Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl palūkanų dydžio, todėl už 2013 m. birželio 28 d. – 2018 m. kovo 19 d. laikotarpį už pradelstas 1 725 dienas skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos.

4. Atsakovė apie tariamus darbų trūkumus ieškovei pranešė beveik po 10 metų elektroniniu paštu. Nėra duomenų, kad ieškovė sutiko su tuo, kad atlikti darbai su trūkumais. Statybų defektinis aktas, nuotraukos yra padarytos po 8 metų po ieškovės atliktų žemės kasimo darbų. Kadangi ieškovei atlikus žemės kasimo darbus, tolimesnius statybos darbus atliko kiti rangovai, negalima atmesti galimybės, kad statybos defektiniame akte bei nuotraukose užfiksuoti ne ieškovės neatlikti darbai ar atliktų darbų trūkumai.

5. Statybos rangos sutartyje susitarta tik dėl netesybų, bet ne dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų, ieškovės prašymas vietoje sutartyje nustatytų delspinigių reikalauti kompensuojamųjų palūkanų yra pagrįstas. Ieškovės prašomas procesinių palūkanų dydis numatytas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, šis įstatymas yra specialus CK 6.210 straipsnio atžvilgiu. Atsakovės priešieškinyje nurodyta aplinkybė dėl 2008 m. – 2009 m. ekonominės krizės negali būti laikoma force majeure aplinkybe, kuri panaikintų pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė galėjo sulaikyti 10 proc. ieškovei priklausančios sumos tik vienerius metus. Šiuo atveju ieškovei priklausančiomis lėšomis naudojamasi 9 metus. Atsakovė daugiau nei 8 metus nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, o defektinis aktas pateiktas tik prasidėjus teisminiam ginčui. Be to, defektiniame akte nurodyti darbų trūkumai yra akivaizdūs, t.y. galėjo ir turėjo būti nesunkiai pastebėti darbų sustabdymo metu. Ieškovės manymu, defektinis aktas galėjo būti surašytas atbuline data, siekiant išvengti turtinės prievolės ieškovei. Net ir pripažinus, kad defektiniame akte nurodyti darbų trūkumai yra ieškovės, praleistas įstatyme numatytas 5 metų garantinis terminas.

8. Ieškovė, dirbdama pagal Sutartį nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. birželio 27 d., atliko darbų už 128 684,86 Eur su PVM sumą. Iš šios sumos 10 proc., t. y. 12 868,49 Eur, buvo sulaikyta, taip pat išminusuotas 1,5 proc. dydžio genrangos mokestis ir 1 999,49 Eur kompensacija už elektros energiją ir vandenį, todėl faktiškai ieškovei sumokėta 113 816,88 Eur. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės darbai buvo sustabdyti, tačiau ginčo dėl to byloje nėra. Po darbų atnaujinimo surašytas 2016 m. kovo 24 d. statybų apžiūros defektinis aktas, kuriuo konstatuoti ieškovės atliktų darbų defektai, t.y. išvežtas ne visas sąskaitose nurodytas gruntas, paliktos statybinės atliekos ir požeminių komunikacijų liekanos. Nustatytus defektus pašalino kito rangovo UAB „Veikmės statyba“ subrangovai. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyti ieškovės darbų trūkumai, atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, prašė sumažinti prašomą priteisti ieškovės sumą 11 633,72 Eur, t.y. išlaidų suma, kurią atsakovė patyrė šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus. Priešieškinio reikalavimas grindžiamas statybos apžiūros defektiniu aktu, fotonuotraukomis bei subrangovo atliktais darbais. Be to, priešieškiniu prašoma priteisti 8 proc. procesinių palūkanų, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

22.1. Skirtingai, nei nurodoma sprendime, apeliantė nėra ir negali būti vienasmeniškai atsakingas už darbų vykdymo sustabdymą ekonominės krizės laikotarpiu, kaip ir negali būti vienasmeniškai atsakinga dėl to, kad šalys nesudarė ir nepasirašė atliktų darbų iki jų sustabdymo galutinio akto. 2008-2009 m. ekonominė krizė palietė labai daug įvairių sektorių, tape tarpe ir statybų sektorių. Tai laikytina force majeure aplinkybe, kurios apeliantė negalėjo, nei numatyti, nei įtakoti.

22.2. Kadangi ieškovė 2008 m. kasė ir tvarkė pamatų duobes net keliems pastatams iš karto (liudytojų apklausų metu buvo nurodyta, kad buvo iškastos 3-4 duobės), visiškai logiška ir suprantama, kad atnaujinus statybas ir statant pastatus jau po vieną, ne iškarto buvo pastebėtas ieškovės atliktų darbų brokas, išryškėjęs po darbų perdavimo, t.y. 2014 m. įvyko griūtis, kurios metu atsidengė neišvežtos statybinės atliekos. 2016 m. pradėjus statyti pastatą FA su požemine automobilių stovėjimo aikštele ir siekiant užfiksuoti ieškovės atliktų darbų defektus, buvo surašytas 2016 m. kovo 24 d. statybų apžiūros defektinis aktas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepgrįstai teigia, kad šis aktas nėra pakankamas įrodyti, kad ieškovė dalį darbų atliko netinkamai. Defektinė aktą sudarė atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų grupė – statybų vadovas, statybų techninės priežiūros vadovas, kurių pareigybių įgijimui teisės aktai nustato specialius kvalifikacinius reikalavimus ir jiems suteikiamos tam tikros teisės statybų procese. Šių asmenų kompetencija teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Tai, kad nebuvo užsakinėjama speciali ekspertizė paaiškinama tuo, kad tarp užsakovo ir naujojo rangovo ginčo dėl to nekilo, o ieškovė nebuvo informuotas todėl, kad atsakovės žiniomis defektinio akto surašymo metu jis buvo perleidęs savo reikalavimo teises skolų išieškojimo įmonei.

22.3. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą dėl atliktų darbų kokybės perkėlė užsakovui (apeliantei), o ne rangovui (ieškovei), ir tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Be to, visiškai nesuprantama, kodėl pareiga prašyti teismo ekspertizės ir už tai mokėti, bei rūpintis dokumentų išreikalavimu iš UAB „Contestus projektai“ buvo perkelta būtent apeliantei. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus advokato, kuris turėjo teisę ir galimybę rinkti įrodymus iš trečiųjų asmenų, siekiant pagrįsti savo atstovaujamo kliento ieškinio reikalavimus bei įrodyti, kad visi nurodyti darbai buvo atlikti ir tinkamai. Apeliantės (užsakovo) pareiga buvo pagrįsti priešieškinio reikalavimus, t.y. įrodyti ieškovės atliktų darbų defektų buvimo faktą bei jų pašalinimo kaštus, kas ir buvo padaryta, tuo tarpu įrodinėti perduotų darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir paneigti apeliantės pateiktus įrodymus dėl darbų defektų privalėjo būtent ieškovė (rangovas).

22.4. Ne šalys, kaip nurodo teismas, o būtent ieškovė nuolat pildė bylos medžiagą naujais įrodymai, neretai – likus kelioms minutėms iki teismo posėdžio pradžios buvo įkeliami dokumentai į teismų EPP sistemą, ilgą laiką nesirūpino liudytojų, kuriuos pats prašė apklausti, iškvietimu į teismo posėdį bei jų apklausa ir t.t., ir pan.

22.6. Ieškovei ilgą laiką nesiimant jokių veiksmų, būtinų sulaikytų pinigų susigrąžinimui, apeliantė visiškai pagrįstai sulaikė jų išmokėjimą iki garantinio laikotarpio pabaigos. Tai, kad ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo įmones neligitimuoja jos neveikimo siekiant juridiškai įforminti sutartinių santykių pabaigą bei susitarti dėl sulaikytų sumų grąžinimo sąlygų, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes (force majore).

22.7. Apeliantė pastebėjusi defektus, pasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdą – darbų kainos sumažinimą. Tuo tarpu apeliantės patirtos išlaidos šalinant ieškovės darbų broką yra pagrįstos konkrečiais rašytiniais įrodymais, kurių ieškovė niekaip nepaneigė. Būtet nauasis rangovas iš naujo atliko (perdarė) dalį ieškovės atliktų darbų, kas reiškia realias ir pagrįstas apeliantės išlaidas, patirtas perdarant ieškovės atliktus darbus (kas faktiškai atitinka darbų defektų pašalinimą).

22.8. Kadangi ieškovė dar iki darbų defektų nustatymo informavo apeliantę apie menamos skolos perleidimą skolų išieškojimo įmonei, apeliantė neprivalėjo informuoti ieškovės apie nustatytų darbų defektus. Tai, kad UAB „Conlex“ grąžino ieškovei perimtas reikalavimo teises apelianttei tapo žinoma tik 2017 m. balandžio 26 d., t.y. jau po defektų akto surašymo ir defektų ištaisymo.

