Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.3.3.; 2.1.2.1.; 2.1.6.1.; 2.5.20.1.; 3.1.1.2.14.; 3.1.18.6.; 3.2.3.6.1.; 3.2.4.9.; 3.3.1.21.

2015 m. lapkričio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Z. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. V. dėl be pagrindo įgyto turto sugrąžinimo ir atsakovės Z. V. priešieškinį ieškovui G. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. V. dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo sudaryta

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. K., mirusios ieškovės K. D. teisių perėmėjas, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Z. V. 23169,60 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pažinojo ieškovę nuo 2012 m., jo motina yra K. D. pusseserė, lankėsi pas ieškovę (duomenys neskelbtini), kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), yra vežęs atsiimti pensiją iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atsakovę Z. V. pažįsta iš matymo, jam K. D. yra sakiusi, jog Z. V. jas prižiūri, bet su ja už tai atsiskaityta.

Atsakovė Z. V. pateikė teismui priešieškinį, prašydama pripažinti, kad tarp atsakovės Z. V. ir ieškovės K. D. susidarė paslaugos teikimo sutartiniai teisiniai atlygintiniai santykiai ir K. D. išmokėta atsakovei Z. V. 23169,60 Eur suma yra už suteiktas paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį. Nurodė, kad 2006 m. susipažino su trimis seserimis, jos netoli gyveno, negalėjo savęs apsitarnauti, vos vaikščiojo. Atsakovė eidavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tvarkė stogą, o (duomenys neskelbtini), keitė langus, dujinį pečių, hidroforą, brangiai sumokėjo. 2011 m. seserys nusipirko butą (duomenys neskelbtini) ir sakė, kad neturi giminių, todėl K. D. gyveno pas ją, pirko vaistus, sauskelnes, niekas jos nepasiėmė globoti. Nurodo, kad pardavus namą, ieškovė padavė pinigus 23169,60 Eur atsakovei Z. V. ir pasakė, kad atsiskaito su ja už paslaugas. Ieškovė gyveno pas atsakovę nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27 ir buvo aprūpinta viskuo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui G. K. iš atsakovės Z. V. 22.043,36 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą -22.043,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažino, kad K. D. ir atsakovę Z. V. laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27 siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriais remiantis K. D. atsakovė Z. V. suteikė atlygintinų paslaugų už 1126,24 Eur, kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės Z. V. 657,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl Z. V. gautų iš K. D. 23.169,60 Eur, kurių atsakovė ieškovei negrąžino. Teismas darė išvadą, kad K. D. ir atsakovės Z. V. nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai, išskyrus laikotarpį nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27, kuriuo K. D. buvo visiškai išlaikoma atsakovės, gyveno pas atsakovę ir kuriuo, kaip teismas nustatė, tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl už minėtą laikotarpį atsakovei turi būti sumokėta 1126,24 Eur suma. Teismas sprendė, kad atsakovės 22.043,36 Eur gavimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu, minėtų pinigų atsakovė neturėjo teisės gauti, nes K. D. pardavus nekilnojamąjį turtą, juos davė atsakovei pasaugoti, o po kiek laiko paprašius grąžinti, atsakovė Z. V. jų nesutiko grąžinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pinigus realiai gavo, tai ji pati patvirtino teismo posėdžio metu. Kadangi atsakovės ir K. D. jokie kiti teisiniai santykiai, išskyrus laikotarpį nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27, nesiejo, K. D. atsakovei atiduotų 22.043,36 Eur išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais nėra teisinio pagrindo, todėl akivaizdu, kad atsakovė įgijo minėtą turtą be teisinio pagrindo, dėl ko, remiantis CK 6.237 straipsniu, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, t. y. ieškovui G. K., teisėtam K. D. turto paveldėtojui pagal testamentą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Z. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo G. K. ieškinį atmesti, o Z. V. priešieškinį patenkinti.

1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, nes tos aplinkybės, kurias laikė nustatytomis, neatitinka tikrovės, G. K. ieškinį patenkino iš dalies be jokių įrodymų, o tie įrodymai, kuriuos teismas laikė teisingais, nėra patikimi (K. D. ligos), be jokio teisinio pagrindo atmetė Z. V. liudytojų parodymus, juos vertindamas kritiškai, priėmė sprendimą iš pavienių faktų, tačiau nesivadovavo įrodymų visetu.

2. K. D. paaiškinimus laikyti įrodymų pagrindu teismas negalėjo, nes K. D. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri dėl mirties fakto nebuvo atlikta. K. D. parodymai yra duoti 2014 m. rugpjūčio 18 d., o K. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ir ši aplinkybė yra svarbi šioje byloje dėl įrodymų patikimumo. Taip pat nepagrįstai buvo remtasi vienintelės liudytojos J. S. parodymais, kurie yra prieštaringi, neatspindintys realios tiesos, o ieškovas G. K. nėra K. D. giminaitis.

3. Ne visi K. D. paaiškinimai užfiksuoti teismo sprendime, teismo posėdžio metu darytame įraše yra aplinkybės, kurios patvirtina, kad atsakovė Z. V. teikė paslaugas K. D. tik gal „ne tokia apimtimi“ (K. D. atsakymas į advokatės klausimą). Galima daryti išvada, kad K. D. pripažįsta, kad tarp jos ir atsakovės Z. V. buvo susiformavę paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Ši aplinkybė parodo, kad Z. V. 23.169,60 Eur gavo teisėtai pagal susiformavusius paslaugų teikimo santykius.

4. Neteisinga teismo išvada, kad susiklostę tiesiniai santykiai tarp Z. V. ir K. D. nėra rangos sutarties teisiniai santykiai, nes rangos sutarties atveju sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, o objektas buvo sukurtas - stogo remontas, daiktų remontas, daržo priežiūra, vežimas į ligoninę ir kita priežiūra.

5. Neteisingai teismas dėl to, kad liudytojai B. Š., D. B. T. Š., V. K., R. Š., A. V., J. S., R. L. yra atsakovės artimieji giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymus vertino kritiškai ir atmetė. Teismas nevertino V. K. parodymų dėl to, kad jie duoti notarui, bet apelianto nuomone, notarui duoti parodymai civilinėje teisėje yra pripažįstami kaip patikimi, ir jei teismui kilo abejonių dėl įrodymų patikimumo, galėjo pakartotinai teismas kviesti V. K. į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją.

6. Z. V. pateikti kvitai įrodo, kad vaistai, maistas buvo perkami seserims D. ir mokesčiai už komunalinius patarnavimus buvo mokami už seserims suteiktas paslaugas.

7. Teismas nustatė, kad tarp Z. V. ir K. D. buvo susiformavę paslaugos teisiniai santykiai, tik neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė laikotarpį nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. birželio 27 d. ir kodėl priteisė Z. V. tik 1126,24 Eur už suteiktas paslaugas. Mano, kad mėnesio išlaidos yra daug didesnės, nes tai sudaro komunaliniai patarnavimai, maistas, numos mokestis, vežiojimo išlaidos, vaistai ir daug kitų paslaugų. Teismas vertino, kad Z. V. negalėjo skirti didesnės sumos, nes jos pajamos buvo mažos, tačiau teismas neužsiminė apie Z. V. ir jos sutuoktinio parduotą turtą ir gautas pajamas ir, kad šios pajamos sudarė galimybę Z. V. skirti daugiau lėšų ir prižiūrėti seseris visus šešis metus. Neteisingi teismo vertinimai, kad pirkti dideli kiekiai produktų, kurių negalėjo suvartoti K. D., nors esant nuolaidoms, kiekvienas pilietis stengiasi nusipirkti pigesnių prekių, ir tai darė Z. V., kaip pavyzdžiui nusipirkdama kavos.

