- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-304-651/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- P. A.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-651/2016
NUTARTIS
2016 m. spalio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-11 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskira 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę nurodyta atlikti atviroje kolonijoje.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones.
Priteista iš A. K. P. A. 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur atstovo pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K. nuteista už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo kitas žmogus, tai yra A. K. 2014 m. gegužės 25 d., apie 13.40 val., prieš pradėdama važiuoti automobiliu „Citro?n ZX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad transporto priemonė tvarkinga, kelionės metu nestebėjo transporto priemonės techninės būklės, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,51 prom. etilo alkoholio), vairavo automobilį „Citro?n ZX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuoti buvo draudžiama, nes neveikė pagrindinis stabdys (vairuotoja juo negalėjo sustabdyti transporto priemonės), 2014 m. gegužės 25 d., apie 13.45 val., važiuodama Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribose, šalutiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, nedavė kelio pagrindiniu keliu Gargždai–Kretinga (šio kelio 4-ame kilometre, 500 metrų) važiavusiam ir artėjusiam prie sankryžos automobiliui „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam P. A., ir su juo susidūrė. Dėl šio susidūrimo automobilis „Renault Megane Scenic“ tapo nevaldomas, pakeitė judėjimo kryptį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Opel Omega“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. J.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo automobilio „Renault Megane Scenic“ keleivė O. A., automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuotojui P. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Opel Omega“ keleivei Z. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 p. (Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.); 158 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.); 246.1 p. (Transporto priemone važiuoti draudžiama, jei neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-07-11 nuosprendžiu pripažino A. K. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Teismas nuosprendį grindė nuteistosios prisipažinimu bei byloje surinktų duomenų visuma, nurodė, jog A. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo 2014-05-27 specialisto išvada Nr. T-A 4576/14(01), kurioje konstatuota, jog kaltinamosios A. K. kraujyje rasta 1,51 promilės etilo alkoholio (kraujo ėminys paimtas 2014-05-25 16.55 val.); eismo įvykio vietos apžiūros protokolas; 2014-07-10 specialisto išvada Nr. 11K-127(14), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikto automobilio „Citro?n ZX“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) darbinė stabdžių sistema nedarbinga (veikia neefektyviai) dėl joje esančio oro; 2014-05-27 specialisto išvada Nr. M307/14(03), iš kurios nustatyta, kad O. A. mirė nuo daugybinių eismo įvykio metu patirtų sužalojimų; 2014-12-18 specialisto išvada Nr. G2650/14(03), iš kurios nustatyta, kad Z. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jos kraujyje etilo alkoholio nerasta; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. EG 589/2016(03), patvirtinantis, jog dėl 2014-05-25 autoįvykio metu patirtos galvos smegenų traumos atokesniame potrauminiame periode pas P. A. išryškėjo židininė neurologinė simptomatika, t. y. potrauminiai pakitimai kairėje frontalinėje skiltyje, potrauminė encefalopatija, židininė potrauminė epilepsija, vidutinio laipsnio vidinė hidrocefalija. P. A. galvos smegenų trauma, lydima židininės neurologinės simptomatikos bei po gydymo išlikusiems židininio pobūdžio neurologiniams požymiams, kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l.173–176).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, jog paskyrus sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, kuri artima minimaliai, bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistoji nukentėjusiųjų atsiprašė tik paskutinio posėdžio metu, iš karto po eismo įvykio neatlygino nė dalies padarytos turtinės žalos, nors praėjo dveji metai, nusprendė, kad nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymo.
Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiajam P. A. padarytus sveikatos sužalojimus, patirtus nepatogumus dėl prasidėjusių epilepsijos priepuolių, pasunkėjusio judėjimo bei į tai, kad jis netekto artimo žmogaus, nuteistosios finansinę būklę, nusprendė, kad iš nuteistosios P. A. naudai yra pagrindas iš viso priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos. Iš draudimo kompanijos AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos P. A..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-11 nuosprendį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nesutinka su teismo paskirta bausme, kuri, apeliantės manymu, yra aiškiai per griežta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė švelnesnės bausmės paskyrimo, nei numatyta įstatymo. Kadangi dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebausta, baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, jis buvo padarytas nukrypus nuo apeliantei įprasto elgesio, todėl mano, kad buvo pagrindas skirti švelnesnę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nesutinka su teismu, jog buvo padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, ir pažymi, kad tiesiogiai teisės aktuose tokios teisinės kategorijos kaip šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra numatytas. Be to, tvirtina, jog nuteistoji važiavo transporto priemone, kurios techninė būklė buvo patikrinta, jai buvo atlikta techninė apžiūra ir duotas leidimas ją eksploatuoti. Kad neveikia stabdžiai, pastebėjo tada, kai prireikė staiga stabdyti. Nuteistoji tik tada suvokė, jog neveikia automobilio stabdžių sistema. Dėl nurodytos aplinkybes mano, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Nesutinka su teismu, jog paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė darytų kitas nusikalstamas veikas, kad nelaikys įstatymų, todėl yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė bus pakankamai nubausta paskyrus jai įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones. Dėl neatlygintos žalos nurodo, kad apeliantė neturėjo galimybės atlyginti žalą, kadangi buvo apribotos teisės ir net darbo užmokesčiu negalėjo naudotis. Pažymi ir tai, jog neatidėjus bausmės vykdymo atidėjimo, ji neturės galimybės pilnavertiškai auginti savo nepilnametį sūnų. Kadangi nuteistoji nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, tik nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, todėl mano, kad yra visi pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatą ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistoji prašo skirti švelnesnę bausmę. Mano, kad teismas turėjo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Be to, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatos ir neatidėjo bausmės vykdymo.
Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. BK 61 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant jį nuo BK specialiojoje dalyje numatytų atitinkamų straipsnių sankcijų vidurkio.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Esant nuteistosios atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinus kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, A. K. už jos padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra per griežta, atitinka jos asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Be to, apylinkės teismas nuteistajai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinęs vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nuteistosios asmenybę. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog buvo pagrindas skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.
Dėl Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymo
A. K. nuteista už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Už šios veikos padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Kitokios alternatyvios bausmės šioje sankcijoje nėra numatyta. Apeliantės teigimu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliai sankcijoje numatytai bausmei.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).
Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, būtina vadovautis BK 62 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimo pagrindus. Pagal BK 62 straipsnio taisykles teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iš pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. BK 62 straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei byloje nustatyta visuma sąlygų: kaltininkas pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje labai aiškiai nurodo, jog privalo būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2010). Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų sąlygų buvimo, todėl teismas pagrįstai nesprendė galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Daugiau lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nekonstatavęs sąlygų visumos teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Aplinkybės, jog A. K. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, pripažino kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi, nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau tai nelaikytina lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies parinkimą aplinkybėmis. Aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pagrįstai nenustatyta. Ankstesnių teistumų nebuvimas ir kitos aplinkybės yra įprastos daugeliui bylų, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Be to, pažymėtina, kad nuteistoji nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nors iš dalies atlyginama padaryta turtinė žala, nukentėjusiojo atsiprašė tik paskutinio teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistajai nebuvo jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžiu, kuri, be to, yra sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.) ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra 2 metų ir 8 mėnesių.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajai už neatsargų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne didesnė kaip šešerių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo vykdymo, svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. K. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Nuteistosios padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Nesutiktina su apeliante, jog padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip šiurkštų. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis itin didelę grėsmę aplinkiniams ar sukėlęs sunkius padarinius, padarytas esant neblaiviam, teismų praktikoje yra traktuojamas kaip šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Taigi padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdis leidžia spręsti klausimą apie pripažinimą šiurkščiu ar ne. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi, be to, nustatyta, kad neveikė automobilio stabdžių sistema. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji prieš tai dieną važiavo į miestą ir juto, kad stabdžiai tinkamai neveikia (t. 3, b. l. 15–17), tačiau nepaisant to, apeliantė važiavo su techniškai netvarkingu automobiliu būdama neblaivi. Taigi šią aplinkybę apeliantė, prieš važiuodama ir sukeldama eismo įvykį, žinojo, todėl visiškai nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliantė važiavo su techniškai tvarkingu automobiliu ir pradėjus važiuoti nebuvo jokių požymių, kad automobilis techniškai netvarkingas. Toks apeliantės elgesys parodo jos visišką abejingumą galimoms pasekmėms. Bylos medžiaga taip pat patvirtinta, kad apeliantės padarytas eismo įvykis sukėlė itin sunkius padarinius: vienas asmuo žuvo, vienam sunkiai sutrikdyta sveikata, dar vienam – nesunkiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes padarytas pažeidimas visiškai pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus.
Kad apeliantė nepadarė teigiamų išvadų, rodo faktas, kad po eismo įvykio nebuvo imtasi jokių priemonių atlyginti bent dalį padarytos turtinės žalos ar padengti laidojimo išlaidas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ji to negalėjo padaryti dėl jos sąskaitoms taikytų apribojimų. Eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, o keliems sutrikdyta sveikata, apeliantė sukėlė 2014-05-25 (t. 1, b. l. 1). Nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į A. K. priklausančias atsiskaitomąsias ir kortelių sąskaitas priimtas 2015-05-12, t. y. praėjus beveik vieneriems metams po eismo įvykio (t. 1, b. l. 157). Taigi apeliantė turėjo visas galimybes atlyginti bent dalį padarytos turtinės žalos ar padengti laidojimo išlaidas, tačiau to nepadarė. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė nepadarė atitinkamų išvadų, nebuvo tokia rūpestinga nukentėjusiesiems, kokia privalėjo būti – elgėsi abejingai dėl sukeltų itin skaudžių padarinių. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistoji būdama laisvėje savo iniciatyva nesieks susirasti geriau apmokamo darbo ar imsis kitų priemonių greičiau atlyginti padarytą žalą.
Minėta, kad bausmė skiriama atsižvelgus ne tik į nuteistosios padėtį, tačiau būtina įvertinti, ar bausmė konkrečiu atveju atitiks teisingumo principą. Įvertinus prieš tai išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju būtų teisinga bausmė ir atitiktų nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Be to, teismų praktikoje atvejai, kada asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta sveikata, laikytini tokie, už kurių padarymą yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tokie atvejai paprastai vertintini kaip paneigiantys galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo principo ir nepadeda pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Vien faktas, kad nuteistoji nebuvo teista ir neturi administracinių nuobaudų, nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą, svarbu įvertinti ir nuteistosios socialinius ryšius su šeima, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistosios teigiamus socialinius ryšius. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nuteistoji nuo 2012-11-06 dirba UAB „S.“ operatore (t. 2, b. l. 144). Yra ištekėjusi ir su vyru A. K. augina du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, tačiau jam 2016-11-27 sukaks 18 metų (t. 2, b. l. 28–30). Nuteistosios sutuoktinis dirba UAB „P.“ (t. 2, b. l. 145). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad materialiai priklausomų asmenų vien tik nuo nuteistosios nėra. Šiuo metu nepilnamečiu vaiku, kuris po mėnesio taps pilnamečiu, visas galimybes pasirūpinti turi nuteistosios sutuoktinis. Vien tik faktas, kad nuteistoji turi darbą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo bus itin paveikti jos socialiniai ryšiai. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas terminuotos laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti atvirojoje kolonijoje, todėl nuteistoji turės visas galimybes palaikyti ryšius su šeima. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad realus laisvės atėmimas itin nepaveiks nuteistosios teigiamų socialinių ryšių.
Įvertinus A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios asmenybę, jos elgesį po eismo įvykio, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistosios resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Kolegijos nuomone, taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios A. K. apeliacinį skundą.