patvirtinto LRV 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124, 12 punktas); Savivaldybės mero pavaduotojo S. V. 2013-02-21 raštu netenkintas prašymas leisti išsipirkti arba išsinuomoti papildomą žemės sklypo dalį po priestatu, kuris pastatytas pažeidžiant statinio projektą ir yra pripažintas savavališka statyba, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimu pareiškėja įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype; 2013-04-26 pareiškėja raštu kreipėsi į Tarnybos direktorių padėti išspręsti problemą dėl išsipirkimo arba išnuomavimo papildomos žemės sklypo dalies po šiuo priestatu, kad būtų galima atnaujinti teismo procesą 2012-10-13 civilinėje byloje Nr. 2-1583- 896/2012 ir pašalinti savavališką statybą; 2013-06-11 Tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus raštu pareiškėja informuota apie įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomumą, pažymint, jog nėra galimybės tenkinti prašymą leisti išsipirkti arba išsinuomoti papildomą valstybinės žemės dalį po priestato dalimi, kuri vadovaujantis teismo sprendimu turi būti išardyta; Seimo kontrolieriui paprašius Savivaldybės administracijos paaiškinti, ar buvo sprendžiamas savavališka pripažintos statybos įteisinimo klausimas, kokia tvarka galėjo būti sprendžiamas šis klausimas, patikslinti, ar nėra galimybės spręsti pareiškėjos skunde nurodytą klausimą, sudarant sąlygas pareiškėjai ir pretendentui (-ams) į nuosavybės teisių atkūrimą, formuojant grąžintiną žemę ginčo vietoje, susitarti, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. T. 2013-07-10 rašte pažymėjo: „[...] Savavališkos statybos įteisinimo klausimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo sprendžiamas, kadangi pareiškėja dėl to nesikreipė. Jis galėjo būti sprendžiamas pareiškėjai suderinus žemės sklypo planą. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1583-896/2012 buvo galima svarstyti taikos sutarties klausimą ar apskųsti šalims teismo sprendimą, kuris nebuvo apskųstas.“; Seimo kontrolieriui paprašius Tarnybos informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą į žemę ginčo vietoje natūra ar kitu būdu, Tarnybos direktoriaus V. L. 2013-07-17 rašte pažymėta: „X 1991-10-17 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 6,3 ha žemę iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), taip pat 2003-02-07 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemę bei 2004-06- 28 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises prie pastatų, (duomenys neskelbtini)Y turtinių teisių paveldėtoja Z Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyriui 2005-09-19 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises prie pastatų, (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities viršininko administracija 2008-10-09 raštu informavo X, kad nuosavybės teisės galės būti atkurtos prie pastatų, (duomenys neskelbtini), pateikus šių pastatų nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Savivaldybės administracijos direktorius 2009-01-13 sprendimu Nr. DV-20 X ir Y atkūrė nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalį(duomenys neskelbtini). MAVA Marijampolės žemėtvarkos skyrius 2009-05-12 raštu Nr. SR-6-681 paprašė Savivaldybės administracijos direktoriaus suformuoti žemės sklypą(duomenys neskelbtini), ir organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai). Savivaldybės administracija 2009-06-17 raštu Nr. AS-7430-(5.9) informavo MAVA Marijampolės žemėtvarkos skyrių, kad kadastriniai matavimai dėl žemės sklypo suformavimo yra užsakyti. Skyriui 2010-11-31 ir 2012-03-12 pateikė skundus dėl ilgai užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Skyrius 2010-12-29 ir 2012-04-11 raštais informavo X, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)bus priimtas gavus minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planus. X ir Y sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bus priimti nedelsiant, kai tik Savivaldybės administracijos direktorius pateiks minėto žemės sklypo planus.“; 2008-10-09 Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojo A. P. rašte informavo X, kad pateikti dokumentai tik patvirtina, kad namų valdos žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)) yra 2017 m² ploto, tačiau nenurodo, kas buvo šios valdos savininkai iki nacionalizacijos, tai yra iki 1940-07-22. Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad namų valda priklauso namų valdybai, ir paaiškinta, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos remiantis vėliausia data patvirtintais dokumentais. Kadangi 1939-06-22 duomenimis R Marijampolės mieste turėjo [...] ha žemės, į tokį plotą ir pripažinta R įpėdinių teisė. Manant, kad namų valda (duomenys neskelbtini)neįėjo į [...] ha žemės sklypo ribas, tai nustatyti būtų galima kartografuojant, tai yra nustatant vietovėje turėtos žemės ribas, dalyvaujant pretendentams ir ne mažiau kaip 2 liudytojams, kas buvo siūlyta dar 2001-12-22 ir vėlesniais Marijampolės žemėtvarkos skyriaus raštais, tačiau turėtos žemės ribų kartografavimas neatliktas iki šiol. Nuosavybės teisės į [...] ha žemės, tėvų R valdytos Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini)galės būti atkurtos tik pateikus pastatų nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Jeigu prie pastatų bus suformuotas didesnio ploto žemės sklypas nei turima teisė į žemę, likusį plotą galima bus pirkti arba nuomoti įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-22 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012.
Šalies argumentai
Pareiškėja, teismui atnaujinus procesą, teismo posėdžio metu prašė pakeisti teismo šioje byloje 2012-10-16 priimtą sprendimą ir leisti jai išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame pastatyti ginčo pastatai.
Ieškovė ir tretieji asmenys NŽT ir Marijampolės savivaldybės administracija su pareiškėjos prašymu pakeisti 2012-10-16 teismo sprendimą nesutiko, prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. nekeisti. Trečiasis asmuo R. B. su pareiškėjos prašymu sutiko.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-02-18 nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą pakeisti teismo 2012-10-16 sprendimą.
Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių esminę reikšmę turinčių naujų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti išaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjai. Seimo kontrolieriaus 2013-12-10 pažymoje Nr. 4D-2013/2-641 su išvadomis (1 t. b. l. 17–35) nustatyta, kad ir savivaldybės atsakymai į pareiškėjos kreipimusis, ir teismo sprendime nurodyta informacija (priežastis, dėl kurios buvo inicijuotas priestato dalies statybos pripažinimo savavališka klausimo sprendimas, buvo ta, jog nebuvo galima suderinti kadastrinių matavimų metu suformuoto namų valdos žemės sklypo ir jų pagrindu parengto žemės sklypo plano) rodo, jog priestato dalies statybos dokumentų tvarkymo klausimas tiesiogiai susijęs su namų valdos(duomenys neskelbtini), eksploatacijai reikalingos žemės sklypo formavimo klausimo sprendimu. Seimo kontrolierius, nurodęs, jog pažymoje nurodyti klausimai spręstini kitose institucijose, pareiškėjos skundo tyrimą nutraukė (1 t., b. l. 34). Tokiu būdu atsakovės pateiktoje Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta informacija buvo žinoma šalims priimant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, jokių naujų faktų ar argumentų nenurodyta. Pareiškėjos išreikštas pageidavimas – leisti išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi ginčo pastatai, nėra šios bylos ieškinio dalykas. Pareiškėja jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, priešieškinio neteikė. Teismas suteikė galimybę pareiškėjai turėti advokatą, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo (1 t., b. l. 109). Atsakovei taip pat buvo suteikta galimybė spręsti ginčą taikiai (2 t., b. l. 28, 55–56). Pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija jos siekį išsipirkti laisvos valstybinės žemės dalį sklype (duomenys neskelbtini)ir taip išspręsti ginčą dėl savavališkos statybos įteisinimo (2 t., b. l. 67–69). Tačiau NŽT 2015-01-28 raštu informavo pareiškėją, kad NŽT negali nagrinėti pareiškėjos prašymo, kol nebus priimtas sprendimas byloje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (2 t. b. l. 70–71). Kaip buvo minėta, negalima suderinti kadastrinių matavimų metu suformuoto namų valdos žemės sklypo ir jų pagrindu parengto žemės sklypo plano, kol nebus išspręstas priestato dalies, esančios(duomenys neskelbtini), statybos pripažinimo savavališka klausimas. Akivaizdu, šios aplinkybės buvo žinomos ir šalims, ir teismui priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjos prašymą pakeisti 2012-10-16 priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 atmetė kaip nepagrįstą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėja nurodo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-10-16 sprendime konstatavo, jog pareiškėja per protingą terminą neįgyvendino savo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą; pastangos įteisinti savavališką statybą apsiribojo tik prašymo pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pateikimu; nors