22.9. Nėra aišku dėl kokių priežasčių ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl sutartinių prievolių, susijusių su sulaikytos sumos grąžinimu, įgyvendinimo po darų sustabdymo ar vėliau. Tik sužinojusi apie atnaujintus statybos darbus objekte, ieškovė supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismą, tačiau tą kart proceso neužbaigė - nepareiškė ieškinio, ko pasėkoje byla buvo nutraukta.

22.11. Ieškovė neatliko sutarties 9.5 ir 12.4 punktuose numatytų veiksmų ir net nebandė jų atlikti, ilgą laiką delsė, kol minėtų punktų įvykdymas objektyviai tapo neįmanomas, todėl vadovaujantis CK 6.262 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliantė turėtų būti atleista nuo pareigos mokėti palūkanas už kreditoriaus (ieškovės) praleisto termino laiką.

3. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

24.1. Ieškovė rangos darbus atliko remiantis sutarties 7.1 punktu ir turėjo pradėti darbų vykdymą 2008 m. balandžio 2 d. ir baigti 2009 m. balandžio 2 d. Vykdydama sutartį ieškovė darbus pradėjo laiku ir vykdė tinkamai. Dėl to tarp šalių ginčo nėra ir nebuvo. Atlikti darbai priduoti 2008 m. birželio 4 d. ir 2008 m. liepos 2 d. aktais, kuriuos atsakovė pripažino (tiek kiekius, tiek darbų kokybę), atsakovė atliktais darbais pradėjo naudotis bei apmokėjo. Atsakovė už atliktus rangos darbus su ieškove atsiskaitė, bet pasinaudodama sutarties 9.5 punktu sulaikė dalį mokėjimų. Atsakovė (apeliantė) mokėjimo sulaikymo faktą pripažino visuose procesiniuose dokumentuose (įskaitant atsiliepimą, tripliką ir priešieškinį) ir nebuvo jokio ginčo dėl darbų kiekio ar kokybės. Tokie argumentai ir tariami rašytiniai įrodymai atsirado tik po maždaug 9 metų (nagrinėjant šią civilinę bylą teisme ir gerokai jai pasistūmėjus). Juos pirmos instancijos teismas įvertino objektyviai kritiškai ir atmetė.

24.2. Sulaikymo teise atsakovė pasinaudojo nesąžiningai ir piktnaudžiaudama: a) pati laiku nepareiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio, nes de facto darbų kiekiai buvo tikri (teisingi), kas nustatyta byloje rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Be to, darbų kiekiai ir kokybė patikrinti atsakovės ir jos atstovų, vykdžiusių techninę priežiūrą (UAB „Contestus projektai“); b) vėliau, ką patvirtina visi byloje surinkti įrodymai, atsakovė sustabdė darbų atlikimą ir jų neatnaujino dėl savo kaltės. Atsakovės kaltė pasireiškė dar ir tuo, kad atnaujindama darbus ji ieškovės neinformavo ir pasitelkė kitus rangovus. Taip buvo pažeista sutartis ir jos sąžiningas vykdymas; c) Visus atliktus darbus atsakovė priėmė ir atsiskaitė, tik sulaikė 10% nuo sumos. Visi priėmimoperdavimo aktai šalių buvo tinkami ir akceptuoti atsakovės, net ir apmokėti. Ji niekada nereikalavo iš ieškovės pateikti baigiamųjų aktų ar kitos formos priėmimo-perdavimo aktų iki pat bylos inicijavimo teisme, tačiau šiuo pseudo-argumentu vėliau manipuliavo teisme, gindamasi; d) Kadangi darbai buvo sustabdyti iki finansinių sunkumų pabaigos, tai per protingą terminą, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad darbai bus atnaujinti ir bus gautas galutinis atsiskaitymas. Toks protingas terminas yra 1-2 metai, bet ne keliolika metų. Finansinė krizė baigėsi 2010 metais, kai statybų sektorius pradėjo rodyti aiškius atsigavimo ženklus, o rangos darbai tokiam objekte paprastai baigiami per 1-2 metus. Tai reiškia, jog atsakovė dėl savo kaltės sukūrė tokią situaciją, kad ieškovė niekada negali užbaigti darbų objekte (tai konstatavo ir teismas savo sprendime). Taigi, aiškinimas, kad sulaikymo teisė nėra pasibaigusi – itin nesąžiningas ir pažeidžia pusiausvyros principą, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

