Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-28 · Civilinė byla Nr. 2A-372-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-01-28Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-15Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
2A-372-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15969-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
L. Č.
Ieškovas
BUAB ,,(duomenys neskebtini)“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-372-601/2015 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15969-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 44.5.2.17.; 121.20.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB ,,(duomenys neskebtini)“ patikslintą ieškinį atsakovui L. Č. dėl žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo L. Č. priteisti 83 760,70 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo atstovas paaiškino, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2011 m. liepos 27 d. dirbo atsakovas, o nuo 2011 m. liepos 28 d. iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos 2013 m. balandžio 3 d. direktoriumi dirbo S. J., kuriam einant direktoriaus pareigas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė. 2010 metais įmonė patyrė 61 075 Lt nuostolį ir 2010-12-31 įmonė turėjo turto už 144 763 Lt, o įsipareigojimų 195 838 Lt sumai, dėl to BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Didžioji dalis kreditorinių reikalavimų susidarė iki 2011 m. liepos 27 d., t. y., dirbant direktoriumi atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino pilnai (b. l. 134-138).

Priteisė ieškovui BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo L. Č. 83 760,70 Lt (24 258,77 Eur) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisė iš atsakovo L. Č. 2 513 Lt (727,81 Eur) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Byloje prejudicinę galią turi įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog pasikeitus bendrovės savininkui ir administracijos vadovui buvo vykdoma kokia nors veikla. Teismas pažymėjo, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą civilinės atsakomybės sąlygų pagrindimo pareiga teko atsakovui. Teismas vertino, jog atsakovas neneigė, kad 2011-07-27 (akcijų pardavimo metu) bendrovė turėjo finansinių sunkumų, bet turėjo pagrįstų lūkesčių, pardavęs akcijas, išvengti įmonės bankroto. Pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad naujasis akcininkas ir administracijos vadovas žadėjo investuoti papildomai lėšų, atsiskaityti su kreditoriais, tačiau konkrečių planų apie būsimą įmonės veiklą, strategiją atsakovas nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui pardavus akcijas toliau vykdoma veikla, atsiskaitinėjama su kreditoriais, nesiimta jokių veiksmų, reikalavimai tenkinti priimant teismo įsakymus bei sprendimus už akių, todėl laikė, kad atsakovas neįrodė, kad įmonė vykdė veiklą. Atsakovo vadovaujama įmonė tapo nemoki dar iki parduodant akcijas, jam buvo žinomas įmonės nemokumo faktas. Teiginius, kad akcijų perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovė vis dar buvo moki įmonė ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prieštarauja rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Laikė, kad akcijų pardavimas Latvijos Respublikos piliečiui kelia abejonių, taip kaip ir įmonės finansinių ataskaitų patikimumas. Finansinių ataskaitų įrašai negali būti vertinami kaip betarpiškai patikimi ir patvirtinantys, kad turtas jų sudarymo metu yra įmonėje, įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės mokumas (nemokumas). Atsakovas perdavimo–priėmimo akte 2011-07-27 nurodė, kad turtas sudarė 144 763 Lt vertę, kurį sudarė statybinės medžiagos, tačiau nepateikė patikimų įrodymų, jog realiai buvo prekių tokiai sumai. Teismas darė išvadą, kad jei ieškovo finansiniai rodikliai būtų buvę teigiami, akivaizdu, kad įmonė nebūtų nutraukusi vykdytos veiklos, o jos akcijos perleistos, atsakovas tą turėjo suprasti, tačiau jis nevykdė pareigos, numatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, dėl to padaryta įmonei žala. Jeigu bendrovei būtų buvusi savalaikiai iškelta bankroto byla, įmonės skolos nebūtų išaugusios.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti. Priteisti atsakovo naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 141-147).

Žemesnės instancijos teismas

civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu pritaikyta tinkamai nenustačius būtinųjų sąlygų viseto. Įrodyti egzistuojant minėtų sąlygų buvimą (išskyrus atsakovo kaltę) pareiga kyla atitinkamomis aplinkybėmis ieškinį grindžiančiam ieškovui. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovą atlikus neteistus veiksmus, 83 760,70 Lt žalos suma iš atsakovo priteista teismui neįvertinus ieškovo deklaruojamo žalos dydžio pagrįstumo. Būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Teismas nenustatė momento, kuomet BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki įmonė, neanalizavo, už kokį laikotarpį įmonėje susidarė 83 760,70 Lt skola, tolygi BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintai visų kreditorinių reikalavimų sumai. Įmonės vadovas (nustačius jo civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams, padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti; teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė Įmonių bankroto įstatyme valdymo organui numatytą prievolę laiku kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, byloje esančios aplinkybės nepagrindžia ieškovės tapimo nemokia įmone vadovaujant atsakovui. Byloje nėra duomenų apie tai, kokią dalį iš įmonės įsipareigojimų 2010-12-31 ir 2011-07-27 dienomis sudarė pradelsti įsipareigojimai ir kad tokių įsipareigojimų suma viršija pusę į balansą įrašytos įmonės turto vertės; teismas nepagrįstai laikė abejotinais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų ar prieštarautų atsakovo valdymo laikotarpiu įmonės balansuose įrašytiems duomenims. Atsakovo nesąžiningumas tariamai neteisingai (klaidinamai) į balansą suvedant duomenis apie 2010-12-31, 2011-07-27 buvusią BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį byloje neįrodytas;aplinkybė, jog nagrinėjant klausimą dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo nebuvo surastas tuometinis įmonės vadovas S. J. bei tai, kad minėtas asmuo nepateikė teismui bendrovės finansinių dokumentų, nelaikytina pagrindžiančia tariamą atsakovo nesąžiningumą ir akcijų perleidimo Latvijos Respublikos piliečiui sandorio abejotinumą; nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovui perleidus visas įmonės akcijas naujajam savininkui S. J. ir minėtam asmeniui tapus BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu, bendrovė toliau nevykdė ūkinės – komercinės veiklos. Nuo 2011-08-16 iki 2013-03-06 įmonė sistemingai pildė ir teikė PVM deklaracijas, iki 2012-03-02 teikė mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, 2012-05-26 pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2011 m. ir kt. Be to, įmonė kas mėnesį iki pat 2013-02-28 sudarinėjo PVM apmokestinamus sandorius, tačiau teismas nurodytais įrodymais nesivadovavo.