pareiškėja teigė, kad daug kartų kreipėsi į savivaldybę prašydama sudaryti galimybę įteisinti statybą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė; daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja bandė išvengti savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nėra; teismas taip pat pažymėjo, jog dalis ginčo pastato yra išsikišusi į valstybinę žemę, kurioje nuosavybės teisės atkūrimo tikslu formuojamas naujas žemės sklypas, todėl pareiškėjai nesant dalies žemės savininke ir negalint įgyvendinti statytojo teisių (LR Statybos įstatymo 3 str.) nėra galimybės taikyti LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Po teismo sprendimo priėmimo pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris pareiškėjai persiuntė 2013-12-10 pažymą Nr. 4D-2013/2-641, patvirtinančią, jog pareiškėja dėjo maksimalias pastangas siekiant įteisinti savavališkas statybas, tačiau dėl paminėtų institucijų nebendradarbiavimo ir neveiklumo ginčas nebuvo išspręstas taikiu būdu, ieškovui pasirenkant lengvesnį kelią, t. y. teikiant ieškinį teismui ir realiai nesiekiant pareiškėjai sudaryti galimybių įteisinti savavališkas statybas, nors tokia galimybė buvo ir realiai egzistavo teismo proceso metu, kaip ir realiai egzistavo galimybė teisminį ginčą baigti taikiai.
Pareiškėja teigia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartis yra visiškai neteisėta, nepagrįsta, priimta formaliais pagrindais ir nesigilinant į bylos esmę, netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas bei prieštaraujant Lietuvos kasacinio teismo formuojamai praktikai ginčo klausimu, dėl ko naikintina.
Visų pirma, teismas neišsprendė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyto prašymo panaikinti 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, dėl ko toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir/ar pagrįstu. Nors teismas 2014-04-22 nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 tenkinti ir konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos teismo sprendime padarytų išvadų bei teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėja prašė ne panaikinti 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (kaip pareiškėja yra nurodžiusi savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, kuris apibrėžia atnaujinto proceso ribas), tačiau pakeisti teismo 2012-10-16 sprendimą ir leisti pareiškėjai išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame pastatyti ginčo pastatai. Tokiu būdu teismas savo iniciatyva „pasirinko“ vieną iš daugelio prašymų, kuriuos pareiškėja buvo adresavusi teismo posėdžio metu ieškovui, o reikalavimo nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo visiškai nesprendė ir dėl jo jokių argumentų ar motyvų neišsakė, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.
Antra, teismas peržengė ir byloje pareikštus reikalavimus, kadangi atnaujinus procesą pareiškėja neprašė teismo pakeisti priimtą sprendimą. Įsiteisėjusia 2014-04-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nuspręsta pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti, tokiu būdu patenkinus šį prašymą buvo apibrėžtos ir atnaujinto proceso ribos. Nepaisant to, teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir nustatė, jog atnaujinus procesą pareiškėja prašė pakeisti teismo sprendimą, kai tuo tarpu įsiteisėjusia nutartimi patenkintame prašyme pareiškėja reikalavo priimtą sprendimą panaikinti, kas taip pat sąlygojo neteisėto teismo procesinio sprendimo priėmimą ir CPK 265 straipsnio 2 dalies (kurioje numatyta, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus) akivaizdų pažeidimą.
Trečia, procesas išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1583-896/2012 buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. T. y. atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., LAT 2006-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006). Tačiau šiuo atveju atnaujintą bylą nagrinėjęs teismas netikrino 2012-10-16 teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal tuos pagrindus, kuriais procesas buvo atnaujintas. Teismas, nagrinėdamas atnaujintą civilinę bylą, laikydamasis proceso atnaujinimo pagrindų, turėjo patikrinti, ar: 1) proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., LAT 2004-09-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004), 2) ar ankstesnis teismo sprendimas pažeidžia neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teises ir ?statymų saugomus interesus (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) (žr. pvz., LAT 2006-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006), 3) ar ankstesniame teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, ir dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr. pvz., LAT 2005-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; kt.). Tuo tarpu atnaujintą bylą nagrinėjęs teismas minėtų aplinkybių neanalizavo, nekonstatavo ir nesiaiškino 2012-10-16 sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo būtent pagal pirmiau nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus.
Teismas nurodė, jog pareiškėja buvo nepareiškusi priešieškinio, tačiau atnaujintame procese pareiškėja reiškė naują reikalavimą – pakeisti 2012-10-16 teismo sprendimą ir leisti jai išsipirkti valstybinės žemės sklypą, kas iš viso atnaujintame procese neįmanoma. Pabrėžtina, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (žr., pvz., LAT 2007-06-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Tačiau turėtina omenyje tai, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma yra sąlygota pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas. Kaip nurodo teismas, naują reikalavimą dėl leidimo išsipirkti valstybės žemės sklypą pareiškė pareiškėja, tačiau, kaip nurodo pareiškėja, ji šio reikalavimo netgi negalėjo reikšti, kadangi byloje nebuvo pareiškusi priešieškinio, be to, minėtas reikalavimas pagal savo pobūdį peržengia ribas, kurias apibrėžė nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai ir tai, ką šioje atnaujintoje byloje teismas turėjo nagrinėti ir dėl ko pasisakyti. Tokiu būdu atnaujintoje byloje minėto reikalavimo priėmimas ir bylos sprendimas bei nagrinėjimas pagal šį reikalavimą, o ne pagal prašyme dėl proceso atnaujinimo pareikštą reikalavimą, iš tiesų reiškė ne Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą pagal tuos proceso atnaujinimo pagrindus, dėl kurių procesas ir buvo atnaujintas, bet pagal teismo pasiūlytą pareiškėjai prašymą ginčo „persprendimą“ iš dalies naujais faktiniais bei teisiniais pagrindais. Atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tačiau atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta. Bet jokiu būdu ne galimybė asmeniui, nepareiškusiam priešieškinio, pareikšti dar ir naują reikalavimą, kurį, be kita ko, pasiūlė pati bylą sprendusi teisėja, galimai siekdama kuo lengvesniu keliu išspręsti ginčą ir matydama, jog pareiškėja byloje nesinaudoja profesionalaus teisininko pagalba. Akivaizdu, kad teismas, pažeisdamas CPK 370 straipsnio 4 dalį, peržengė procesiniame įstatyme nustatytas atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas ir padarė esminį proceso pažeidimą.
Ketvirta, Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, padarė šias išvadas:
„1. nors Savivaldybės administracijos duomenimis, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įteisinant žemės naudojimą pareiškėja kreipėsi tik po teismo sprendimo, tyrimo metu gauta informacija rodo, kad tai buvo daryta ir anksčiau, tik netiesiogiai (nenurodant, kad greta esančios valstybinės žemės privatizavimo arba nuomos klausimą pareiškėja kelia dėl Priestato dalies, išeinančios už sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos, statybų įteisinimo):
3. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės susijusios su skirtingas sritis (statybos, nuosavybės temų atkūrimo, žemėtvarkos, asmens duomenų apsaugos, civilinio proceso) reglamentuojančių teises aktų įgyvendinimu. Pažymėtina, kad teismas kaip argumentą, dėl ko pareiškėja negali, sumokėjusi įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nurodė tai, jog Priestato dalis yra išsikišusi į valstybinę žemę, kurioje nuosavybės teisių atkūrimo tikslu formuojamas naujas žemės sklypas (žr. pažymos 11 punktą).
