- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1458-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23326-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės sonata“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veikmės statyba“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Saulės sonata“ (toliau – atsakovė) 33 169,92 Eur skolą, 1 791,18 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą arba pinigines lėšas 34 961,10 Eur ieškinio suma.
3. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei pagal Rangos darbų sutartį Nr. MSR 07.03.2016 / SS-VS-07-03-2016 (toliau – Sutartis) 658 790,18 Eur dydžio sulaikymų. Nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, atsakovė buvo patyrusi nuostolių. Be to, atsakovės atžvilgiu inicijuotos 74 civilinės bylos, kurių dauguma – dėl skolos priteisimo. Kadangi tam tikram atsakovės turtui registruoti areštai, hipoteka, darė išvadą, kad atsakovė vengia atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29012-807/2020 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, taip pat atsiskaityti su darbuotojais.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
6. Pasisakydamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašoma priteisti 34 961,10 Eur suma yra didelė. Nors teismas neturėjo objektyvių duomenų apie tikrąją atsakovės finansinę padėtį bei jos mokumą ar nemokumą, tačiau, atsižvelgęs į ieškinio sumą ir tai, jog UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra iškeltos 74 civilinės bylos, bei tai, jog atsakovės nuosavas kapitalas yra mažesnis nei ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, darė išvadą, jog atsakovei reikalavimo suma gali būti didelė, todėl gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl iškeltų 74 civilinių bylų atsakovei ir ieškovės pateikta informacija apie atsakovės finansinę padėtį, atsakovės įsiskolinimą ieškovei, dėl ko sprendė, kad ieškinio suma yra didelė atsakovei ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas minėtų duomenų nepatikrino Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.
7.2. Atsakovė yra veikiantis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas sudaro 5,2 milijono Eur, o nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų yra daugiau nei 15 milijonų Eur. Įsiskolinimų darbuotojams, valstybės biudžetui atsakovė neturi. Atsakovės finansinė padėtis nėra bloga.
7.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų investuotojams, ar kad jie būtų nutraukę hipotekos sutartis, ar būtų pradėję kitus priverstinio išieškojimo veiksmus, nukreiptus į įkeisto turto perėmimą ar realizavimą.
7.4. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai dėl to, kad yra registruoti areštai ir hipoteka, yra nepagrįsti.
8. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
11. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl ieškinio prima facie pagrįstumo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisako.
12. Kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė grindė didele ieškinio suma atsakovei, atsakovės sunkia finansine padėtimi bei jos nesąžiningumu.
13. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovės finansinę padėtį, kadangi atsakovės finansinė padėtis nėra bloga, ir ieškovės argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo atskirajame skunde vertino kaip nepagrįstus.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
15. Ieškovė jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės pagrindimui prioritetą teikė ieškinio sumos dydžiui, rėmėsi atsakovės sunkia finansine padėtimi, įrodinėjo jos nesąžiningumą. Iš byloje esančios atsakovės pelno ir nuostolių ataskaitos bei esančio balanso matyti, kad pelno ir nuostolių ataskaitos bei balanso ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taigi, byloje minėti duomenys yra beveik 2 metų senumo, tačiau iš balanso duomenų matyti, kad atsakovė turi turto iš viso už 16 452 515 Eur, buvo patyrusi 5 254 368 Eur nuostolių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad balanse taip pat nurodyta, jog atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 3 113 279 Eur po vienų metų mokėtina suma ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai bei 13 330 894 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, iš viso 1 644 173 Eur. Aktualių balanso duomenų apie geresnę atsakovės finansinę padėtį byloje nėra, kadangi atsakovė nėra įvykdžiusi savo pareigos pateikti balansą už praėjusius metus. Iš pateiktos pelno ir nuostolių ataskaitos matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė patyrė 800 252 Eur nuostolių, kadangi pardavimo savikaina, bendrosios ir administracinės sąnaudos, palūkanos ir kitos sąnaudos viršijo pardavimo pajamas, o grynasis pelnas buvo 76 675 Eur. Aktualių pelno ir nuostolių ataskaitos duomenų apie geresnę atsakovės finansinę padėtį byloje nėra, kadangi atsakovė nėra įvykdžiusi savo pareigos pateikti pelno ir nuostolių ataskaitą už praėjusius metus. Bylos duomenimis, yra areštuotas visas hipoteka įkeistas atsakovei priklausantis turtas, kurio vertė 5 485 288 Eur, 626 672,65 Eur kasoje esančios lėšos, kitas nematerialus turtas – 142 912 Eur.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovei iškeltų civilinių bylų skaičių, netikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nagrinėjamo klausimo atveju nėra reikšmingas. Kita vertus, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2482-803/2020 iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 136 961,15 Eur sumą (skola, delspinigiai ir palūkanos kartu). Minėtas sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau tai gali būti vertinama kaip prielaida, jog nagrinėjamoje byloje ieškovei palankaus sprendimo atveju atsakovė gali neturėti pakankamai lėšų jį įvykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-192-918/2020 iš atsakovės priteisė 16 557,50 Eur sumą (skola, palūkanos, skolos išieškojimo išlaidos kartu). Šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2A-1430-640/2020 pagal atsakovės apeliacinį skundą dar neišnagrinėta. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-266-881/2019 iš atsakovės priteisė 70 722,96 Eur (pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-407/2020 – iš atsakovės priteista viso skolos, delspinigių, nuostolių 77 163,61 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-19004-1101/2020 ir e2-17957-845/2020 atsakovei yra pateikti reikalavimai atitinkamai dėl 33 575,20 Eur delspinigių priteisimo ir dėl 21 747 Eur (avansas ir netesybos kartu) sumos priteisimo. Preliminariai vertinant, atsakovei dėl pareikštų reikalavimų gali padidėti finansinė našta dar 286 004,46 Eur suma.
17. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinio sumos dydis vertintinas kaip reikšmingas kriterijus sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atsižvelgus į atsakovės finansinę padėtį.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
19. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą išaiškino, jog tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018).
20. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovės teiginiai dėl atsakovės nesąžiningumo nepagrįsti, nurodo, jog Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Finansinės atskaitomybės įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad atsakovė nėra pateikusi VĮ „Registrų centras“ savo finansinės atskaitomybės dokumentų už praėjusius metus. Iš byloje esančio atsakovės balanso matyti, kad atsakovės padėtis pablogėjo per vienerius metus, t. y. 2017 metais atsakovės finansinė padėtis buvo geresnė nei 2018 metais. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės veiksmus, kuriais yra pažeidžiami jai keliami įstatymuose numatyti reikalavimai, vertina kaip nesąžiningus, kadangi atsakovė tikėtinai gali slėpti informaciją apie savo realią finansinę būklę, turint omeny tai, kad jos būklė jau blogėjo.
21. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės finansinė padėtis yra turinti reikšmės ieškinio sumos reikalavimui, kad atsakovė, nevykdydama pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“, neatskleidžia savo tikros finansinės būklės, todėl galima prielaida dėl jos sąžiningo elgesio trūkumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės nesąžiningumo, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, darė pagrįstą išvadą, jog yra grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl skundžiamos nutarties teisingam rezultatui pasisakymas dėl atsakovės nesąžiningumo įtakos neturi.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).
24. Apeliantė pateikė papildomus įrodymus apie atsikaitymą su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais. VMI išduotoje pažymoje nurodyta, kad „2020-08-27 duomenimis, visos privalomos mokesčių deklaracijos 2020-08-26 yra / buvo pateiktos, 2020-08-27 VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis, 2020-08-26 yra / buvo neskolingas valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams“.
25. Minėta, bylos šalys, teikdamos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, turi argumentuoti, kodėl būtina pridėti naujai pateikiamus įrodymus, nes naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikta pažyma nekeičia atlikto teisinio bylos faktinių aplinkybių vertinimo dėl balanso nepateikimo. Kita vertus, CPK 148 straipsnis suteikia teisę šaliai pateikti prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taip pat teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 151 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Atsisakyti priimti UAB „Saulės sonata“ pateiktus naujus įrodymus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.