Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-03-15 · Civilinė byla Nr. 2-870-192/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
2-870-192/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15969-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Atsakovas
L. Č.
Advokatai
Kęstutis Jonaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-870-192/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15969-2013-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7. 2.5.10.1. 2.5.10.2. 2.5.10.8.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė,sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei,dalyvaujant ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) atstovui bankroto administratoriui E. R.,atsakovo L. Č. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,nedalyvaujant atsakovui L. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui L. Č. dėl žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškininiu reikalavimu prašė ieškovui - bankrutavusiai UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. Č. priteisti 20563,21 Eur žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (II t., b.l. 181).

Ieškovas nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) administratoriumi paskirta UAB"Orinata". Tikrinant kreditorinių reikalavimų susidarymą nustatyta, kad L. Č. vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Pagal LR Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą matyti , kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2011 m. liepos 27 d. dirbo L. Č., o nuo 2011 m. liepos 28 d. iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos 2013 m. balandžio 3 d. direktoriumi dirbo S. J.. S. J. einant direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė. (duomenys neskelbtini) įkurta 2010 m. vasario 4 d., pertvarkant L. Č. įmonę (duomenys neskelbtini) Įregistravus (duomenys neskelbtini) JAR buvo pateikta tik viena finansinė atskaitomybė už veiklos laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Pagal pelno nuostolio ataskaitą 2010 metais įmonė patyrė 17688,54 Eur ( 61075 Lt) nuostolį ir pagal balansą 2010-12-31 įmonė turėjo turto už 41926,26 Eur (144763 Lt), o įsipareigojimų 56718,61 Eur (195838 Lt) sumai. Keldamas bankroto bylą Kauno apygardos teismas pripažino ir vadovavosi tuo, kad įmonė po pateikto balanso buvo nemoki. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) direktoriui buvo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Aukščiau minėtas balansas sudarytas 2011 m. gegužės 16 d. ir pateiktas JAR 2011 m. gegužės 28 d., t. y. dirbant direktoriui L. Č.. Akivaizdu, kad nuo 2011-05-16 įmonės vadovas žinojo kad įmonė nemoki. Patikrinus kreditorinių reikalavimų susidarymo laikotarpį bei aplinkybes matyti, kad didžioji dalis kreditorinių reikalavimų susidarė iki 2011 metų liepos mėn. 27 d., t.y. dirbant direktoriumi L. Č.. Žinoma, kad 2011 m. balandžio mėnesio 22 ir 29 dienomis du įmonės kreditoriai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl skolų 17414,27 Eur priteisimo. Pagal turimus banko išrašus, įmonėje paskutinė bankinė operacija įvyko 2011-06-28, kurios metu pagal VSDFV Kauno sk. mokestinį nurodymą buvo nurašytos banko sąskaitoje likusios lėšos. Visa tai dar kartą patvirtina, kad įmonė nemoki. Kauno apygardos teismas patvirtino (duomenys neskelbtini) kreditorių finansinius reikalavimus 24258,78 Eur ( 83760,70 Lt) sumai. Prašoma priteisti iš atsakovo 20563,21 Eur suma. Tarp žalos kreditoriams ir įmonės vadovo (atsakovo) yra priežastinis ryšys. Jeigu paaiškėjus įmonės nemokumui, kai buvo sudarytas įmonės balansas, atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kreditoriniai reikalavimai nebūtų didėję ir kreditoriams būtų padaryta mažesnė žala. Žalos dydžiu atsakovas laiko įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydį, kuris atsirado atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš VSDFV finansinės ataskaitos 2011-09-30 matyti, kad įmonės įmokų skola yra 1174,92 Eur ir 3,17 Eur delspinigių. Taip pat iš šios