Ieškovas G. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

1. Teismas nustatė, kad tarp K. D. ir atsakovės Z. V. nei paslaugų teikimo, nei rentos, nei rangos ar kokia kitokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Tai patvirtina byloje abi šalys.

2. Liudytoja J. S. paliudijo, kad M. D. sakė, jog su Z. V. yra atsiskaičiusi, davė jai 115,85 Eur ir du aukso žiedelius, sakė, kad daugiau nemokės ir jai neskolinga. Nei vienas liudytojas negalėjo patvirtinti, kad Z. V. prašė seserų su ja atsiskaityti, negalėjo nurodyti, už kokius pinigus Z. V. seserims pirko maistą.

3. Prie atsiliepimo pateikti kvitai neįrodo, jog vaistai, maistas buvo perkami būtent seserims D. ir mokesčiai už komunalinius patarnavimus buvo mokami už seseris D., už joms suteiktas paslaugas. Kad visoms seserims buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis taip pat neįrodo, jog minėtas paslaugas teikė būtent atsakovė Z. V., nes ji nebuvo nei jų globėja, nei rūpintoja, nei giminaite, galbūt tai buvo tik kaimynės geranoriška pagalba. Tų aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausta K. D., nurodydama, jog seserys, kol buvo gyvos, viena kitą prižiūrėjo ir rūpinosi, be to, už suteiktą pagalbą Z. V. yra sumokėta. K. D. yra nurodžiusi, jog Z. V. neprašė padėti, nešti maistą, nes jos susitvarkydavo pačios. Liudytoja J. S. nurodė, jog atsakovės Z. V. paslaugų nereikėjo, jai buvo tai sakoma, kad minėtų paslaugų nereikia, prašydavo nesilankyti, tačiau atsakovė savo noru vis tiek ateidavo pas seseris, nes jos buvo turtingos ir atsakovei rūpėjo jų turimas turtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieškovui G. K. iš atsakovės Z. V. 22.043,36 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, sustabdymo ir naujų įrodymų priėmimo

Ieškovas G. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai pakartotinai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Ieškovas G. K. pateiktame atsiliepime į atsakovės Z. V. apeliacinį skundą nurodo, kad ieškiniui užtikrinti reikalinga areštuoti apeliantės nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai. Tokio ieškovo atsiliepimo teisėjų kolegija nelaiko prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi jis nėra aiškiai suformuluotas ir nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmė pirmosios instancijos teismas, reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai suformulavus, jis gali būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, taip šalims suteikiant galimybę pasinaudoti CPK numatyta apeliacijos teise apskųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šiaulių apygardos teisme 2015-10-19 gautas atsakovės Z. V. prašymas dėl bylos sustabdymo. Prašyme nurodyta, kad 2015 m. spalio 19 d. K. D. paveldėtojas pagal įstatymą V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl K. D. testamento, parašyto G. K., nuginčijimo. Nurodoma, kad pripažinus testamentą negaliojančiu, G. K. byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo nebebūtų bylos šalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos apeliacinio proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti bylos sustabdymo instituto, nes pirmosios instancijos teismas yra šį klausimą išsprendęs ir pripažinęs ieškovės K. D. teisių perėmėju G. K.. Ateityje atsiradus materialinių subjektinių teisių pasikeitimui, suinteresuotos šalys gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui paliktų bylos šalis teisinėje nežinioje, dėl ko neabejotinai nukentėtų jų interesai.

Atsakovė Z. V. prašo apeliacinėje instancijoje prijungti naujus įrodymus – 19 vnt. foto nuotraukų kopijų, kurias nepagrįstai atsisakė prijungti pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija šio prašymo netenkina ir sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra aiškus atsakovės pateiktų foto nuotraukų laikotarpis, todėl nenustatytinas prašomų prijungti įrodymų ryšys su nagrinėjama byla (CPK 177, 180-181 straipsniai).

