Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-09-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-10843-476/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-20
Bylos Nr.
2YT-10843-476/2022
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01133-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
I. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K., S. K.
Advokatai
Stanislovas Jankauskas
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. 2YT-10843-476/2022
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-01133-2022-8(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjai I. K., jos atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,suinteresuotam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. a.k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos S. K. a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja I. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuotų asmenų motina S. K.. Mama testamento nesudarė. Po mamos mirties ji priėmė jo palikimą, tai yra pradėjo jį faktiškai valdyti. Motinos mirties momentu ji gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). Jos broliai S. K. ir A. K. gyveno atskirai. Ji liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius, jai atiteko namų apyvokos reikmenys. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, ji palikimą priėmė. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Prašė patenkinti pareiškimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, nori, kad sesuo I. susitvarkytų paveldėjimo dokumentus. Jis nepageidauja paveldėti po mamos mirties likusio turto.

Suinteresuotas asmuo S. K. raštu teismą informavo, kad su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka.

Liudytoja J. M. parodė, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties visu likusiu turtu rūpinosi dukra I. K.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, darė remontus, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė visą likusį turtą po mamos mirties.

Liudytoja E. P. parodė, kad po S. K. mirties visu likusiu turtu rūpinosi I. K.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, ji palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini), medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). 2022 m. birželio 28 d. notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas. UAB „R. V.“ kvitas patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už vandenį.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir liudytojų J. M. ir E. P. parodymų matyti, kad I. K. po mamos I. K. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Ji priėmė visus palikėjai priklausiusius kilnojamuosius daiktus. Be to, ji liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pastatus bei žemės sklypus prižiūrėjo ir valdė, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu. Šiuos veiksmus I. K. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjos S. K. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos mirties I. K. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22,40 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjos I. K. priteisti 22,40 eurų pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė