Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-402-730/2015

2015 m. balandžio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erinijos Kazlauskienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams E. V., K. R., O. J., A. K., A. R., T. A., S. G., L. B., Pranciškui A. M., A. U., V. U., J. G. U., V. S., M. R. P. dėl 2013-04-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-291 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčijamas 2013-04-17 įsakymas Nr. A1-291 laikytinas administraciniu aktu. Atsakovė, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino atsakovo veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste. Tam, kad atsakovė galėtų priimti ginčijamą įsakymą, tokios jos galios turėjo būti numatytos įstatyme ir priimtas įsakymas turėjo būti pagrįstas atitinkamomis įstatymo ar kitų norminių teisės aktų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik patalpų savininkų valia pakeisti bendrojo naudojimo patalpų administratorių. Patalpų savininkai, įgyvendindami savo subjektinę teisę pasirinkti bendrojo naudojimo patalpų administratorių, ir atsakovė, organizuodama tokios teisės įgyvendinimą, privalo laikytis tokios teisės įgyvendinimą nusakančių taisyklių. Ginčijamas 2013-04-17 įsakymas buvo priimtas ne susirinkime ar balsuojant raštu surinktos balsų daugumos pagrindu, bet 2013-03-21 butų ir kitų patalpų savininkų prašymų pagrindu, taip pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Teismas nepagrįstai įvertino, jog atsakovė savo pareigas, numatytas CK 4.82 straipsnyje (dėl administratoriaus keitimo), įvykdė tinkamai, kadangi iki ginčijamo įsakymo nebuvo sušauktas patalpų savininkų susirinkimas ir nebuvo organizuotas balsavimas raštu, kaip tą numato 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtinti Pavyzdiniai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai. Atsakovė, nepavesdama apeliantei organizuoti nei susirinkimo, nei balsavimo raštu, užkirto kelią administravimo paslaugas Palangos mieste teikiantiems asmenims pretenduoti teikti atitinkamas paslaugas tretiesiems asmenims, nes nežinojo apie ketinimus keisti administratorių.Negalima nustatyti, ar visi butų ir patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti apie sprendžiamą klausimą dėl administratoriaus keitimo, ar buvo sudarytos sąlygos tinkamai bei laisvai išreikšti savo valią.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-17 priimto įsakymo, kuriuo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-17 įsakymu Nr. A1-291 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi“ pakeista gyvenamojo namo administratorė ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ į trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 18, I tomas). Nustatyta, kad įsakymas priimtas 2013-03-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo nutarimo pakeisti namo administratorių (b. l. 32–33, 34–41, 134–135, 136–148, I tomas). Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimą organizavo patys namo gyventojai.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė motyvuoja, kad atsakovė priimdama ginčijamą 2013-04-17 įsakymą veikė kaip viešojo administravimo subjektas bei pažeidė įstatymo viršenybės principą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės nuostatų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo iš esmės buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius ir ieškovė įpareigota perduoti naujam administratoriui daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, teisės aktuose nustatytus daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentus, techninės priežiūros, daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus. Pripažino netekusiu galios ieškovei paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-23 įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 190 punktą. Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-21 nutartimi Nr. T-106/2013, priimtoje byloje UAB „Palangos butų ūkis“ ir Palangos miesto savivaldybės administracija, nurodė, jog ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto įsakymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės nuostatų kontekste.

Apeliantė teigia, jog ginčijamas 2013-04-17 įsakymas buvo priimtas ne susirinkime ar balsuojant raštu surinktos balsų daugumos pagrindu, bet 2013-03-21 butų ir kitų patalpų savininkų prašymų pagrindu, taip pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentu nesutinka.

Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 3, 4 dalys). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 dalis butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalys). Balsavimo raštu tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas įsakymas priimtas 2013-03-21 namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų prašymo pagrindu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 12 atskirų nekilnojamojo turto objektų (b. l. 34, I tomas). Iš daugiabučio gyvenamojo namo susirinkime dalyvavusių dalyvių sąrašo matyti, jog už administratoriaus pakeitimą balsavo 9 nariai, nedalyvavo 4 nariai. Prašyme aiškiai išreikšta jų valia pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administratorių, yra nurodyti butų savininkų vardai ir pavardės, ranka daryti parašai šalia jų, išlaikyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai, kaip tai numatyta CK 4.85 straipsnio 1, 2, 7 dalyse. Minėtos aplinkybės pagrindžia, jog už namo administratoriaus pakeitimą valią išreiškė daugiau nei pusė namo gyventojų. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo abejoti namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sprendimu dėl namo administratoriaus pakeitimo, susirinkimo sprendimas nėra panaikintas, pakeistas ar atšauktas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad jau po ginčijamo įsakymo priėmimo gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai dar du kartus išreiškė norą keisti namo administratorių – atsakovė 2014-01-30 organizavo balsavimą raštu dėl minėto gyvenamojo namo administratoriaus, kuriame 75 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma nutarta pakeisti ieškovę UAB „Palangos butų ūkis“ į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 178–189, I tomas). Butų ir patalpų savininkai dar kartą 2014-03-15 balsavo bendraturčių susirinkime dėl namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir devynių iš dvylikos bendraturčių balsų dauguma nutarta pasirinkti namo administratoriumi trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 6, II tomas). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju padaryti procedūriniai pažeidimai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Pažymėtina, jog šiuo atveju ypatingai svarbus pats civilinių teisinių santykių pobūdis, t. y. gyvenamojo namo butų savininkai per administratorių, kaip atstovą, įgyvendina namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės teises, todėl šalis sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ir šio elemento santykyje išlaikymą užtikrina būtent savininkams suteikta teisė bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuri neturėtų būti ribojama vien formaliais pagrindais.

Apeliantė teigia, jog neįmanoma nustatyti, ar visi butų ir patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti apie sprendžiamą klausimą dėl administratoriaus keitimo, ar buvo sudarytos tinkamos sąlygos išreikšti valią. Atsakant į apeliantės argumentą, pažymėtina, jog 2013-03-21 gyventojų organizuoto susirinkimo protokole nurodyta, kad apie šaukiamą susirinkimą buvo pranešta iškabinant skelbimą koridoriuose, ant skelbimo lentų, atvykę devyni dalyviai išreiškė savo valią. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padaryti pažeidimai laikytini formaliais ir nesudarančiais pagrindo nuginčyti savininkų išreikštą valią, nes tai prieštarautų protingumo, teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), pažeistų butų savininkų teisę nuspręsti, kam pavesti bendrojo naudojimo objektų administravimą. Taigi darytina išvada, kad atsakovė turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog iki ginčijamo įsakymo nebuvo sušauktas patalpų savininkų susirinkimas ir nebuvo organizuotas balsavimas raštu, kaip tą numato 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtinti Pavyzdiniai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-01-19 nutarime pažymėjo, kad įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti įstatymų įgyvendinamieji. Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas). Konstitucinio Teismo 2005-12-12 nutarime pabrėžta, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas. Teisės aktų projektų rengėjai, esant neaiškioms įstatymo nuostatoms, mėgina įstatymo nuostatas interpretuoti ir aiškinti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos. Įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimas). Taigi Civilinio kodekso nuostatos turi prioritetą prieš įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ir Civilinio kodekso aiškinimo ir taikymo negali keisti Vyriausybės atstovas ar Aplinkos ministerija, atsakovė pagrįstai vadovavosi įstatymu, kuris turi aukštesnę galią nei Pavyzdiniai nuostatai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos (CK 4.37, 4.75 straipsniai), turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus, kurie negali daryti įtakos bei varžyti savininkų sprendimus pasirenkant turto administratorių (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320?331 straipsniais,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.