Atsiliepimas

Ieškovės BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB ,,Orinata“ įgaliotas asmuo E. R. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 164).

Motyvuose nurodė, kad 83 760,70 Lt suma yra pradelsti įsiskolinimai, skolos kreditoriams susidarė atsakovui dirbant įmonės vadovu ir jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Didžiąją dalį įsiskolinimų, kurių suma 79 201,61 Lt, sudaro kreditorių prisiteistos sumos. Tai kad ieškovo UAB ,,Tedis“ byla atsakovui BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo iškelta teisme 2011-04-22 d. , o ieškovo UAB ,,Vikomlitas“ 2011-04-29 akivaizdžiai įrodo, kad jau tuo metu skolos buvo pradelstos. UAB ,,Tedis“ skola ir UAB ,,Vikomlitas“ skolos buvo priteistos 2011 m. lapkričio 17d., UAB ,,Tedis“ jau 2011 m. gruodžio mėn. priteistos sumos išieškojimui buvo išduotas vykdomasis raštas. VMI kreditorinį reikalavimą sudaro priskaičiuoti delspinigiai, o VSDFV 4 359,19 Lt skola taip pat pradelsti mokėjimai. Teismas teisingai nustatė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad įmonė veiklą vykdė po to, kai pardavė įmonės akcijas, tačiau nėra duomenų, kad buvo mažinami kreditoriniai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos esmė – žalos priteisimas bankrutuojančiai įmonei iš jos vadovo, pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 20 d. iškėlė bankroto bylą BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (ieškovei). 2013 m. birželio 3 d. patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai 83 760,70 Lt sumai. Apeliantas ieškovės direktoriumi buvo nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2011 m. liepos 27 d., o nuo 2011 m. liepos 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2013-03-20) direktoriumi buvo Latvijos pilietis S. J., kuriam apeliantas pardavė visas įmonės akcijas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto 83 760,70 Lt žalą (visų patvirtintų kreditorių reikalavimų suma) ieškovei, motyvuodamas tuo, kad įmonė tapo nemoki vadovaujant apeliantui, po įmonės pardavimo įmonė jokios veiklos nevykdė, apeliantas nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui, nes būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškinio reikalavimą, pagrįsti vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys) buvimą (CPK 178 str.). Nustačius, kad apeliantas neatliko savo pareigos (neteisėtas neveikimas), lėmusios žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl šios atsakomybės sąlygos ieškovei įrodinėti nereikia. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi apeliantas (įmonės vadovas).

Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, jog, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2014). Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti – įmonės nemokumo fakto atsiradimą, kuriam konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2014). Konkretų žalos dydį, kaip ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, galima nustatyti, tik pirmiausia nustačius konkretų momentą, nuo kada vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bakroto bylos iškėlimo. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, kad atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, - mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2014).

Nagrinėjamu atveju, nei ieškovė nurodė savo ieškinyje (nei atstovas savo paaiškinimuose), nei pirmosios instancijos teismas nustatė, kada gi apeliantui atsirado pareiga (konkretus momentas) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (atsirado įmonės nemokumas), kas yra atskaitos tašku galimam žalos dydžiui nustatinėti. Pirmosios instancijos teismas priteisė žalą, kuri lygi visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai, jos dydžio visiškai nenustatinėdamas, neatsižvelgdamas į šio civilinės atsakomybės instituto esmę. Pažymėtina, kad iki momento, kada atsirado apeliantui pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, atsiradusios skolos negali būti laikomos žala, atsiradusia dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Žala, atsiradusia dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, galėtų būti atsiradusios ar padidėjusios įmonės skolos nuo to momento, kai apeliantui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pažymėtina, kad atsiradusios ar padidėjusios įmonės skolos kaip žala gali būti laikomos tik tos, kurios atsirado kaip apelianto neteisėto neveikimo pasekmė (priežastinis ryšys), o ne kitų asmenų veiksmų (neveikimo) pasekmė. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, jog nuo 2011 m. liepos 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2013-03-20) įmonės (ieškovės) vadovu buvo ne apeliantas, o S. J., kurio vadovavimo metu, kaip matyti iš pateiktų byloje pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų (b. l. 92-124), įmonė vykdė tam tikrą veiklą. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad įmonė vykdė veiklą, tačiau nevertino pateiktų pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė šiuos įrodymus, tuo pažeisdamas pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 270 str. 4 d. 3 p.), kad galėjo įtakoti neteisingo sprendimo priėmimą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl tirtinų aplinkybių ir teiktinų įrodymų apimties ir pobūdžio (tiek nustatant apelianto pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek nustatant galimos žalos dydį) byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, kas yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Perduodant bylą nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė