- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1649-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00128-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K., atstovaujamos advokato A. S., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2257-831/2019 pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. K. 1019,30 Eur skolą dėl gautų išmokų, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. lapkričio 28 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2014 m. birželio 3 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką. NMA, įvertinusi 2014 m. Paraišką nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė, nei priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 1020,13 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovė privalo grąžinti. 2014 m. Paraiškoje deklaruota: 7,55 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 3,9195 t pieno, už kurį skiriama specialioji parama. Iki 2014 m. gruodžio 5 d. atsakovei buvo išmokėta 997,71 Eur tiesioginių išmokų suma, 23,00 Eur spec. paramos už pieną suma (viso 1 020,71 Eur), o pagal 2014 m. Paraiškos duomenis išmoka atsakovei neskiriama. NMA 2014 m. gruodžio 12 d. atliko atsakovės 2014 m. Paraiškoje deklaruoto ploto patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype, kuriame deklaruotas 7,55 ha (daugiametės ganyklos - pievos 5 metų ir daugiau) plotas, rastas nenuganytas, nenušienautas. Atsakovė buvo informuota 2014 m. gruodžio 22 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. Atsižvelgiant į tai, parama atsakovei sumažinta 100 proc. einamaisiais metais. 2018 m. gegužės 14 d. buvo priimtas sprendimas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Atsakovė pateikė prašymą leisti skolą mokėti dalimis, pagal galimybes. 2018 m. liepos 9 d. atsakovei buvo išsiųstas raštas, kuriuo ieškovė atsakovę informavo, kad sutinka pratęsti skolos ir palūkanų grąžinimo terminą. Atsakovės skolos išieškojimas buvo atnaujintas, nustačius, kad ji nesilaikė nustatyto skolos grąžinimo grafiko.
3. Atsakovė ieškinį dėl susidariusios skolos priteisimo pripažino, sutiko sumokėti 1019,30 Eur skolą. Tačiau prašė skolos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams, kadangi atsakovės turtinė padėtis itin sunki, atsakovės mėnesio pajamos yra tik 182,00 Eur gaunama senatvės pensija. Kitų pajamų atsakovė neturi, o dirbti dėl senatvės, sveikatos būklės negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės G. K. ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM 1019,30 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas 1019,30 Eur nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,45 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė nesilaikė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše nustatytų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, nustatytas GAAB reikalavimo pažeidimas t. y. „Ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. <...> Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG/ha“. Atsižvelgiant į tai, parama atsakovei sumažinta 100 proc. einamaisiais metais. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti iš atsakovės 1019,30 Eur dydžio išmoką yra pagrįstas.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 18 d. NMA buvo gautas atsakovės prašymas leisti mokėti skolą dalimis, pagal galimybes. Atsakant į tai, 2018 m. liepos 9 d. atsakovei buvo išsiųstas raštas „Dėl skolos grąžinimo dalimis“, kuriuo atsakovė informuota, jog ieškovė sutinka pratęsti skolos ir palūkanų grąžinimo terminą. Tačiau atsakovė nesilaikė nustatyto skolos grąžinimo grafiko ir skolos dalimis negrąžino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovei jau kartą buvo sudarytas skolos grąžinimo dalimis grafikas, kurio ji nesilaikė, atsakovės prašymą priteistą sumą sumokėti per 24 mėnesius atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą iš dalies ir priimti naujų sprendimų - priteisti ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovės G. K. 1019,30 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas 1019,30 Eur nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išdėstant skolos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, mokant priteistą sumą kiekvienų mėnesį lygiomis dalimis (e. b. l. 86-88). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, netenkindamas apeliantės prašymo priteistą sumą leisti sumokėti dalimis per 24 mėnesius, neatsižvelgė į apeliantės sunkią turtinę padėtį, į gaunamų pajamų dydį bei į tai, kad apeliantė yra pensinio amžiaus ir dėl to, bei dėl sveikatos būklės negali dirbti ir gauti didesnes pajamas.
7.2. Teismas, atmesdamas prašymą, konstatavo, kad buvo sudarytas skolos grąžinimo grafikas, kurio apeliantė nesilaikė, tačiau visiškai neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, dėl kurių apeliantė nemokėjo pagal skolos grąžinimo grafiką. Teismas neįvertino, kad apeliantė nuo pat sužinojimo apie skolą momento sutiko ją grąžinti, tačiau apeliantė nesutiko su ieškovės pozicija, jog skola turi būti grąžinta per 12 mėnesių. Apeliantė, norėdama sumokėti skolą per 12 mėnesių, turėjo kas mėnesį mokėti ne mažiau 85 Eur iš tuo metu gaunamos 112,85 Eur senatvės pensijos, jos pragyvenimui būtų likę tik 27,85 Eur.
