- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- I-3977-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 2 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai yra kamerose pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimus, taip suvaržant jo judėjimą. Dėl to pareiškėjui pradėjo skaudėti rankų ir kojų sąnarius, pradėjo silpti raumenys, atsirado mieguistumas, silpnumas, energijos trūkumas, pasyvumas.
Kamerose nebuvo aliarminio pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl norėdamas iškviesti prižiūrėtoją, jis buvo priverstas ilgai belsti į metalines duris (kartais net 20–40 min.) ir dėl to jam skaudėjo rankas.
Pareiškėjui tai pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nors prie sanitarinio mazgo įrengtos užuolaidos, tačiau jomis pasinaudoti neįmanoma, kadangi jos netinkamai įrengtos (per arti unitazo).
Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tačiau antro korpuso kamerose kamerų vėdinti neįmanoma, kadangi tarp lango ir likusio kameros ploto įmontuotos grotos trukdo visiškai atidaryti langus. Dėl to kamerose trūksta oro, tvyro smarvė. Pareiškėjas rūko, o parūkius kameroje ilgą laiką neišsisklaido dūmai, dėl to jo sveikatai ir gerovei daroma didelė žala.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose nėra sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius kameroje ir juos džiovinti. Nuo džiūstančių drabužių kameroje susidaro drėgmė. Tai kelia pavojų jo sveikatai.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjui taip pat nebuvo išduodami antklodžių užvalkalai, dėl to kam tekdavo miegoti su nešvaria antklode. Be to, antklodžių medžiaga dirgina odą, dėl to nukenčia miego kokybė.
Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasines, psichologines kančias, jaučiasi prislėgtas, liūdnas, apatiškas. Ne kartą yra kreipęsis į psichologinę tarnybą, jam buvo paskirti raminamieji, migdomieji ir kiti vaistai. Teigia, jog minėtu laikotarpiu jam taip pat atsirado skrandžio problemų, pablogėjo miego kokybė, jis tapo irzlus, nervingas, teko kreiptis į psichiatrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 7–17) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad susidarė 3,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo.
Atsiliepime nurodė, kad visą ginčo laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka įrengimo ir eksploatavimo taisykles.
Nurodė, kad kamerų langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ir pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad nuteistieji to negalėtų padaryti, langų angose įdėtos metalinės grotos. Grotos įrengtos vadovaujantis teisės aktais bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi. Lukiškių TI-K nuolat remontuoja kameras, diegia naujas prižiūrėtojų iškvietimo sistemas. Net ir tuo atveju, kai kamerose, kuriose yra laikomas kalinamasis, esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti būtų neveikiantis, minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Gyvenamąsias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau – SRS) būrio viršininkai, budintis prižiūrėtojas nuolat apžiūri priežiūros posto kameras, o aliarminiai mygtukai, sugadinami pačių kamerose laikomų asmenų. Taigi, esant būtinybei, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Šiuo metu užuolaidos įrengtos 1 korpuso 2, 3, 4 postų kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75; 6 posto kamerose nuo Nr. 226 A iki Nr. 244; 8, 9, 10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200; 12 posto kamerose nuo Nr. 202 iki Nr. 227; 2 korpuso 21 posto kamerose nuo Nr. 356 iki Nr. 370; 22 posto kamerose nuo Nr. 371 iki Nr. 385; 18 posto kamerose nuo Nr. 309 iki Nr. 323; 19 posto kamerose nuo Nr. 324 iki Nr. 338; 20 posto kamerose nuo Nr. 340 iki Nr. 352. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418–426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, bei siekdamas užkardyti konfliktines situacijas. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardyti konfliktines situacijas.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.
Lukiškių TI-K teigimu, teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 2 d.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 2 d., todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, remiasi atsakovės atstovo į bylą pateiktais įrodymais. Lukiškių TI-K pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktus kamerų, kuriose panašiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas patikrinimų aktus, tačiau teismas neturi duomenų apie gyvenimo sąlygas visose pareiškėjo kamerose jo apgyvendinimo laikotarpiu. Kita vertus, kai kurie pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai yra pernelyg bendro pobūdžio ir reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K vertintinos pagal byloje esančius duomenis.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamosios vietos plotas.
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).
Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 7–8, 35–37) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 119, 166, 196, 295, 144, 156, 145, 293, 140, 280, 341, 375, 377, 305, 342, 292, 190, 157.