Dėl įrodymų vertinimo

Atsakovė teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ieškinį patenkino iš dalies be jokių įrodymų, o tie įrodymai, kuriuos teismas laikė teisingais, nėra patikimi, teismas nesivadovavo įrodymų visetu.

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Tiek dispozityviose, tiek ir nedispozityviose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Byloje nustatyta, kad K. D. su UAB „Landsale“ 2013 m. balandžio 3 d. sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji pardavė nekilnojamąjį turtą už 23.169,60 Eur, 5792,40 Eur avansas buvo gautas anksčiau. K. D. parodymais, ji 23.169,60 Eur davė pasaugoti atsakovei Z. V., vėliau prašė juos grąžinti, bet atsakovė Z. V. to padaryti nesutiko. Atsakovės Z. V. teigimu, ji teikė K. D. ir jos seserims atlygintinas paslaugas, todėl 23.169,60 Eur jai priklauso kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas. Tarp šalių nėra ginčo, kad tarp K. D. ir Z. V. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo, rentos ar rangos.

K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. pradžioje apie pusę metų gyveno pas atsakovę Z. V. adresu (duomenys neskelbtini). Kol gyveno pas atsakovę, atsakovė pirkdavo maistą, nuveždavo pas gydytojus kiekvieną mėnesį, kvietė greitąją pagalbą, paguldė į psichiatrijos ligoninę, tačiau nedarė stogo remonto. Nurodė, kad atsakovė pinigų už maistą, dujas, elektrą, nuomą neprašydavo, atsakovė Z. V. draugavo su seserimi M., seseris ji pati slaugydavo, o Z. V. apmokėdavo už atneštą maistą. Taigi, K. D. pripažino, kad atsakovė jai teikė tam tikras paslaugas. Ieškovas G. K., mirusios ieškovės K. D. teisių perėmėjas, paaiškino, kad Z. V. pažįsta tik iš matymo, K. D. yra sakiusi, kad su Z. V. už priežiūrą atsiskaityta.

Atsakovės paaiškinimais, pas ją K. D. gyveno laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27, tačiau atsakovės Z. V. poziciją dėl ginčo sumos apmokėjimo už suteiktas paslaugas paneigia byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti liudytojų nurodomas aplinkybes, kaip iš dalies patvirtinančias priešieškinio reikalavimą ir pagrindo konstatuoti, kad K. D. ir atsakovę Z. V. laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27 siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriais remiantis K. D. atsakovė Z. V. suteikė atlygintinų paslaugų už 1126,24 Eur. Liudytojai B. Š., atsakovės Z. V. duktė, A. V., atsakovės Z. V. sūnus, T. Š., atsakovės Z. V. dukters sutuoktinis, patvirtino, kad atsakovės prašymu patys padėdavo seserims (atsakovės duktė kirpo seserims plaukus, atsakovės dukters vyras su atsakovės sūnumi keitė stogą, vežė į kapines, reguliavo pečių, tvarkė televizorių), už darbus su jais seserys neatsiskaitydavo, žadėdavo atsiskaityti su atsakove. Liudytoja D. B. parodė, kad šalia jos gyveno seserys A., M. ir K., nuo 2006 m. atsakovė ravėjo jų daržus, duodavo valgyti, rišdavo žaizdas ir nematė, kad seseris lankytų giminaičiai. Nurodė girdėjusi apie atsiskaitymą, tačiau negalėjo įvardinti sumos. Liudytoja J. S. nurodė, kad paprašius, Z. V. visada padėdavo ir kai atsakovė atnešdavo maistą, seserys iš karto apmokėdavo čekį, yra sakiusios apie 115,85 Eur apmokėjimą ir 2 aukso žiedų davimą. Liudytojos teigimu, po ieškovės sesers M. laidotuvių, atsakovė tris mėnesius prižiūrėjo K. D. nuo 2013-01-08 iki 2013-06-25. Liudytojai V. K., V. L. nurodė yra matę Z. V. pas ieškovę, smulkmenų nežino, teigia, kad namo stogą keitė savivaldybė. Liudytoja R. L. parodė, kad pas seseris dažnai ateidavo Z. V. su maišeliais, aptvarkydavo, pabūdavo, maisto atnešdavo, o prakiurus stogui, atsakovė vyko į savivaldybę dėl stogo remonto. Liudytoja I. S. nurodė, kad seserys kol buvo sveikesnės, pačios apsitarnaudavo, o paskui jomis rūpinosi atsakovė Z. V..