7.3. Teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovės, kuri yra stambus finansinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, turtinė padėtis nepalyginamai geresnė už apeliantės, taip pat priteisiamos skolos dydį, kuris apeliantei yra ženklus, lyginant su jos gaunamomis pajamomis bei turtine padėtimi. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas, išdėstant skolos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Skolos išdėstymas nesukels neigiamų pasekmių ir nei vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodyta, kad skolininko prašymu administruojanti institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) grąžintų dalimis. Tokiu atveju palūkanos skolininkui skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies. Visa grąžintina suma, mokama dalimis, turi būti grąžinta per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Jeigu negrąžinta suma viršija 30 000 eurų, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, įvertinus skolininko pateiktų finansinių ataskaitų duomenis ir (arba) kitą skolininko pateiktą informaciją bei įsitikinus pateiktos nurodytos informacijos pagrįstumu. Grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą. Atsakovės prašymu skolos grąžinimo terminas jau buvo pratęstas, tačiau atsakovė nustatyto grafiko nesilaikė, ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovei buvo suteiktos visos sąlygos grąžinti susidariusią skolą, todėl nėra suprantami atsakovės argumentai, jog ieškovė neatsižvelgė į atsakovės teiktus prašymus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl esminių situacijai aplinkybių t. y. dėl skolos susidarymo ir palūkanų apskaičiavimo, jas įvertino, todėl nėra pagrindo teismo sprendimą naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išdėstyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymą dėl 1019,30 Eur skolos grindė sunkia savo finansine padėtimi.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad jos finansinė padėtis nėra gera, jos pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija (2018 metais – 112,85 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 185 Eur). Priteista suma atsakovei yra didelė. Byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti iš jos priteistą 1019,30 Eur skolą bei palūkanas. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovei jau kartą buvo sudaryta galimybė skolą mokėti dalimis, atsakovė nesilaikė skolos grąžinimo dalimis grafiko, todėl tenkinti atsakovės prašymą dėl priteistos sumos sumokėjimo dalimis nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
14. Atsakovės skola susidariusi pagal tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, išmokas už pirmuosius hektarus ir specialiąją paramą už pieną už 2014 deklaravimo metus, t. y. dėl to, kad jai buvo išmokėta didesnė, nei priklauso tiesioginių išmokų suma. Nors atsakovė šios skolos neginčijo, tačiau net dalies skolos nuo 2018 m. gegužės 14 d. (2018 m. gegužės 14 d. Sprendimas Nr. SP1-1288 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“) iki šiol nesumokėjo, kas leistų spręsti, kad atsakovė deda maksimalias pastangas įvykdyti jos atžvilgiu priimtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės 2018 m. birželio 18 d. prašymu ieškovė sutiko pratęsti skolos ir palūkanų grąžinimo terminą vieneriems metams, t. y. iki 2019 m. birželio 30 d. Tačiau atsakovei G. K. nesilaikant ieškovės nustatyto skolos grąžinimo grafiko, ieškovė 2019 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Teismo vertinimu tikėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų patenkintas apeliantės prašymas ir jai suteikta galimybė skolą sumokėti per dvejus metus, atsakovė nevykdytų tokio sprendimo, juolab, jog ir šiuo metu jos gaunamų pajamų, atskaičius būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, nepakaktų, todėl nėra pagrindo teismui spręsti, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo priimto sprendimo vykdymui.
15. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos finansinės padėties negali būti vertinamos kaip absoliučios aplinkybės, sudarančios pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą. Kaip minėta šios nutarties 11 pastraipoje, visais atvejais, sprendžiant šį klausimą, būtina vadovautis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą apeliantės nurodytu būdu bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti interesai. Susidariusi situacija yra pačios atsakovės neįvykdytų pareigų (pareiškėjos deklaruoti žemės plotai buvo nenuganyti, nenušienauti) rezultatas, o savo veiksmų neigiamas pasekmes ji nepagrįstai siekia perkelti ieškovei, prašydama teismo sprendimo vykdymą išdėstyti pernelyg ilgam 24 mėnesių terminui, juolab, kad nėra pagrindo teismui spręsti, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo priimto sprendimo vykdymui, todėl tokio prašymo tenkinimas sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimą.
16. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutu, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, apeliantė nenurodė, todėl skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas yra netenkinamas, tai už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą turėtos išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.