24.3. Būtent atsakovė sustabdė darbų atlikimą, neleido užbaigti darbų, surašyti baigiamųjų aktų ir savo veiksmais nutraukė sutartį bei toliau vykdė darbus pasitelkdamas kitus rangovus. Ieškovė yra ne kartą nurodžiusi, kad būtent dėl atsakovės veiksmų ji neturėjo galimybės užbaigti likusių pagal sutartį prisiimtų darbų, ko pasėkoje objektyviai negalėjo būti pasirašytas baigiamasis (galutinis) atliktų darbų aktas. Atsakovė pati sukūrė ieškovei labai nepalankią situaciją tam, kad ieškovė nebeturėtų galimybės užbaigti sutarties bei tam, jog atsakovei būtų galima išvengti prievolės nuo sulaikytų sumų mokėjimo, tačiau tokius atsakovės veiksmus teismas įvertino kaip neteisėtus, pažeidžiančius ieškovės teises.

24.4. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti neginčijamą ieškovės atliktų darbų defektų buvimą, o pateiktas vienintelis 2016 m. defektinis atktas nėra pakankamas įrodyti, jog ieškovės atlikti darbai yra su defektais. Taip pat, atsakovė atsisakė atlikti ekspertizę šioje civilinėje byloje, todėl pagrįstai laikytina, kad nesant daugiau papildomų įrodymų ir nepakankant esamų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi labiau tikėtina išvada, jog atsakovė pati nėra suinteresuotas bandyti įrodyti šio fakto. Realybėje jokių defektų nebuvo: jokios pretenzijos nebuvo reiškiamos virš 8 metų. Darbų perdavimo aktai abiejų šalių (ieškovės ir atsakovės) pasirašyti, 90 procentų sumos už darbus yra sumokėta, o teismo sprendimu priteista suma yra tiesiog sulaikyti ir nepagrįstai toliau laikomi privalomi mokėjimai pagal sutartį.

24.5. Apeliantė mėgindama cituoti teismų praktiką, nenurodo jokios konkrečios teismų praktikos, kuri būtų reikšminga šiai konkrečiai bylai ir inter alia nenurodo jokio nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos bylose dėl rangos teisinių santykių, sutarčių ir teisės normų aiškinimo taisyklių. Todėl, atsižvelgiant tiek bylos nagrinėjimo metu išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus teisingai ir visapusiškai įvertino tarp šalių susiklosčiusią situaciją bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, aiškiai ir pagrįstai nurodydamas kada ir dėl kokių priežasčių pasibaigė ieškovei mokėtinų sumų sulaikymo teisė.

24.6. Teismas viso proceso metu buvo objektyvus ir nešališkas. Atsakovė nušalinimo teise nepasinaudojo ir apeliaciniame skunde deklaratyvūs teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini.

24.7. Tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pilnai įrodė, kad šioje situacijoje egzistuoja visos trys sąlygos, t.y. atsakovė yra skolingas ieškovei už atliktus žemės kasimo darbus 12.868,49 Eur prievolė yra piniginė; nuo ieškovės atliktų darbų pabaigos momento iki ieškinio pareiškimo dienos buvo praėję beveik 10 metų, todėl akivaizdu, jog piniginės prievolės įvykdymo terminas tikrai yra praleistas; Tarp šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje nėra nustatyta, kad nei viena iš šalių neturi teisės į palūkanas. Todėl, atvirkščiai negu teigia apeliantė skunde – kreditorius (ieškovė) turėjo visapusišką teisę reikalauti ne delspinigių, bet palūkanų priteisimo iš atsakovės. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių laisvės principą, sudarant sutartis bei šalių lygiateisiškumo principą.