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp atsakovės Z. V. ir K. D. susiklostę teisiniai santykiai nelaikyti vartojimo teisiniais santykiais, kadangi Z. V., kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, neatitinka verslininkui keliamų reikalavimų, taip pat neatitinka rangos teisinių santykių, nors tam tikri darbai liudytojų parodymais ir buvo atlikti, esminį vaidmenį šalių santykiuose sudaro teikiamos paslaugos, o ne materialaus objekto sukūrimas. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rentos sutartis, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų (kurių daugumą sudaro liudytojų parodymai ir kasos čekiai) visumą galima daryti išvadą, kad tarp Z. V. ir K. D. buvo susiklostę atlygintinos paslaugos teikimo teisiniai santykiai.

Pripažintina, kad atsakovė apeliaciniame skunde pabrėždama teismo netinkamą įrodymų vertinimą, nepateikė paneigiančių teismo išvadas duomenų ir neįrodė, kad tarp šalių egzistavo susitarimas, suteikiantis teisinį pagrindą atsakovei įgyti visą iš K. D. gautą 23.169,60 Eur sumą. Paslaugų teikimo faktas 2013-01-08 iki 2013-06-25 laikotarpiu yra įrodytas liudytojų parodymais, tačiau liudytojų parodymai nepatvirtina fakto, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl slaugos kitu laikotarpiu ir dėl 23.169,60 Eur sumos perdavimo atsakovei už priežiūrą. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad liudytojai T. Š., B. Š., ir A. V. paliudijo buvus susitarimą dėl 23.169,60 Eur sumos perdavimo atsakovei už suteiktas paslaugas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę juos vertinti kaip atsakovės artimųjų giminaičių subjektyvius parodymus ir atmesti, kaip prieštaraujančius kitiems įrodymams bei faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojas V. K. teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, ką buvo raštu paliudijęs atsakovės naudai, liudytojo V. K. parodymai buvo duoti ne teismui, o notarui, dėl ko šalys negalėjo jam užduoti klausimų. Apelianto argumentai dėl atsisakymo apklausti šį liudytoją nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas atsakovei šį liudytoją kviesti į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino byloje esančių kompaktinių diskų su garso įrašais, kadangi jie neatitiko įrodymų leistinumo reikalavimų, gauti nesilaikant civilinio proceso 177-185 straipsnių nuostatų, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo jų tirti.

