Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų V. B. (buvusi pavardė – G.) ir A. G. (A. G.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.7. Nurodė, kad teismas, nepriėmęs pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, netgi neturėjo pareiškėjo pareiškimo apskritai išsiųsti pareiškėjai V. B.. Dar daugiau, teigia, jog CPK nenustatyta pareiškėjos procesinė pareiga pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Mano, kad minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti ieškovės patirtas 500 Eur išlaidas už atsiliepimo parengimą būtinomis

8.2. Nurodė, kad teismo nutartyje išsamiai aptarti pareiškėjo prašyme nurodyti pagrindai procesui atnaujinti ir motyvuotai atmesti. Pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas, tai nebuvo byla iš naujo išnagrinėta, o išanalizuoti prašyme nurodyti pagrindai procesui atnaujinti ir argumentuotai atsakyta, kad nurodyti motyvai negali būti vertinami kaip teisės taikymo klaidos, priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymima, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo išspręsta byla) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

12. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Civilinio proceso įstatymas numato, jog išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Tai reiškia, jog asmuo, kuris siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, be svarbios priežasties praleidęs įstatymų leidėjo nustatytą procesinį terminą, prašymas negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties.

13. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Tiek iš prašymo atnaujinti procesą, tiek ir iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas patvirtindamas šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, jog apie tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu patvirtinta 2020 m. liepos 2 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo tikrosios valios bei pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, sužinojo tik tuomet, kai iš antstolio gavo 2021 m. sausio 21 d. vykdomuosius dokumentus, t. y. antstolės V. D. 2021 m. sausio 21 d. patvarkymą Nr. S-21-4-2906 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/00086. Pažymi, jog į teismą pareiškėjas kreipėsi 2021 m. kovo 10 d., todėl mano, kad 3 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nėra praleistas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog šalims nusprendus santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys 2020 m. liepos 7 d. teismui pateikė prašymą iš ginčo teisenos pereiti į ypatingąją bylos teiseną, toliau bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį. Šiuo atveju svarbu paminėti, jog minėtą prašymą iš ginčo teisenos pereiti į ypatingąją bylos teiseną bei šalių 2020 m. liepos 2 d. pasirašytą sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių į bylą pateikė būtent pareiškėjo (atsakovo) A. G. atstovė, advokatė A. J. (DOK 25458), todėl laikytina, jog pareiškėjas apie ginčo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei šios sutarties turinį žinojo nuo pat jos pasirašymo dienos, t. y. 2020 m. liepos 2 d.

15. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybes, jog pareiškėjas žinojo apie patvirtintą 2020 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrodo ir vėlesni pareiškėjo veiksmai. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo atstovė advokatė A. J. 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo dokumento – pažymėjimo pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 – išdavimo. Pažymėjimas pareiškėjui išduotas 2020 m. spalio 7 d. Taip pat ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog pareiškėjas iki 2021 m. sausio mėn. vykdė 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis teikimu, pervesdamas į pareiškėjos banko sąskaitą 560 Eur išlaikymo sumą, t. y. po 280 Eur kiekvienam vaikui. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ne tik žinojo ir suprato Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu patvirtintos 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, tačiau pareiškėjas taip pat vykdė dalį šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes galėjo sužinoti jau pareiškėjo atstovėms įteikus 2020 m. liepos 15 d. teismo sprendimą (2020 m. liepos 17 d.), todėl akivaizdu, jog kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo 2021 m. kovo 10 d. įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas buvo pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog pareiškėjas praleisto 3 mėnesių termino atnaujinti neprašo, aplinkybių, kodėl šis terminas buvo praleistas nenurodo, todėl laikytina, jog klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo nespręstinas.

17. Nors CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, tačiau teismas vertina ir aplinkybes, svarbias proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

18. Pareiškėjas atskiruoju skundu teigia, jog nors teismas atnaujinti procesą atsisakė, tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo pateikto argumento dėl 2020 m. liepos 15 d. sprendimo. Be to pažymi, kad pareiškėjo pareiškimo kopija buvo išsiųsta ieškovei V. B., kuri pateikė atsiliepimą, ir teismas ta pačia skundžiama nutartimi išnagrinėjo bylą iš esmės. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, nukrypo nuo aptartų proceso taisyklių bei kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl proceso atnaujinimo instituto stadijų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

19. Akcentuotina, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, 2021 m. kovo 10 d. gavęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį priėmė 2021 metų kovo 17 dienos nutartimi, nurodydamas, kad pateiktas prašymas atitinka procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, todėl priimtinas ir nagrinėtinas teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 111 straipsnis, 369 straipsnis, 370 straipsnio 1 dalis). Tą pačią dieną buvo išsiųsta nutartis pareiškėjo atstovui, o V. B. – pranešimas apie gautą prašymą, paskirtą jo nagrinėjimo datą ir pasiūlymas pateikti iki teismo posėdžio datos atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, pareiškimo priėmimo metu pirmosios instancijos teismas nesprendė jokių proceso atnaujinimo klausimų bei nenukrypo nuo aptartų proceso taisyklių bei kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl proceso atnaujinimo instituto stadijų, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismas negalėjo patvirtinti 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi jis nesupranta lietuvių kalbos, dėl ko sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė gerai nesupratęs jos turinio. Teigia, jog valstybinę lietuvių kalbą supranta mažai – yra baigęs (duomenys neskelbtini) progimnazijos 12 klasių laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau pažymi, jog visus dalykus mokėsi rusų kalba. Akcentuoja, kad sutarties tekstą sudaro iš viso net 18 punktų, pats tekstas yra surašytas sudėtingais ilgais sakiniais lietuvių kalba. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020 buvo atstovaujamas dviejų profesionalių teisininkų – advokato padėjėjos G. P. ir advokatės A. J.. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bylą ves per advokatę (advokato padėjėją). Jis teismui raštu aiškiai nenurodė, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pats, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo atstovėms (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Kadangi advokatė (advokato padėjėja) moka valstybinę kalbą, nuo pareiškėjo pranešimo teismui apie pasirinkimą vesti bylą per advokatę (advokato padėjėją) momento visi byloje dalyvaujančių asmenų pateikti procesiniai dokumentai pagrįstai buvo teikiami lietuvių kalba.

22. Be to, byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog priešieškinis, atsiliepimai į ieškinį, patikslintą ieškinį, pareiškėjo 2019 m. kovo 19 d. patvirtinimas apie gautus dokumentus el. paštu pateikti lietuvių kalba. Dar daugiau, iš 2019 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad posėdžiuose pareiškėjas į teisėjos klausimus atsakinėjo lietuvių kalba, prašymų, jog teismo posėdžio metu pareiškėjui būtų užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, ar pateikti dokumentų vertimus į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą nebuvo pateikta. Pareiškėjui buvo suteiktos galimybės naudotis visomis procesinėmis teisėmis, jo interesams atstovavo kvalifikuoti teisininkai – advokatė ir advokato padėjėja, mokančios lietuvių kalbą, galinčios įvertinti tiek teismo sprendimo, tiek juo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių esančios informacijos teisinę reikšmę bei poreikį pareiškėjui asmeniškai susipažinti su šių dokumentų turiniu jam suprantama kalba. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė pateikė teismui 2021 m. balandžio 8 d. pažymą iš Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto „Dėl A. G. studijų Klaipėdos universitete“ Nr. 49JG-015, iš kurios matyti, kad pareiškėjas Klaipėdos universitete (duomenys neskelbtini) baigė studijas ir įgijo profesinę kvalifikaciją ir kad studijos vyko lietuvių kalba. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas supranta lietuvių kalbą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tariamas pareiškėjo kalbos nežinojimas galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

23. Apeliantas taip pat mano, jog sprendimo priėmimo dieną egzistavo aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas iš viso negalėjo būti įvykdytas, o būtent – skundžiamu sprendimu negalėjo būti patvirtinti sutarties 4, 5, 6 punktai. Teigia, jog teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio privalo vadovautis proporcingumo kriterijumi, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nustatyta, jog ieškovė 2020 m. kovo 24 d. patikslintu ieškiniu prašė iš pareiškėjo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pareiškėjas (atsakovas) 2020 m. balandžio 27 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko nepilnamečių dukterų išlaikymui skirti po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Tuo tarpu sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte šalys, minėta, susitarė, kad pareiškėjas nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokės po 280 Eur kiekvienam vaikui. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina faktą, kad šalys, prieš pasirašydamos 2020 m. liepos 2 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, derino sutarties sąlygos, bei abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl teiktino išlaikymo dydžio bei kitų sutarties sąlygų, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte numatyta nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 280 Eur kas mėnesį skirtina suma yra šalių derybų rezultatas, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

24. Nors pareiškėjas teigia, jog nuo 2020 m. sausio 31 d. iki šios dienos pareiškėjas yra bedarbis, jo gaunama darbo paieškos išmoka 2020 m. liepos 1 d. sudarė apie 200 Eur per mėnesį bei tai, kad jokių santaupų jis neturėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas prastos savo finansinės padėties neįrodė. Pažymėtina, jog tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek 2019 m. liepos 22 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad laivais nuolatos plaukia į jūrą ir gauna pajamas, tačiau duomenų, apie gaunamų pajamų dydį į bylą nepateikė. Tai pat į bylą nepateikė ir kitų įrodymų, patvirtinančių jo turimas santaupas, tik deklaratyviai teigia, jog jo finansinė padėtis yra sunki, todėl jis neturi ir neturės galimybės įvykdyti teismo sprendimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjas savo sunkios finansinės padėties neįrodė, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

25. Nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16. p., maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą suma sudaro 609,68 Eur, o iš pareiškėjo buvo priteista 500 Eur bylinėjimo išlaidų suma. Mano, kad tokia suma paskaičiuota tik už atsiliepimo surašymą laikytina labai didele. Sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ruošiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo analizuojamas ne tik pateikto prašymo turinys, tačiau iš naujo buvo atliekama ir prašomo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo analizė bei vertinamas 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys, kas savo ruožtu reiškia, jog minėtiems veiksmams atlikti reikalingos laiko bei darbo sąnaudos, kurios privalo būti apmokamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos nepagrįstai per didelėmis, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės prašymą tenkino visa apimtimi.

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.