ataskaitos matyti, kad paskutinės skolos Sodrai padidėjimas 2011 metais buvo liepos mėn., todėl žala laikytina kreditorinio reikalavimo dalis susidariusi iki 2011 m. liepos mėn. ir yra 1178,09 Eur (1174,92+3,17). UAB "Skolų departamentas" kreditorinio reikalavimo suma yra 79201,61 Lt. Tai pagal reikalavimo perleidimo sutartis perimti reikalavimai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą 2011-04-29, todėl skola 1494,74 Eur ir 538,09 Eur delspinigių yra susidariusi L. Č. vadovavimo laikotarpiu ir laikytini žala. Iš 2011-11-17 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo matyti , kad skola 15919,53 Eur ir už vėlavimą atsiskaityti 2011-07-15 dienai priskaičiuoti delspinigiai 1432,76 Eur yra susidarę iki 2011-07-15 ir laikytini žala, kurios suma 17352,29 Eur.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, jog nuo 2010-01-15 iki 2011-07-27 atsakovas L. Č. ėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ir buvo vienintelis įmonės akcininkas. 2011-07-27 dieną L. Č. visas įmonės akcijas perleido Latvijos piliečiui S. J. ir tą dieną buvo atleistas iš bendrovės vadovo pareigų. Nuo 2011-07-28 iki 2013-04-03 įmonei iškeliant bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (ir vienintelis akcininkas) buvo S. J.. Atsakovas daro išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, netiksliai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą - nenurodė, kuriuo momentu atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kada atsirado konkrečios aplinkybės, patvirtinančios įmonės nemokumą Įmonių bankroto įstatymo prasme. Nors ieškovas rėmėsi ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies norma, tačiau ieškinyje apsiribojo teiginiu, kad jau 2010-12-31 dieną ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas, kaip ieškovo dalyvis ir vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Ieškovas nurodo, esą UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki 2010-12-31 dieną, todėl tuometiniam vadovui L. Č. jau nuo 2011-05-16 dienos, kai buvo sudarytas 2010 metų balansas, kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2010-12-31 balanso duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) turtas sudarė 144763 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 195838 Lt; 2011-07-27 balanso duomenimis, įmonės turtas buvo vertas 31946 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -104590 Lt. Tačiau, atsakovo nuomone, ieškovas neteikė jokių įrodymų apie tai, kokią dalį iš įmonės 2010-12-31 dieną esančių įsipareigojimų sudarė pradelstos skolos, o nesant papildomų duomenų, įmonės balanse nurodytas per vienerius metus mokėtinas sumas laikyti pradelstais bendrovės įsipareigojimais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad IBĮ Įmonės nemokumo būseną sieja su balanse įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykiu, bei kad byloje nėra jokių duomenų apie bendrovės pradelstus įsiskolinimus, ir/ar kad tokių įsiskolinimų suma 2010-12-31 dieną viršyti pusę balanse apskaityto įmonės turto vertės, ieškovo motyvas, atsakovo nuomone, kad 2010-12-31 dieną UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo nemoki įmonė, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo nuomone, ieškovas su patikslintu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų kokia suma padidėjo įmonės pradelsti įsipareigojimai nuo 2011-05-16 dienos (kuomet atsakovui atsirado pareiga inicijuoti įmonės bankrotą) iki 2011-07-27 dienos (kuomet atsakovas pardavė įmonės akcininkas ir buvo atleistas iš vadovo pareigų). Pagal kasacinio teismo nuoseklią praktiką atsakovas gali būti atsakingas tik už sumą, kuri lygi skirtumui tarp pradelstų įsipareigojimų dienai, kai atsakovas įgijo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (2011-05-16), ir dienos, kai jis nustojo vadovauti įmonei (2011-07-27). Taip pat nėra duomenų kokia dalis įmonės pradelstų įsipareigojimų susidarė nuo 2011-07-28 dienos iki bankroto bylos iškėlimo (2013-03-20), kuomet įmonės vadovu buvo ne atsakovas, o S. J..