24.8. Ieškovė pateikė byloje faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymus. Patirtos bylinėjimo išlaidos neviršijo teisės aktuose nustatytų dydžių, todėl atsižvelgiant į didelė bylos apimtintį, atsakovės elgesį ir veiksmus įtakojusius bylos nagrinėjimo trukmę, nesąžiningą elgesį, turi būti priteistos ieškovės naudai iš atsakovės. Be to, pati atsakovė taip pat byloje nurodė panašaus dydžio išlaidas (savo advokato pagalbai apmokėti), inter alia todėl šios išlaidos laikytinos objektyviomis ir de facto atitinka šiuos dėl bylos apimties atliktus darbus

5. Nustatyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „Vaidva“ ir atsakovė UAB „Saulės sonata“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. DS-17-011-08, kuria ieškovė (rangovas) įsipareigojo atlikti pastato žemės darbus pagal projektą objekte „Saulės sonata“ poilsio namų su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis komplekse adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti leidimo žemės darbams gavimo, medžių kirtimo, transformatorinės griovimo, grunto kasimo, išvežimo, pamatų duobės dugno išlyginimo, užpylimo (sutankinant), gatvės valymo, grunto išlyginimo po pamatų įrengimo bei požeminių komunikacijų demontavimo darbus, kurių kiekiai ir kainos yra nurodyti šalių pasirašytos sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ ir sutarties dokumentuose. Bylos šalys sutinka, jog buvo atlikti ne visi sutartyje numatyti darbai, nes sutarties vykdymas 2008 m. birželio-liepos mėnesiais žodiniu šalių susitarimu buvo sustabdytas dėl ekonominės krizės. Pagal sutartį nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. birželio 27 d., atlikta darbų už 128 684,86 Eur su PVM sumą. Iš šios sumos 10 proc., t. y. 12 868,49 Eur, buvo atsakovės sulaikyta, taip pat išminusuotas 1,5 proc. dydžio genrangos mokestis ir 1 999,49 Eur kompensacija už elektros energiją ir vandenį, todėl faktiškai ieškovei sumokėta 113 816,88 Eur. Ieškovė nesutiko su sulaikymo teise, todėl buvo kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, bei 2014 m. sausio 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Conlex“ kuri nutraukta 2014 m. gegužės 16 d., bei reikalavimo teisė grąžinta ieškovei. Ieškovė 2017 m. kovo 20 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB „Seronta“ dėl skolų išieškojim. Tuo tarpu, atsakovė UAB „Saulės sonata“ 2016 m. kovo 7 d. su UAB „Veiksmės statyba“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. MSR 07.03.2016/SS-VS-07-03-2016, o prieš tai (2016 m. kovo 4 d.) UAB „Veikmės statyba“ su UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ sudarė darbų sutartį Nr. 20160304/01, dėl senos nuovažos pašalinimo bei naujos nuovažos įrengimo, perteklinio grunto, esančio teritorijoje pakrovimo ir pervežimo į laikino sandėliavimo vietą. 2016 m. kovo 24 d. atsakovė ir jos naujasis rangovas UAB „Veikmės statyba“ parengtą statybų apžiūros defektinį aktą, kuriame nurodoma, kad „pagal užsakovo pastabas Rangovo atsakomybe pašalinami UAB „Vaidva“ atliktų darbų trūkumai, atliekami pataisymai bei papildomi darbai ir jų atlikimo terminai: nepilnai atlikti žemės darbai, neišvežtas gruntas, neatliktas požeminių komunikacijų demontavimas, neišvežtos griovimo statybinės atliekos, neišvežtos statybinės atliekos komunikacijų. Kaip akto priedas, pateiktos 2014 m. vasario 14 d. fotonuotraukos. Šiuo metu į bylą yra pateikti pastatų (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai.

6. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Saulės sonata“ 12 868,49 Eur skolą, 3 649,01 Eur palūkanas, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur patirtų išlaidų susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už ieškovės atliktus darbus. Atsakovė priešieškiniu prašė atliktų rangos darbų kainą sumažinti, nes darbai atlikti buvo nekokybiškai. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Apeliantė (atsakovė) su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

8. Apeliantė teigia, jog ieškovė nekokybiškai atlikto rangos darbus pagal sutartį ir todėl yra pagrindas sumažinti darbų kainą.

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-289-1075/2018).

11. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

25. Apeliantė nurodo, kad šalims pasirašius sutartį ir jos 10.1 punkte susitarus dėl konkrečios netesybų formos – delspinigių – taikymo už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pakeisti šį susitarimą, nes jis atitiko šalių valią ir neprieštarauja jokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Taigi, apeliantės nuomone, teismas priteisdamas kompensuojamąsias palūkanas vietoje delspinigių, pažeidė atsakovės interesus ir nepagrįstai ieškovei suteikė pranašumą.