4. Nagrinėjamu atveju ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę, į grąžintinos žemės plotą įskaitomas privatizuotinas namų valdos eksploatacijai formuojamos žemės plotas (žr. pažymos 28 punktą). Be to, natūra laisvos (neužstatytos) žemės sklypo formavimo ir namų valdos eksploatacijai reikalingos žemes sklypo formavimo principai, ir formavimo teisiniai pagrindai yra skirtingi:
Šalies argumentai
4.1. Laisva (neužstatyta) žemė natūriniam grąžinimui formuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis (žr. pažymos 27-28 punktus), grąžintinus sklypus formuojant buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose, išskyrus valstybės išperkamai priskirtą žemę;
4.2. namų valdos eksploatacijai reikalinga žemė formuojama, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis (žr. pažymos 29 ir 30 punktus). Kiekvieno namų valdos bendraturčio privatizuotina namų valdos žemės sklypo dalis nustatoma, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį.
5. Apibendrinant tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu, kyla klausimai, tiesiogiai susiję su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. 2008-10-09 Marijampolės apskrities viršininko administracijos rašte nurodytas teiginys, jog prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), gali būti suformuotas didesnis žemės sklypas, nei pretendentai turi teisę privatizuoti (žr. pažymos 20 punktą). Atsižvelgiant į šį teiginį, bei į tame pačiame rašte nurodytas aplinkybes dėl kartografavimo, kyla klausimas, ar nustatytos buvusių savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos, ar Priestato dalimi, išeinančia už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų užimta valstybinė žemė yra R turėtos žemėvaldos ribose;
5.2. Nors ir teismo sprendime, ir Savivaldybės atsakymuose pabrėžta, kad reikia spręsti natūra grąžintinos žemės sklypo formavimo klausimą (žr. pažymos 8,10 ir 11 punktus), atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo klausimas pagal turimą informaciją gali būti sprendžiamas, įskaitant tik dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), eksploatacijai reikalingos žemės, nes pretendentams į buvusio savininko toje vietoje turėtą žemę nuosavybės teise priklauso tik dalis gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esančių butų (žr. pažymos 28-30 punktus). Vienam iš pretendentų susigrąžinti į gyvenamojo namo dalį skyrus piniginę kompensaciją (žr. pažymos 21 punktą), gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), iš 8 butų tik 2 butai nuosavybės teise priklauso pretendentei į nuosavybės teisių atkūrimą (žr. pažymos 5.3 ir 5.4 punktus), o 2 butai - mirusios pretendentės įpėdinėms (žr. pažymos 5.6 ir 5.7 punktus).
Mirusios pretendentės Y vardu registruotų butų gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), nėra, todėl kyla klausimas, ar atkuriant nuosavybės teises mirusios Y vardu, į natūra grąžintinos žemės plotą gali būti įskaitomos W ir Z tenkančios privatizuotinos namų valdos žemės dalys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina prielaida, kad pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, įskaitant namų valdos, (duomenys neskelbtini), žemės sklype esančios žemės plotą, gali tik dviejų butų savininkė X.
6. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ir Savivaldybės atsakymai į pareiškėjos kreipimusis, ir teismo sprendime nurodyta informacija (priežastis, dėl kurios buvo inicijuotas Priestato dalies statybos pripažinimo savavališka klausimo sprendimas, buvo ta, jog nebuvo galima suderinti greta kadastrinių matavimų metu suformuoto namų valdos žemės sklypo ir jų pagrindu parengto žemės sklypo plano) rodo, jog Priestato dalies statybos dokumentų tvarkymo klausimas tiesiogiai susijęs su namų valdos, (duomenys neskelbtini), eksploatacijai reikalingos žemės sklypo formavimo klausimo sprendimu (žr. pažymos 8,10 ir 11 punktus).
Apibendrinant pažymoje nurodytas aplinkybes, susijusias su namų valdos, (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, žemės sklypo formavimu ir X bei mirusios Y nuosavybės teisių į R turėtą žemę atkūrimu, su pareiškėjos skunde nurodytos Priestato dalies statybos dokumentų tvarkymu sietini klausimai yra:ar Priestato dalimi, išeinančia už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų, užstatyta valstybinė žemė yra būtina:natūra grąžintinos žemės suformavimui, įskaitant pretendentams į R turėtą žemę tenkančias namų valdos žemės dalis;namų valdos, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo suformavimui teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, reglamentuojančias namų valdų žemės sklypų dydžių nustatymą (žr. pažymos 29-30 punktus), galima daryti prielaidą, kad Priestato dalimi užimta valstybinė žemė gali ir nepatekti į gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), eksploatacijai būtino žemės sklypo ribas. ar, turėdama duomenų apie pretendentus į Priestato dalimi, išeinančia už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų, užstatytos žemės grąžinimą natūra, pareiškėja galėtų su jais susitarti dėl kompensavimo už šią žemę; ar, išsprendus namų valdos, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo suformavimo klausimą, negalėtų būti sprendžiamas įsiterpusio žemės ploto privatizavimo klausimas.Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas kol kas neįsiteisėjęs teismo sprendimas skirti pareiškėjai 10 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolio reikalavimą dieną, atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iš pagrindų antstoliui stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus yra išieškotojo prašymas. Kadangi asmuo, kreipęsis į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo buvo Inspekcija, kuriai šiuo klausimu, pareiškėjos duomenimis, buvo pateiktas prašymas dėl vykdymo veiksmų stabdymo, o atsakymas negautas, šios institucijos viršininkė L. N. turėtų inicijuoti ir užtikrinti patikrinimo atlikimą dėl pareiškėjos skundo papildyme nurodyto prašymo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, nagrinėjimo tinkamumo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, tikslinga prašyti šios institucijos pateikti išvadą, ar informacijos apie pretendentus į nuosavybės teisių atkūrimą ginčo vietoje: vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso; buto numerio, aplinkybių apie nuosavybės teisių atkūrimą, kiek tai susiję su žemės sklypo formavimu ginčo vietoje konkretiems asmenims prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), suteikimas norinčiai ginti savo teises teismo tvarka A. G., įpareigotai griauti Priestato dalį dėl pirmiau nurodytų asmenų vardu formuotino žemės sklypo, teikimas laikytinas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimu.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierius, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nevertino įsiteisėjusio teismo sprendimo, o atsižvelgdamas į gautą informaciją ir dokumentus analizavo teismo proceso atnaujinimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad gavusi pažymoje nurodytą informaciją pareiškėja galėtų inicijuoti proceso atnaujinimo civilinėje byloje klausimo sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bei 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje, tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pažymoje nurodyti klausimai spręstini kitose institucijose, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, A. G. skundo tyrimas nutrauktinas.
,,1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies l, 6 ir 14 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius siūlo: Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriui dr. A. K. - pateikti išvadą, ar atsižvelgiant į šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes, informacijos apie gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), butus nuosavybės teise turinčius asmenis suteikimas savo teises teismo tvarka norinčiai ginti A. G. laikytinas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimu.
2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkei L. N. - inicijuoti ir užtikrinti patikrinimo atlikimą dėl pareiškėjos skundo papildyme nurodyto prašymo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, nagrinėjimo tinkamumo.
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemes tvarkymo departamento direktoriui, atliekančiam Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus funkcijas, A. B. ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui M. R. - priskirtos kompetencijos ribose įvertinus šioje pažymoje nurodytus pastebėjimus susijusius su namų valdos žemės formavimu ir nuosavybės teisių atkūrimu, pateikti išvadas pažymos 36 ir 38 punktuose nurodytais klausimais.“
Tačiau dėl padarytų pažeidžiant CPK 176, 177, 178, 185, 366, 370 straipsnių pažeidimų teismas visiškai nevertino Seimo kontrolieriaus išvadų, kurios neginčytinai patvirtina, jog pareiškėja atliko eilę veiksmų, siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl pačios ieškovės, Žemės tarnybos skyriaus ir Marijampolės savivaldybės darbuotojų bei tarnautojų neveiklumo ir vengimo spręsti susidariusią situaciją pareiškėjai buvo užkirstas kelias įteisinti savavališkos statybos padarinius. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (LAT 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Tačiau nagrinėjamu atveju apylinkes teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą.
