- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1494-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02046-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- M. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo ir Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-426-559/2018 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei M. B. dėl paveldėto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės M. B. valstybės naudai 5 240,44 Eur už negrąžintą paveldėto turto dalį bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI), paveldėjo 2013 m. sausio 21 d. mirusio B. J. B. turtą. B. J. B. mirė santuokoje. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinė - M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P. 2016 m. spalio 20 d. išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kad valstybė atstovaujama VMI, paveldi turtą, t. y. ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB (duomenys neskelbtini) sąskaitose ir ½ dalį automobilio (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-537-490/2017 nustatė, kad B. J. B. dalis bendrojoje nuosavybėje (piniginėse lėšose, esančiose bankų sąskaitose palikėjo ir jo sutuoktinės M. B. vardu, bei dešimt transporto priemonių, registruotų palikėjo ir M. B. vardu) buvo ½. Buvo nustatyta, jog VMI paveldėtų automobilių vertė – 5 040,00 Eur. Ieškovė kreipėsi į palikėjo sutuoktinę M. B. ir paprašė per trisdešimt dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, valstybės paveldėtas lėšas sumoje 200,44 Eur (188,86+11,58) pervesti į VMI depozitinę sąskaitą bei informuoti apie automobilių buvimo vietą, registracijos dokumentus. Jeigu minėti automobiliai neišsaugoti, per trisdešimt dienų nuo pranešimo įteikimo, paprašyta pervesti automobilių vertę atitinkančią sumą 5 040,00 Eur į VMI depozitinę sąskaitą esančią (duomenys neskelbtini) AB. Nurodė, jog ieškovė ir 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) yra kreipusis į M. B. dėl 188,86 Eur grąžinimo valstybei. Nurodė, jog VMI tinkamai informavo M. B. apie valstybės paveldėtą turtą ir sudarydama sąlygas geranoriškai jį grąžinti, išnaudojo galimybę išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Tačiau atsakovė M. B. nepasinaudojo suteikta galimybe spręsti paveldėto turto grąžinimo klausimą ne teismo tvarka, todėl iš atsakovės priteistina negrąžinta paveldėto turto dalis, kurio bendra suma – 5 240,44 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. sausio 21 d. mirė jos sutuoktinis B. J. B., sutuoktinio laidojimas kainavo labai brangiai, nes laidojama buvo žiema, o tai tik padidino išlaidas. Be to, vyrui dar būnant gyvam, iki globos skyrimo jis tiek atsakovei, tiek ir artimiesiems aiškindavo, kad iš jo sąskaitos pinigus panaudotų palaidojimui. Atsakovė teigė, jog iš susijaudinimo ir dėl rūpesčių nebuvo kada rūpintis finansiniais reikalais. Pinigus reikėjo skolintis. Skolas grąžinti ir iš dalies (nes išlaidų suma buvo daug didesnė) tam buvo panaudoti 2013 m. sausio 29 d. iš banko paimti pinigai. Nurodo, jog 188,86 Eur, buvę B. J. B. sąskaitoje ir panaudoti dalies jo laidojimo išlaidų apmokėjimui negali būti traktuojami kaip Valstybės palikimo dalis. Dėl paveldėtų automobilių įsivėlė klaida, o ieškovo informacija dėl automobilių kainos nėra teisinga. Visos ieškinyje nurodytos transporto priemonės buvo priverstinai valstybės išregistruotos, nes neatitiko reikalavimų, tuo tarpu ieškovas automobilius vertina kaip tvarkingas transporto priemones, o ne metalo laužą. Teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartyje ieškovams nesuteikė paveldėjimo teisės ieškinyje deklaruota apimtimi. Jeigu nutartyje teismas nurodė ieškovo teisę į ½ paveldimo automobilio, tai negali atsirasti reikalavimo teisė į visą automobilio kainą. Ieškovas neįrodė jo pretenzijos pagrįstumo, o ji neišsaugojo automobilių pirkimo dokumentų.
II.
III. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės M. B. valstybės, atstovaujamos VMI, naudai 5 240,44 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus darė išvadą, jog nors viešajame registre ginčo automobiliai šiuo metu įregistruoti palikėjo ir jo sutuoktinės vardu, tačiau notaro išduoti palikimo perėmimo valstybei liudijimai (2016 m. spalio 20 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.) patvirtina, kad valstybei priėmus palikimą po B. J. B., šie automobiliai šiuo metu yra valstybės nuosavybė, kuri sukuria jos savininkui teises, numatytas CK 4.37 straipsnyje.
6. Teismas konstatavęs, jog atsakovė nepaneigė automobilių registracijos duomenų įrodymais, darė išvadą, kad ginčo automobiliai iki palikimo perėjimo valstybei ir po to buvo būtent atsakovės žinioje ir ji turėjo pareigą valstybei paveldėjimo pagrindu perėmusi palikėjo turtą (penkis automobilius) perduoti valstybei šiai pareikalavus per nustatytą terminą.
7. Teismas sprendė, jog byloje yra įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nes būtent dėl atsakovės neveikimo ir (ar) neteisėto veikimo, kai jai po palikėjo mirties buvo išmokėtos visos bendros sutuoktinių lėšos iš bankų sąskaitų, bei kai ji, ieškovei pareikalavus, neperdavė valstybei palikėjo turto (5 automobilių), valstybė dėl to patyrė 5 240,44 Eur turtinę žalą, kuri atitinka paveldėto turto vertę. Paveldėto turto vertė buvo konstatuota 2017 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-537-490/2017, šiuos duomenis paneigiantys įrodymai teismui nepateikti, todėl mažinti priteistinų nuostolių dydžio nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovė M. B. prašo panaikinti iš dalies Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. dienos sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-426-559/2018 ir priimti naują sprendimą arba civilinę bylą Nr.2-486-559/2018 grąžinti iš naujo nagrinėti dalyje pirmos instancijos teismui. Taip pat priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė realios žalos dydžio, o priteistas žalos dydis yra nelogiškas, neteisėtas.
8.2. Atsakovė nesutinka su priteistinų automobilių vertėmis, kuriomis ieškovė rėmėsi tik interneto portale www.Autogidas.lt rekomendacinėmis kainomis.
8.3. Ieškovė, teikdama teismui ieškinį privalėjo pateikti teismui kilnojamo turto vertinimą, kuriuo teismas turėjo vadovautis priteisiant senų, nudėvėtų, kai kurių visiškai nevažiavusių automobilių vertę. Tiek ieškovės ieškinyje, tiek sprendime, nenurodyti pilni atsakovės sutuoktinio mirties dienai tik VĮ Regitra įskaitoje egzistavusių automobilių duomenys- pagaminimo metai, atsakovės sutuoktinio kilnojamo turto įsigijimo metai, nusidėvėjimo lygis ir visa kita.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atsakovės M. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-426-559/2018, nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
9.1. Apeliantė M. B. neginčija neveikimo ir (ar) neteisėto veikimo, kai jai po palikėjo mirties buvo išmokėtos visos bendros sutuoktinių lėšos iš bankų sąskaitų, bei kai ji, ieškovei pareikalavus, neperdavė valstybei palikėjo turto (5 automobilių).
9.2. Teismas sprendime konstatavo, kad valstybė patyrė 5 240,44 Eur turtinę žalą, kuri atitinka paveldėto turto vertę. Paveldėto turto vertė buvo konstatuota 2017 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-537-490/2017, šiuos duomenis paneigiantys įrodymai teismui nepateikti, todėl mažinti priteistinų nuostolių dydžio nėra pagrindo.
9.3. Tiek Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teikdama ieškinį, tiek Teismas, priimdamas 2018 m. balandžio 18 d. Sprendimą, žalos dydį vertino kaip paveldėto turto vertę, kuri buvo konstatuota įsiteisėjusia 2017 m. kovo 20 d. nutartimi. Taip pat remdamasi minėta teismo nutartimi, Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P. 2017 m. gegužės 11 d. išdavė papildomą palikimo perėmimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė M. B. civilinėje byloje Nr. e2VP-537-490/2017 neteikė atsiliepimo, prieštaravimų dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimo dėl paveldimo turto dalies nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kuri atsirado dėl atsakovės veiksmų, susijusių su valstybei priklausančios palikimo dalies nepardavimu natūra, atlyginimo.
12. Apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu, nustatant žalos dydį bei tvirtina, kad byloje iš atsakovės priteistas dydis kaip viena iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti neįrodytas ir aiškiai per didelis.
13. Bylos duomenimis nustatyta ir apeliantė neginčija, kad po palikėjo B. J. B. mirties, valstybė, atstovaujama VMI, paveldėjo mirusiojo turtą pagal notarės išduotus 2016 m. spalio 20 d. liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. gegužės 11 d. papildomą palikimo perėmimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat apeliantė M. B. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovės ieškinyje nurodyti penki automobiliai buvo atsakovės ir jos sutuoktinio (iki jo mirties) žinioje, kad jai po palikėjo B. J. B. mirties buvo išmokėtos visos bendros sutuoktinių lėšos iš bankų sąskaitų, bei kai ji, ieškovei pareikalavus, neperdavė valstybei palikėjo turto (5 automobilių).
14. Veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas instancijos pagrįstai sprendė, kad ieškovė dėl atsakovės neveikimo ir (ar) neteisėto veikimo patyrė žalą, ir šiuo atveju byloje yra įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nes būtent dėl atsakovės neveikimo ir (ar) neteisėto veikimo, kai jai po palikėjo mirties buvo išmokėtos visos bendros sutuoktinių lėšos iš bankų sąskaitų, bei kai ji, ieškovei pareikalavus, neperdavė valstybei palikėjo turto (5 automobilių), valstybė dėl to patyrė 5040 Eur turtinę žalą, kuri atitinka paveldėto turto vertę.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytos transporto priemonės buvo įstatymų nustatyta tvarka perleistos tretiesiems asmenims. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas tretiesiems asmenims dar iki 2008 metų, ir, kad kiti likę automobiliai buvo supjaustyti dalimis atsakovės kieme ir priduoti į metalo laužą, taip pat nėra patvirtintos jokiais įrodymais, išskyrus atsakovės paaiškinimus. Viešajame registre automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto (duomenys neskelbtini), savininku yra nurodytas palikėjas B. J. B., o kitų keturių automobilių ((duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke nurodyta atsakovė M. B., tačiau 2017 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-537-490/2017 visi šie 5 automobiliai, kurių kiekvieno vidutinė rinkos vertė nurodyta palikėjo mirties dienai – 2013 m. sausio 21 d., pripažinti palikėjo B. J. B. asmenine nuosavybe. Nors iš byloje esančios VĮ Regitra informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobiliai: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , pagamintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai nenurodyti, pirmos registracijos data – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai nenurodyti, pirmos registracijos data – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai nenurodyti, pirmos registracijos data – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rugsėjo-spalio mėnesiais buvo išregistruoti automatiškai negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, šie duomenys priimant Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-537-490/2017 dėl paveldimo turto dalies nustatymo, kurioje apeliantė buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, apeliantei turėjo būti žinomi, todėl apeliantės teiginiai, kad minėti automobiliai buvo išardyti ir priduoti į metalo laužą nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ( e.b. l. 13-16, 22-26).
17. Valstybės paveldėto turto priėmimo procedūra ir joje dalyvaujančių subjektų teisės bei pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse.
18. Taisyklių (redakcija nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 24 d. (galiojusi palikimo priėmimo teisinių padarinių atsiradimo valstybei metu) 2 punkto, V skyriaus „Valstybės paveldėto turto apskaitymas“ nuostatose įtvirtinta, kad palikimo priėmimo procesą ir valstybės paveldėtą turtą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Taisyklių 4. 1 punkte nustatyta, kad Asmuo, turintis valstybei perduotiną turtą (išskyrus radinį, apie kurį kompetentingai institucijai turi būti pranešta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 straipsnyje nustatyta tvarka), privalo per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie tą turtą momento raštu pranešti apie jį mokesčių inspekcijai.
19. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo automobiliai iki palikimo perėjimo valstybei ir po to buvo būtent atsakovės žinioje ir ji turėjo pareigą valstybei paveldėjimo pagrindu perėmusi palikėjo turtą (penkis automobilius) perduoti valstybei šiai pareikalavus per nustatytą terminą, tačiau jų neperdavė. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neturėjo realių galimybių apžiūrėti ginčo automobilių natūroje ir juos įvertinti pagal faktinę padėtį, o atsakovė tokių duomenų byloje neteikė, todėl pati prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką.
20. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu automobilių vertes atitinkančiu žalos dydžiu, kuriomis ieškovė rėmėsi interneto portale www.Autogidas.lt rekomendacinėmis kainomis ir kurios konstatuotos 2017 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-537-490/2017, tačiau nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo atsakovė nepateikė jokių šiuos duomenis paneigiančių objektyvių įrodymų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, mažinti skundžiamu teismo sprendimu priteistų nuostolių dydžio nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str.).
21. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apeliantės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
22. Atsakovė apeliaciniame skunde išreiškė prašymą, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatą, finansinę padėtį, priteistiną sumą, išdėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui (36-48 mėnesiams), jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkins atsakovės apeliacinio skundo. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė tokio prašymo nereiškė, todėl apeliaciniame skunde negali kelti naujų reikalavimų (CPK 312 straipsnis). Išaiškintina, kad dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo galima kreiptis į pirmosios instancijos teismą (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 324–331 straipsniais
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.