Pareiškėjas 2017-01-30 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, (plotas – 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-01-31 perkeltas į kamerą Nr. 166 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-02-01–2017-02-03 kamera Nr. 166 (2 asmenys kameroje), 2017-02-04 perkeltas į kamerą Nr. 196 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-02-05 kamera Nr. 196 (2 asmenys kameroje), 2017-02-06 perkeltas į kamerą Nr. 295 (plotas – 7,95 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-02-07–2017-02-10 kamera Nr. 295 (2 asmenys kameroje), 2017-02-11 perkeltas į kamerą Nr. 144 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-02-12–2017-02-14 kamera Nr. 144 (2 asmenys kameroje), 2017-02-15 perkeltas į kamerą Nr. 156 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-02-16–2017-02-26 kamera Nr. 156 (2 asmenys kameroje), 2017-02-27 perkeltas į kamerą Nr. 145 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-02-28–2017-03-01 kamera Nr. 145 (2 asmenys kameroje), 2017-03-02 kamera Nr. 145 (1 asmuo kameroje), 2017-03-03–2017-03-14 kamera Nr. 145 (2 asmenys kameroje), 2017-03-15 perkeltas į kamerą Nr. 293 (plotas – 8,20 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-03-16 kamera Nr. 293 (2 asmenys kameroje), 2017-03-17 perkeltas į kamerą Nr. 140, plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-03-18–2017-03-21 kamera Nr. 140 (2 asmenys kameroje), 2017-03-22 perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas – 7,82 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-03-23 kamera Nr. 280 (2 asmenys kameroje), 2017-03-24 perkeltas i kamerą Nr. 341 (plotas – 7,95 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-03-25–2017-03-27 kamera Nr. 341 (2 asmenys kameroje), 2017-03-28 perkeltas į kamerą Nr. 375 (plotas – 7,37 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-03-29–2017-03-30 kamera Nr. 375 (1 asmuo kameroje), 2017-03-31 perkeltas į kamerą Nr. 377 (plotas – 7,33 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-04-01–2017-04-02 kamera Nr. 377 (2 asmenys kameroje), 2017-04-03 perkeltas į kamerą Nr. 305 (plotas – 8,17 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-04-04 kamera Nr. 305 (2 asmenys kameroje), 2017-04-05 perkeltas į kamerą Nr. 342 (plotas – 8,10 kv. m) (2 asmenys kameroje), 2017-04-06–2017-04-25 kamera Nr. 342 (2 asmenys kameroje), 2017-04-26 perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-04-27–2017-05-03 kamera Nr. 292 (2 asmenys kameroje), 2017-05-04 kamera Nr. 292 (1 asmuo kameroje), 2017-05-05 perkeltas į kamerą Nr. 190, plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-05-06–2017-05-07 kamera Nr. 190 (2 asmenys kameroje), 2017-05-08 kamera Nr. 190 (1 asmuo kameroje), 2017-05-09 perkeltas į kamerą Nr. 157 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2017-05-10–2017-05-11 kamera Nr. 157 (1 asmuo kameroje), 2017-05-12 perkeltas į kamerą Nr. 305, plotas – 8,17 kv. m; 1 asmuo kameroje), 2017-05-13–2017-05-15 kamera Nr. 305 (2 asmenys kameroje), 2017-05-16 kamera Nr. 305 (1 asmuo kameroje), 2017-05-17 kamera Nr. 305 (2 asmenys kameroje), 2017-05-18 kamera Nr. 305 (1 asmuo kameroje), 2017-05-19–2017-05-28 kamera Nr. 305 (2 asmenys kameroje), 2017-05-29 perkeltas j kamerą Nr. 190 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017-05-30–2017-06-02 kamera Nr. 190 (2 asmenys kameroje).
Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose vienas, arba kartu su kitais asmenimis. Pareiškėjas nurodė (b. l. 74), kad Lukiškių TI-K atsiliepime pateikė neteisingus duomenis, kadangi 2017-01-30 jis buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 su A. Ž.. 2017-01-31 perkeltas į kamerą, kurioje tuo metu buvo M. L.. 2017-02-04 buvo perkeltas į kamerą Nr. 196, kurioje buvo kitas nuteistasis (pareiškėjas nurodė, kad vardo neprisimena). 2017-02-06 buvo perkeltas į kamerą Nr. 295, kurioje tuo metu buvo M. A.. 2017-02-11 buvo perkeltas į kamerą Nr. 144, kurioje buvo R. G.. 2017-02-15 su R. G. perkeltas į kamerą Nr. 156. 2017-02-27–2017-03-15 su R. G. buvo kameroje Nr. 145. 2017-03-15 perkeltas į kamerą Nr. 293, kurioje buvo M. L.. 2017-03-17 perkeltas į kamerą Nr. 140, kurioje buvo A. L.. 2017-03-17 perkeltas į kamerą Nr. 280, kurioje buvo I. J.. 2017-05-05–2017-05-09 kameroje Nr. 190 buvo su Z. S.. 2017-05-12 perkeltas į kamerą Nr. 305, kurioje buvo su R. G..
Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Kita vertus, net ir tomis dienomis, kuriomis, anot pareiškėjo, jis buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad net ir neįskaičiavus į bendrą kameros plotą sanitarinio mazgo užimamo ploto, beveik visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas ne tik EŽTT 3 kv. m ploto standartas, tačiau ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas standartas (3,6 kv. m). Nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kad vienam asmeniui kameroje vidutiniškai tekdavo po 2–2,5 kv. m.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, jog pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo judėti susiję su ploto reikalavimo pažeidimu, todėl teismas atskirai jų nenagrinės.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo aliarminio pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl jis, norėdamas iškviesti prižiūrėtoją, buvo priverstas belsti į metalines duris ir susižalodavo rankas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti aliarminis iškvietimas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Taip pat pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi. Pareiškėjas nurodė (b. l. 74), kad 1-ojo korpuso kamerose (119, 166, 196, 144, 156, 145, 140, 190, 157) nėra jokio iškvietimo mygtuko, tačiau nepateikė jokių duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Kita vertus, atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be to, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo kamerose aliarminio iškvietimo mygtukai veikė, nėra. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).
Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)).
Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m, sanitarinis mazgas įrengtas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 13 d. pranešime (b. l. 39) nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti 2017 m. Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Nors pareiškėjas skunde neneigė, kad užuolaidų nėra, tačiau pažymėjo, kad jomis neįmanoma naudotis, nes jos yra per arti klozeto, todėl neužtikrina privatumo. Atsakovės atstovas prie atsiliepimo nepridėjo įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius (pvz., fotonuotraukų, iš kurių būtų matyti, ar užuolaidos įrengtos taip, kad jomis nebūtų galima pasinaudoti). Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kameroje buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.). Į šią EŽTT praktiką nuosekliai atsižvelgia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Pareiškėjo teigimu, nėra galimybės tinkamai išvėdinti kamerų, kadangi tarp lango ir likusio kameros ploto įmontuotos grotos trukdo visiškai atsidaryti langus.
Pagal nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K atsiliepime teigia, kad langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pareiškėjas neneigia, kad nėra galimybės vėdinti kamerų natūraliu būdu per langus. Tačiau, anot jo, tinkamai vėdinti trukdo languose įstatytos grotos. Svarbu pažymėti, kad pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktį, kamerų langų angoje turi būti įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Taigi, teisės aktai nustato, kad lango angoje būtų įstatytos metalinės grotos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 22, 24) nurodyta, kad pareiškėjo kamerose Nr. 292 ir Nr. 295 sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus. Darytina išvada, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose tvyro smarvė, trūksta oro, parūkius neišsisklaido dūmai, atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teismo vertinimu, oro trūkumas kamerose susijęs iš dalies su paties pareiškėjo valiniais veiksmais, t. y. rūkymu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad taip piktybiškai daroma žala jo sveikatai ir gerovei, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose nėra sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius kameroje ir juos džiovinti.
HN 134:2015 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – PĮVTT) 285 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad asmeniniai nuteistųjų ir suimtųjų skalbiniai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Apraše nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151 ,,Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 13 d. pranešime (b. l. 39–40) nurodyta, kad Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi rašytiniu prašymu į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išskalbti nemokamai jo viršutinius drabužius ir jo prašymas nebuvo patenkintas, o teisės aktuose neįvirtinta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems kamerose turi būti sudarytos sąlygos patiems skalbti ir džiovinti drabužius, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjo teigimu, nuo džiūstančių drabužių kameroje susidaro drėgmė, kuri kelia pavojų jo sveikatai.
HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Pažymėtina, jog Patikrinimo akte nustatyta, kad oro drėgmė pareiškėjo kameroje Nr. 295 atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 24). Nors teismas neturi duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusį drėgmės lygį, tačiau pareiškėjui nesiskundus dėl šių aplinkybių, reikalavimas, kad Lukiškių TI-K paneigtų šiuos abstrakčius pareiškėjo teiginius, būtų nepagrįstas ir neproporcingas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl drėgmės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo išduota švari patalynė.
HN 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 42 punktas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija) (toliau – Aprūpinimo normos), kuriame nurodyta, kad asmeniui metams išduodami 2 patalynės komplektai (pastaba: suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas tik vienas patalynės komplektas, o kitas išduodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad patalynė išduodama pagal minėtas Aprūpinimo normas bei vieną kartą per savaitę patalynė skalbiama nemokamai. Pareiškėjo nusiskundimai dėl nešvarios patalynės yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir nekonkretizuoti, pareiškėjas nenurodė nei kada, nei kurioje kameroje buvo jo nurodyti higienos normos pažeidimai, nenurodė, kad dėl jam išduotos nešvarios patalynės teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų jis patyrė dvasinės kančias, jaučiasi prislėgtas, liūdnas, apatiškas, atsirado skrandžio problemų, pablogėjo miego kokybė, jis tapo irzlus, nervingas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo teisės Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo pažeistos neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (visu ginčo laikotarpiu) bei neužtikrinus galimybės pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku (visu ginčo laikotarpiu). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį ir patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 16–181) matyti, kad pareiškėjas konsultuotas gydytojo psichiatro (b. l. 53, 59), skundėsi dirglumu, prasta miego kokybe, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Kaip matyti iš pirminės gydytojų apžiūros, pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, neturėjo nusiskundimų virškinimo sistema (b. l. 52), tačiau 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į gydytoją dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo (b. l. 55, 56), jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. 2017 m. balandžio 13 d. pareiškėju diagnozuotas gastritas, paskirtas medikamentinis gydymas (b. l. 60–61). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai galimai galėjo įtakoti pareiškėjo sveikatos pakitimus.
Atsižvelgdamas į nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, jų trukmę, įvertinęs tai, kad pažeidimai galimai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 350 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 350 Eur.
Lukiškių TI-K prašė priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą (žr. 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad realių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.