Ieškovė atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, jog pareiškėja procesą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktų išvadų, laikydama jas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių ji nežinojo, bet jos realiai egzistavo teisminio proceso metu, pagrindu. Apeliantė savo teiginių negrindžia įrodymais ar naujais faktais, kurie buvo išaiškinti teismui dar 2012-10-16 priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012. Vien formalus aiškinimas, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktos išvados yra pagrindas jas laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, negali būti pagrindu patenkinti atskirojo skundo reikalavimą, nes toks sprendimas būtų priimtas pažeidžiant CPK 2 straipsniu nustatytus tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teismas nagrinėdamas civilinę bylą objektyviai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, visapusiškai ir pilnai ištyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei įrodymais motyvuotą teisės aktais sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Proceso atnaujinimo institutas yra savarankiška išimtinė civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese, panaikinti teismų klaidas, kurios gali būti nustatytos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Proceso atnaujinimo pagrindai yra numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Esant bent vienam iš CPK 366 straipsnio 1 d. nurodytų pagrindų procesas gali būti atnaujintas, jeigu yra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas (nutartis) gali būti neteisingas.
Pareiškėja savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2015-02-18 nutartyje klaidingai sprendė 2012-10-16 teismo sprendimo pakeitimo klausimą, nes pareiškėja prašė šį sprendimą ne pakeisti, bet panaikinti. Taip pat pareiškėja nurodo, kad teismas netikrino 2012-10-16 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal tuos pagrindus, kuriais procesas byloje buvo atnaujintas, nors turėjo tai atlikti.
Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad proceso atnaujinimo institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (LAT 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (LAT 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Procesas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, pareiškėjos prašymu, atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (LAT 2012-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., LAT 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr.2-1583-896/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. G., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, K. R., K. Ž. skyriui, R. B. dėl savavališkos statybos darbų padarinių šalinimo. Teismas 2012-10-16 sprendimu įpareigojo atsakovę A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo ieškovą nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jo patirtas išlaidas iš atsakovės A. G. (prijungta civ. byla Nr. 2-1583-896/2012). Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2011-04-29 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, (duomneys neskelbtini), 2011-05-18 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1151. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja žemės sklype, turėdama 1997 m. individualios Andriušio firmos „Sodžius“ parengtą ir suderintą statinio projektą „Priestatas prie gyvenamojo namo“, rekonstruodama jai nuosavybės teise priklausantį statinį gyvenamąjį namą lAl/p, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 161 kv. m užstatymo ploto, iš rytų pusės pristatė dviejų aukštų mūrinį priestatą 3al/p~38,28 kv. m užstatymo ploto, nukrypo nuo statinio projekte nurodytų parametrų, statinį pastatė ilgesnį ir platesnį nei numatyta techniniame projekte ir taip savavališkai padidino statinio užstatymo plotą - 18,28 kv. m ir dalį statinio pastatė Lietuvos Respublikos nuosavybės teise nepriklausančiame sklype. Pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Pareiškėja iš esmės neginčija byloje nustatytų aplinkybių, tačiau nurodo, kad iš Seimo kontrolieriaus 2013-12-10 pažymos Nr. 4D-2013/2-641 naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja taip pat nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1583-896/2012 nebuvo suteikta galimybė ginčą spręsti taikiai.
Seimo kontrolieriaus pažymos išvadose (t. 2, b. l. 105–108), kuriomis remiasi pareiškėja, nustatyta, jog pareiškėja dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įteisinant žemės naudojimą į savivaldybę kreipėsi ir iki teismo 2012-10-16 sprendimo, tik netiesiogiai, taip pat, jog pareiškėja bandė tvarkyti statybų įteisinimui reikalingus dokumentus, jog nenustatyta, kad pareiškėja būtų buvusi informuota apie veiksmus, kuriuos turėtų atlikti dėl savavališkomis pripažintų statybų dokumentų sutvarkymo, taip pat ir kt. išvados.
Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą tuo pagrindu, kad pareiškėja nepateikė jokių esminę reikšmę turinčių naujų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti išaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjai. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 sprendime nustatyta, kad A. G. 2011-11-08 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, nurodydama, kad kreipėsi pas projektuotojus dėl projektinės dokumentacijos koregavimo, ir ši dokumentacija yra rengimo stadijoje (prijungta civ. byla Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 33). Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110518-00036 nurodytiems reikalavimams įvykdyti terminas pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2012-02-18 (b. l. 34). 2012-02-27 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu teismas nustatė, kad statytojas savavališkos statybos padarinių nepašalino (b. l. 10–12). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė per protingą terminą neįgyvendino savo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kaip matyti iš prijungtos civ. bylos Nr. 2-1583-896/2012 duomenų, 2011-05-18 Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110518-00036 nurodyta, kad atsakovė turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi atsakovė minėto įstatymo nustatyta tvarka privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad 2011-05-18 surašyto savavališkos statybos akto dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėja teisme neginčijo. Be to, nenustatyta, kad pareiškėja po 2012-10-16 sprendimo priėmimo būtų kreipusis į apeliacinės instancijos teismą dėl šio teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo. Be to, pareiškėja atsiliepime į ieškinį nurodė, jog byla bus vedama per advokatą (archyvinė c. b. Nr. 2-1583-896/2012, b. l. 66). Vadinasi, pareiškėjai buvo žinoma apie galimybę bylą vesti per advokatą, o vien tai, kad atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo nesudarė su advokatu atstovavimo sutarties, niekaip nepatvirtina atsakovės nežinojimo apie teisę į teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja savo teisių negynė dėl savo pačios nepakankamo aktyvumo. Taigi darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktoje Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta informacija buvo žinoma šalims priimant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, jokių naujų faktų ar argumentų nenurodyta.
Todėl esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo Seimo kontrolieriaus 2013-12-10 pažymą Nr. 4D-2013/2-641 su išvadomis pripažinti naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, turinčia įtakos teismo sprendimui. Procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Jie (nauji įrodymai) turi patvirtinti tas aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui ir yra esminės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertintinos kaip naujai paaiškėjusios, kadangi jos neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo ir LAT nurodytų kriterijų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Seimo kontrolieriaus pažymos išvadose nustatytos aplinkybės yra tokios, apie kurias pati pareiškėja žinojo civilinės bylos Nr. 2-1583-896/2012 nagrinėjimo metu ir iki teismo 2012-10-16 sprendimo priėmimo, todėl jokių naujų faktų ar argumentų pareiškėja nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjos pateikta Seimo kontrolieriaus 2013-12-10 pažyma Nr. 4D-2013/2-641 su išvadomis yra naujai atsiradęs ir naujai pateikiamas įrodymas, kuris dar neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas ir jame suformuluotos išvados dėl atliktų savavališkos statybos veiksmų pobūdžio yra išvestiniai iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo nustatyti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Naujų duomenų pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą ir pridėtuose dokumentuose nepateikta, todėl, esant nustatytų aplinkybių visetui, konstatuotina, kad procesas negali būti atnaujintas vien dėl tų pačių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti užbaigtoje byloje, pakartotinio nagrinėjimo.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas peržengė ir byloje pareikštus reikalavimus, kadangi atnaujinus procesą pareiškėja neprašė teismo pakeisti priimtą sprendimą, o prašė jį panaikinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. reikalavimo faktinį pagrindą. Ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriais yra grindžiamas ieškinys. Atsižvelgiant į tai, šios pareiškėjos nurodytos gana formalios aplinkybės, iš esmės nedarančios įtakos priimtos nutarties teisėtumui, nelaikytina ieškinio ribų peržengimu, o tuo pačiu ir pagrindu skundžiamai nutarčiai, kuria pareiškėjos prašymas iš esmės pagrįstai atmestas, panaikinti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.