Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) A. S. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas P. D., Z. D., antstolis Valdas Čeglikas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Valdas Čeglikas vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/07010 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-248-655/2015 dėl 46 666,66 Eur skolos išieškojimą iš skolininko P. D. išieškotojo A. S. naudai (e.b.l. 17-18, 33). Antstolis vykdymo proceso metu nustatė, kad tarp skolininko P. D. ir jo sutuoktinės Z. D. yra sudaryta santuoka, taip pat, kad jie nėra sudarę vedybų sutarties (e.b.l. 6-8). Nustatyta, kad 2016 m. kovo 25 d. antstolis priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 46,90 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 11-13), o 2016 m. gegužės 25 d. priimtu turto arešto aktu areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat skolininko sutuoktinei Z. D. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (63 017,95 Eur sumą) bei VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio išmokamą pensijos dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (e.b.l. 14-16). Remiantis bylos medžiaga, antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu, 2016 m. gegužės 25 d. raštu pasiūlė išieškotojams G. Š. ir A. S. iki 2016 m. birželio 23 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto ir pajamų dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (e.b.l. 8).

Nepraleisdamas antstolio nustatyto termino, pareiškėjas (išieškotojas) A. S. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad 1/2 dalis Z. D. pajamų, esamų ir būsimų piniginių lėšų, priklauso skolininkui P. D., taip pat pripažinti automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmenine P. D. nuosavybe, priteisiant iš skolininko jo sutuoktinei Z. D. piniginę kompensaciją (e.b.l. 1-3).

Remiantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Atsižvelgiant į tai, priėmęs pareiškimą, teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui trūkumus bei įpareigojo kartu su pareiškimu teismui pateikti naudojimosi tvarkai nustatyti reikiamus duomenis (buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą su patalpų eksplikacijomis, planais ir pan.) bei naudojimosi tvarkos projektą (e.b.l. 51-52). Išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį panaikino, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškimo trūkumus (e.b.l. 76-78).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinei Z. D. priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB (63 017,95 Eur) bei gaunama pensija, nėra padalintas, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas pareiškime prašo nustatyti skolininko turto dalį skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų bei turimų lėšų atžvilgiu, tuo tarpu dėl kito turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pareiškė prašymą pripažinti jį asmenine P. D. nuosavybe, priteisiant sutuoktinei Z. D. piniginę kompensaciją.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį (e.b.l. 8), kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Taigi vadovaujantis CPK 667 straipsniu bei CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte, todėl teismas nustato, kad skolininkui P. D. priklauso ½ dalis Z. D. senatvės pensijos ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių Z. D. priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB (63 017,95 Eur) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog būsimų galimų Z. D. pajamų prigimtis nėra žinoma, teismas neturi galimybės jų kvalifikuoti pagal CK 3.88 straipsnį, todėl prašymas dalyje dėl skolininko turto dalies nustatymo būsimose jos pajamose atmestinas. Paaiškėjus tokioms Z. D. pajamoms, skolininko turto dalies nustatymas spręstinas išieškotojui teikiant atitinkamą prašymą teismui.

Minėta, jog kitą skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prašo pripažinti asmenine P. D. nuosavybe, priteisiant jo sutuoktinei Z. D. piniginę kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinis santykis tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y., ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu, kvalifikuojamas absoliučiu turto atidalijimu (padalijimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės reiškia reikalavimą atidalyti (padalyti) skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, nuosavybės teisę į jį nustatant tik skolininkui ir tokiu būdu užbaigiant turto bendrosios nuosavybės teisinį režimą (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 4.90 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CK 3.116 straipsnio 1 dalimi, vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 4.90 straipsnio 3 dalį bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko atidalijimo ir išieškojimo jo dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis), tuo tarpu kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Taigi vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei nurodyta teismų praktika, įvertinus tai, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas atidalyti (padalyti) skolininko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą (butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį, šioje dalyje pareiškimas atmestinas (CPK 593, straipsnis, 603 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 4.90 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. S. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) senatvės pensijos ir ½ dalis 63 017,95 Eur (šešiasdešimt trys tūkstančiai septyniolika eurų ir 95 ct) piniginių lėšų, esančių Z. D. priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.