Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovams Vaidui Šereivai ir Romui Morkūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) , traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ir ATPK) 50³ straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 19 d., apie 21 val., tyčia tris kartus spyrė į tvorą, esančią (duomenys neskelbtini)., priklausančią R. S. ir ją sulankstė, padarydamas 17 Eur žalą. K. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 50³ straipsnį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovai teisme palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. G. teisme neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nurodė, kad R. S. tvoros nespardė. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), name keturi butai, jis gyvena pirmame aukšte, S. gyvena tame pačiame name. Tvora yra kieme. Anksčiau tarp jo su S. nebuvo konfliktų, jis nežino, kas tvorą sulankstė. Jis buvo po operacijos, to net negalėjo padaryti dėl sveikatos būklės. Pažymėjo, kad buvo operuotas Norvegijoje ir Lietuvoje ne kartą, jam buvo plyšę organai, jis komos būklės gulėjo 1 mėnesį ir 2 savaites, o iš ligoninės buvo išrašytas spalio 19 d. Jo pilvas buvo susiūtas, todėl net negalėtų iškelti aukštai kojos.

Nukentėjusioji R. S. teisme paaiškino, kad su V. G. paveldėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį po ½ ir pradėjo tvarkyti, tačiau apgaulės būdu sesuo išviliojo tą dalį namo iš G. ir pardavė K. G., kuris prašė parduoti jai priklausiančią namo dalį, tačiau ji nesutiko. G. jau buvo grįžęs iš ligoninės, kai rado sulankstytą tvorą. Jai V. telefonu pranešė, kad G. išdaužė senus langus, G. buvo ir jos rūsį apvogęs. G. pasakė, kad tvorą sulaužė G., bet mano, kad pats G. taip padarė. Ji pati nematė, kas jai sulankstė tvorą. Tvora yra jos. Jos langus sudaužė G., galėjo ir tvorą sulankstyti G.. G. nuo vaikystės turi protinę negalią. Ji nežino, kas sulankstė tvorą, galėjo tik K. G. arba V. G..

Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir R. S. pareiškime bei paaiškinime (b.l. 2, 3).

Liudytojas V. G. teisme paliudijo, kad turi antrą invalidumo grupę, gyvena (duomenys neskelbtini), pas bobutę. (duomenys neskelbtini) gatvėje G. gėrė, buvo draugai, kas tvorą įlenkė, jis nežino. Kaip G. spardė tvorą, jis nematė. Kai visi jį apgavo, jis pradėjo daužyti langus. K. G. daužė tvorą, matė tikrai. Niekas nematė, kaip Kęstas daužė tvorą. Tvorą lankstė ne su koja, o su ranka.

V. G. 2016 m. lapkričio 22 d. policijos komisariate duodamas paaiškinimus nurodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d. vakarą K. G. nuėjo prie R. S. namo pusės tvoros ir spyrė tris kartus į metalinę tvorą, kur stovėjo trys konteineriai, po suduotų smūgių tvora sulinko (b.l. 8).

Liudytojas A. J. teisme paliudijo, kad kitoje pusėje gyvena jo mama, viskas matosi per langą. Jis ėjo iš mamos namo ir matė, kad V. pradėjo daužyti tvorą, sakė „ką tu darai“, matė, kad jis išgėręs, ir visą kaltę suvertė K. G.. Buvo pavakarys, V. buvo išgėręs, buvo vienas. Tikslaus laiko jis negali nurodyti, nebeprisimena. Matė, kad V. vieną kartą su kojom daužė į tvorą, vieną kartą nepataikė, antrą kartą trenkė per tvorą, jis dar V. sudrausmino. Pirmą jis daužė tvorą, o po to daužė langus.

Byloje esančiose fotonuotraukose (b.l. 5-7) užfiksuotas apgadintos tvoros vaizdas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 50³ straipsnį numatyta už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Iš esmės analogiška veika įtvirtinta ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje, tik konkrečiai apibrėžta, jog administraciniu nusižengimu laikoma tik tokia veika, kai padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, tai yra pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. G. nuo pat pradžių neigė savo kaltę. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškinimo grafoje, tiek teisme nurodė, kad R. S. tvoros nespardė. Be to, teisme K. G. pažymėjo, kad spardyti jis apskritai tuo metu net negalėjo ir dėl savo sveikatos būklės, tai yra atliktos pilvo operacijos. Teismui pateikta jo Epikrizė (b.l. 24, 25) patvirtina, kad jis buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose nuo 2016-09-26 iki 2016-10-14, kur 2016-09-27 jam atlikta pilvo operacija, taip pat nurodyta, kad jis anksčiau daug kartų operuotas Norvegijoje dėl trauminio dvylikapirštės žarnos plyšimo, išrašant iš ligoninės rekomenduota riboti fizinį krūvį 2 mėnesius, nešioti korsetą. K. G. parodymus teisme iš dalies patvirtino liudytojas A. J., teisme nurodęs, kad būtent V. G. spardė R. S. tvorą.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių parodymus, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji R. S. teisme patvirtino, kad ji nematė, kas apgadino jos tvorą ir pati nurodo, kad tai galėjo padaryti arba K. G., arba V. G.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent V. G. yra išdaužęs R. S. langus, ko neneigia nei pats V. G.. Šią aplinkybę patvirtina ir R. S.. Be to, kaip matyti iš teisme apklaustų asmenų paaiškinimų, jau kurį laiką tarp šių asmenų, tai yra R. S., K. G. ir V. G., yra įtempti santykiai.

Teisme liudytoju apklaustas V. G. nurodė matęs, kaip K. G. daužė tvorą, tačiau jo parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs, be to, prieštaringi, nes tame pačiame teismo posėdyje jis tvirtino ir priešingai, tai yra kad nematė, kaip K. G. spardė tvorą. Nors policijos pareigūnui duotame paaiškinime jis nurodė, kad K. G. tris kartus spyrė į R. S. tvorą, teisme aiškino, kad tvorą lankstė rankomis. Vertinant V. G. parodymų patikimumą svarbu ir tai, kad V. G. yra įrašytas gydytojo psichiatro įskaitoje, jam yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas (b.l. 32, 33). Teismas, atsižvelgdamas į jo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, į jo psichikos sveikatos būklę, šio liudytojo parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-781/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1066-195/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1093-387/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismas išnaudojo visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Nors K. G. nurodė, kad įvykio aplinkybes matė R. V., tačiau kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno J. B. tarnybinio pranešimo (b.l. 4), tiriant įvykį ji buvo apklausta, tačiau neturėjo reikšmingos informacijos pažeidimui ištirti.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad K. G. nagrinėjamu atveju apgadino R. S. tvorą. Nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones teismas vertina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuoja, kad nesant teisės pažeidimo subjekto, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje, jo atžvilgiu yra nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnį, tam tikrais atvejais būtina perkvalifikuoti administracinius teisės pažeidimus, padarytus iki 2017 m. sausio 1 d. pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pagrindo perkvalifikuoti atitinkamą pažeidimą kas, atitinkamai lemtų ir tai, jog pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį teisena vyktų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, nėra, kadangi protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., o teisena K. G. atžvilgiu nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 291 -293 straipsniais,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl K. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.