Apeliaciniame skunde atsakovė K. D. nepagrįstai teigia, jog teismas negalėjo vertinti K. D. paaiškinimų. Tai, kad buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė nėra pakankamu pagrindu šalies parodymus pripažinti neobjektyviais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apklausė ieškovę K. D., kadangi teismo posėdžio metu nebuvo nustatytas neveiksnumas. Ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į jos amžių, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti pakankamai išsamiais bei objektyviais.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vienintelės liudytojos J. S. parodymais. Pažymėtina, kad teismas rėmėsi visų liudytojų parodymais, kritiškai vertindamas atsakovės artimų giminaičių parodymus. Iš anksčiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad buvo patvirtintas paslaugų teikimo K. D. faktas, tačiau nepatvirtintas šios paslaugos dydžio faktas ir neįrodytas atsakovės Z. V. 23.169,60 Eur sumos įgijimo teisėtas pagrindas. Apelianto argumentai dėl liudytojų apklausos eiliškumo nėra teisiškai reikšmingi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad laikotarpis nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. birželio 27 d., kurio metu tarp Z. V. ir K. D. buvo susiformavę paslaugos teisiniai santykiai, nustatytas remiantis tiek pačios atsakovės Z. V., tiek ieškovės K. D. parodymais žodinio teismo posėdžio metu. Apeliaciniu skundu atsakovė nepaneigė teismo nustatyto paslaugos sutarčių teikimo laikotarpio ir neįrodė paslaugų teikimo kitu laikotarpiu. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su teismo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. birželio 27 d. Z. V. priteista 1126,24 Eur suma už suteiktas paslaugas, nes mano, kad mėnesio išlaidos yra daug didesnės. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš K. D. sąskaitos išrašų (2 t., 18 b. l.) matyti, jog mokėjo mokesčius, atsiskaitė už suteiktas paslaugas su G. K., R. K.. K. D. invalidumo/netekto darbingumo pensija gyvenimo pas Z. V. laikotarpiu buvo 653,72 Lt, transporto išlaidų kompensacija – 32,50 Lt, t. y. buvo skiriama valstybės, teismas pagrįstai sprendė, kad ši suma pakankama ir atitinka būtinuosius poreikius.

CPK 12 straipsnis įtvirtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovė turėjo pareigą įrodyti savo patirtas išlaidas K. D. naudai, tačiau priešieškinio reikalavimo neįrodė. Pažymėtina, kad į bylą atsakovė Z. V. pateikė vaistinių čekius, iš kurių, nepateikus receptų, teisėjų kolegija neturi galimybės spręsti, kad jie buvo skirti būtent ieškovės K. D. gydymui. Atsakovės pateikti maisto čekiai taip pat neįrodo, kad visi produktai buvo skirti būtent ieškovei K. D. maitinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas detaliai apskaičiavo galimas atsakovės realias išlaidas, teisingai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, todėl juos vertinti kitaip nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad didžioji dalis maisto produktų yra greitai gendantys, todėl pieno gaminių, vaisių, daržovių pirkimas dideliais kiekiais negali būti pagrįstas argumentu, kad didesni kiekiai prekių pirkti saugojimui dėl didelių nuolaidų, juo labiau, kad didelė dalis šių produktų pirkti be nuolaidų. Pažymėtina, kad čekiuose nurodyti dideli maisto produktų kiekiai fiziškai negalėjo būti suvartoti vien ieškovės K. D., nes ir maisto rūšys - dideli kiekiai ledų, traškučiai, riešutai, alus rodo, kad tai nebuvo pirmo būtinumo maisto produktai, tinkami tokio amžiaus slaugomam asmeniui. Byloje nustatyta, kad ieškovės K. D. mėnesinės pajamos sudarė apie 198,74 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši suma laikytina atitinkančia būtinuosius K. D. poreikius. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai nurodoma, kad atsakovė didesnės sumos K. D. poreikių tenkinimui ir negalėjo skirti, kadangi tiek atsakovės, tiek jos sutuoktinio pajamos mažos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės ir sutuoktinio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (b.l.175-200, t.1), o tai, kad atsakovė buvo pardavusi 2012-07-23 nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), neįrodo šio sandorio tikslinės paskirties ir nepatvirtina gautos pinigų sumos panaudojimo slaugai (b.l.8,t.3). Ginčo šalys jokio rašytinio susitarimo, galinčio sukelti turtines pasekmes, nebuvo sudariusios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskaičiavo K. D. minimalius būtinus poreikius, jos gautas iš valstybės pajamas šių poreikių tenkinimui ir tik už papildomai suteiktas paslaugas atsakovei priteisė 1126,24 Eur sumą (198,74 Eur × 6 mėn.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas G. K. nepateikė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, šios išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė Teisėjai Egidijus Mockevičius Vilija Valantienė