Kauno apylinkės teismas 2014-10-16 sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Kauno apygardos teismas 2015-01-28 nutartimi sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 20 d. iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 6, 7). Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 83760,70 Lt sumai (I t., b.l. 8). 2013-06-03 nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai VMI prie LR FM (36,96 Lt), VSDFV (4522,13 Lt) bei UAB „Skolų departamentas“ – (79201,61 Lt/ 22938,37 Eur). 2013-08-23 nutartimi bendrovė (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto („Liteko“ duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-192-658/2016). Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2011 m. liepos 27 d. dirbo atsakovas L. Č., o nuo 2011 m. liepos 28 d. iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos 2013 m. balandžio 3 d. direktoriumi dirbo S. J. (I t., b.l. 10, 11).

Ieškovas vykdydamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigas, pareiškė ieškinį dėl 20563,21 Eur žalos atlyginimo atsakovui kaip buvusiam bendrovės vadovui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą ir privalėjo pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. T. N. , bylos Nr. 3K-3-344/2014).

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje išdėstyta įmonės nemokumo sąvoka – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra objektyvi būklė, kai įmonė nebegali (nebegalės) atsiskaityti su kreditoriais – tai suponuoja žinančių įmonės padėtį vadovo ir savininkų teisinę pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančio bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) 2010-12-31 bei 2011-07-27 balansų duomenis, bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas 2011 metų gegužės mėnesį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad bendrovė yra nemoki, todėl vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. privalėjo nedelsiant pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2010-12-31 dienos balanso (I t., b.l. 12) duomenis bendrovė 2010-12-31 turėjo 195838 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų, tuo tarpu bendrovės turtą sudarė 144763 Lt. Teismas sutinka, kad iš balanso duomenų nesimato kuri trumpalaikių įsipareigojimų dalis yra (jei iš viso yra) pradelsta. Tačiau nagrinėjamoje byloje, patikrinus teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatyta, kad 2011 metų balandį į Kauno apylinkės teismą kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) kreditorės ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl bendroje sumoje virš 60 000 Lt pradelstos skolos ir delspinigių išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) (civilinė byla L2-1551-408/2011 ir civilinė byla Nr. L2-1512-408/2011). Šios sumos įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos iš UAB (duomenys neskelbtini) jų bendrovė nėra sumokėjusi, dėl šių sumų išieškojimo pareikštas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje (kreditorius teisių perėmėjas UAB „Skolų departamentas“). Iš teismui pateikto 2011-07-27 sudaryto balanso nustatyta, kad įmonės trumpalaikius įsiskolinimus, 2011-07-27 dienai, sudaro net 104590 Lt suma, iš kurių, kaip jau nustatyta, apie 60000 Lt (skola (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pradelsta jau 2011 m. balandžio mėn.. Tuo tarpu bendrovės turtą, 2011-07-27 dienai, sudaro tik 31946 Lt, iš jų 29503 Lt per vienerius metus tikėtinos gauti sumos (I t., b.l. 71).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas negali sutikti su atsakovo argumentu, kad byloje nėra įrodymų nuo kada UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki. Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas 2011 m. gegužės mėn. Juridinių asmenų registrui teikdamas 2010-12-31 neigiamą pelno (nuostolių) ataskaitą (I t., b.l. 73), ir žinodamas apie pradelstus didelius įsipareigojimus kreditoriams, būdamas apdairus, rūpestingas, sąžiningas verslininkas (įmonės vadovas), vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 d., privalėjo nedelsiant pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

Kaip jau minėta, atsakovas bendrovės vadovu buvo laikotarpiu nuo 2010-01-15 iki 2011-07-27, todėl akivaizdu, kad būtent atsakovui teko pareiga 2011 m. gegužės mėn. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pažymėtina, kad svarstant atsakingo asmens atsakomybės klausimą, neužtenka nustatyti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo faktą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje, kitaip tariant neteisėtas neveikimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su tokio dydžio žala, kokia atsirado dėl šio neveikimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).

Nagrinėjamu atveju, tik nustačius, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011-07-27 (atsakovo vadovavimo pabaigos) padidėjo įmonės įsipareigojimai esamiems kreditoriams ar atsirado naujų kreditorių, galima spręsti dėl atsakovo atsakomybės pagal ĮBĮ str. 8 d. 4 p.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas atsakingas už skolą susidariusią VSDFV, kadangi ši pagal pateiktus įrodymus atsirado iki 2011-07-27.

Teismas susipažinęs su ieškovo pateiktu valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansine ataskaita pagal 2011-09-30 duomenis (I t., b.l. 182), nesutinka su tokia ieškovo pozicija.

Iš ataskaitos matyti, kad bendrovė dar iki 2011-01-01 turėjo 202,13 Lt skolos biudžetui, laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 atsirado 2708,04 Lt skola, per šį laikotarpį biudžetui buvo sumokėta 1542,16 Lt, laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-09-30 susidarė 2688,77 Lt įsiskolinimas. Nustačius, kad atsakovui 2011-05-16 kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir atsakovui nuo 2011-07-27 nebedirbant bendrovės vadovu, akivaizdu, kad atsakovas negali būti atsakingas už visą bendrovės VSDFV susidariusį įsiskolinimą. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad atsakovas, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 d., atsakyti galėtų tik už laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011-07-27 susidariusį įsiskolinimą. Tuo tarpu ieškovas neteikė į bylą įrodymų kokio dydžio UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai biudžetui atsidaro atskirais mėnesiais, o iš bylos medžiagoje esančios VSDFV ataskaitos teismas neturi galimybės nustatyti, kokios tiksliai apimties įsiskolinimas susidarė minėtu laikotarpiu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV visą iki 2011-09-30 susidariusį įsiskolinimą atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) bendrovėms (duomenys neskelbtini) ir UAB "(duomenys neskelbtini) susidariusius įsiskolinimus, kadangi šie atsirado atsakovo valdymo laikotarpiu. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 17352,29 Eur skolos (duomenys neskelbtini)“ bei 2032,83 Eur skolos UAB „ (duomenys neskelbtini)“.

Iš bylos medžiagos bei patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)“ 2011-04-21 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 55166,95 Lt skolos, 4657,68 Lt delspinigių, 1552,56 Lt palūkanų ir 460,00 Lt (keturių šimtų šešiasdešimties litų 00 ct) žyminio mokesčio išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. L2-1512-408/2011). 2011-11-17 sprendimu už akių (duomenys neskelbtini)“ iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista 54966,95 Lt skolos, 4947,03 Lt delspinigių, 8,49 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1797,00 Lt žyminio mokesčio, 3,45 Lt kitų pagrįstų išlaidų (civilinės bylos Nr. 2-2332-408/2011). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši suma 2012-09-25 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/12/09/25/1 perleista UAB „Skolų departamentas“ (I t., b.l. 17). Taigi iš išdėstyto matyti, kad kreditoriui (duomenys neskelbtini)“ dar 2011-04-21 kreipusis į Kauno apylinkės teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, darytina išvada, kad ši skola (duomenys neskelbtini)“ taip pat susidarė ne dėl atsakovo ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. nustatytos pareigos nesilaikymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistą skolą, kurią pagal 2012-09-25 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/12/09/25/2 perėmė ir pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje UAB „Skolų departamentas“. Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad 2011-04-28 (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 5311,04 Lt skolos, 477,99 Lt delspinigių, 159,33 Lt palūkanų ir 45,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. L2-1551-408/2011). Teismas 2011-11-17 sprendimu priteisė iš UAB (duomenys neskelbtini) 5161,04 Lt skolos, 1857,92 Lt delspinigių, 8,49 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-04-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 211,00 Lt žyminio mokesčio, 500,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, 3,45 Lt kitų pagrįstų išlaidų, (duomenys neskelbtini) naudai (civilinė byla Nr. 2-2331-408/2011). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei skolos (duomenys neskelbtini) atsiradimo.

Taigi, kaip nustatyta, byloje nėra įrodymų, kad ieškovo prašoma priteisti žala atsirado nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011-07-27, todėl konstatuoti, kad atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą bendrovės skolos išaugo, nėra pagrindo. Todėl teismas laiko, kad žalos faktas dėl atsakovo neveikimo (pareigos kreiptis į teismą pažeidimo) nėra įrodytas, todėl atsakomybė atsakovui pagal ĮBĮ str. 8 d. 4 p. neatsiranda. Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš pateiktų byloje pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų (b. l. 92-124), UAB (duomenys neskelbtini) vadovaujama S. J., laikotarpiu nuo 2011-07-27 iki bankroto bylos iškėlimo, vykdė tam tikrą veiklą, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad įmonė buvo perleista Latvijos piliečiui, atsakovui siekiant išvengti atsakomybės.

Atmetus ieškinį iš ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) priteistinos atsakovo L. Č. patirtos bylinėjimosi išlaidos: 291,94 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, 1815,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 98 str., 263 - 265, 268 - 270 str., 279 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) į.k. 134390298, 2106,94 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaMilda Remeikienė