- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-34-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07151-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. C.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės, nuteistojo S. C. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, S. C. paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, įpareigojant S. C. nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti šiuos įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti vietose, įskaitant ir virtualias svetaines, kur užsiimama azartiniais lošimais; neužsiimti azartiniais lošimais.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio S. C. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
Patikslintos kaltinimo faktinės aplinkybės, nurodant, kad: iš G. K. į savo banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), S. C. 2021 m. liepos 2 d. gavo 700,00 Eur, kartu patikslinant ir bendrą į šią sąskaitą inkriminuojamu laikotarpiu gautą sumą – 19 290,31 Eur; nurodant, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. S. C. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale gavo 403,90 Eur, kartu patikslinant ir bendrą inkriminuojamu laikotarpiu į šią sąskaitą gautą sumą – 11 557,65 Eur, o taip pat visą bendrą inkriminuojamu laikotarpiu iš G. K. gautą sumą – 44 874,20 Eur.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinta.
Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. C. G. K. naudai priteista: 44 874,20 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 500 Eur išlaidų nukentėjusiojo atstovo pagalbai apmokėti.
Nukentėjusiojo G. K. patirtas išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo – 202 Eur, pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta priteisti jas G. K. iš S. C..
Taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 3) AB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 6) AB (duomenys neskelbtini) Kauno filiale esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 7) UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 8) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 9) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 10) „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriuje esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 11) UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 12) UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms / būsimoms lėšoms 49874, 20 Eur sumai, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą į šį turtą, tačiau leidžiant S. C. kas mėnesį disponuoti 267 (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių) Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyrius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas iki nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio visiško įvykdymo. Turto saugotojais paskirti subjektai, kuriuose yra aukščiau nurodytos S. C. banko sąskaitos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. C. nuteistas už tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. K. pasitikėjimu, tyčia kaip priežastis pinigams gauti nurodydamas melagingas, išgalvotas įvairaus pobūdžio socialiai jautrias aplinkybes, tokias kaip: jam nuosavybės teise neva priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis neva ketino parduoti, kondicionieriaus tvarkymui, pardavimo vadybininko bei notaro išlaidoms; vaistams kraujo vėžį gydyti; UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas neva jis yra, prekėms pirkti; konsultacijai dėl galvos tyrimų ir galvos operacijai; medicininėms paslaugoms, vaistams, maistui, priežiūrai po galvos operacijos (nepiktybinių auglių šalinimo), inkstų operacijos (persodinimo), akių operacijos (ragenų persodinimo), brolio, kuris neva žuvo autoįvykyje, laidotuvėms, palaikų pargabenimui, palikimo perėmimui bei brolio sutuoktinės laidotuvėms; automobilio remontui ir jo pargabenimui po avarijos; skolos atidavimui draugei; gyvūno operacijai ir kitas, žinodamas, kad paskolintų pinigų negrąžins, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., Kaune, apgaule iš nukentėjusiojo G. K. savo naudai įgijo 44 874,20 eurų sumą ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:
1.1. į jam (S. C.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., bendrai iš G. K. gavo 19 290,31 eurų: 1) 2021-05-26 gavo 120,00 Eur; 2) 2021-05-29 gavo 2000,00 Eur; 3) 2021-05-31 gavo 65,00 Eur; 4) 2021-05-31 gavo 50,00 Eur; 5) 2021-05-31 gavo 100,00 Eur; 6) 2021-06-03 gavo 2300,00 Eur; 7) 2021-06-04 gavo 200,00 Eur; 8) 2021-06-07 gavo 300,00 Eur; 9) 2021-06-07 gavo 670,00 Eur; 10) 2021-06-09 gavo 200,00 Eur; 11) 2021-06-10 gavo 400,00 Eur; 12) 2021-06-15 gavo 386,67 Eur; 13) 2021-06-20 gavo 70,00 Eur; 14) 2021-06-21 gavo 200,00 Eur; 15) 2021-06-21 gavo 250,00 Eur; 16) 2021-06-21 gavo 00,64 Eur; 17) 2021-06-24 gavo 300,00 Eur; 18) 2021-06-26 gavo 700,00 Eur; 19) 2021-06-29 gavo 1300,00 Eur; 20 2021-07-02 gavo 700,00 Eur; 21) 2021-07-09 gavo 1500,00 Eur; 22) 2021-07-19 gavo 300,00 Eur; 23) 2021-07-20 gavo 500,00 Eur; 24) 2021-07-22 gavo 550,00 Eur; 25) 2021-07-29 gavo 60,00 Eur; 26) 2021-07-30 gavo 1500,00 Eur; 27) 2021-08-02 gavo 8,00 Eur; 28) 2021-08-09 gavo 2000,00 Eur; 29) 2021-08-13 gavo 1100,00 Eur; 30) 2021-08-16 gavo 700,00 Eur; 31) 2021-08-17 gavo 220,00 Eur; 32) 2021-08-24 gavo 80,00 Eur; 33) 2021-08-24 gavo 60,00 Eur; 34) 2021-08-24 gavo 100,00 Eur; 35) 2021-08-24 gavo 100,00 Eur; 36) 2021-08-25 gavo 200,00 Eur,
1.2. be to, jis (S. C.), tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. spalio 5 d., į jam (S. C.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale, bendrai iš G. K. gavo 11 557,65 eurų: 1) 2021-08-27 gavo 403,90 Eur, 2) 2021-09-02 gavo 500,00 Eur; 3) 2021-09-04 gavo 800,00 Eur; 4) 2021-09-08 gavo 59,00 Eur; 5) 2021-09-11 gavo 361,00 Eur; 6) 2021-09-12 gavo 113,75 Eur; 7) 2021-09-15 gavo 1570,00 Eur; 8) 2021-09-16 gavo 650,00 Eur; 9) 2021-09-25 gavo 700,00 Eur; 10) 2021-10-01 gavo 1900,00 Eur; 11) 2021-10-04 gavo 1400,00 Eur; 12) 2021-10-05 gavo 2500,00 Eur,
1.3. be to, jis (S. C.), tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. spalio 23 d., per keturis kartus automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusio G. K. grynais pinigais bendrai gavo 2030 eurų,
1.4. be to, jis (S. C.), tuo pačiu metu bei tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., į savo motinos R. C., jai nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., iš nukentėjusiojo gavo 11 996,24 eurų, kuriuos nukentėjusysis G. K. pervedė į šią sąskaitą: 1) 2021-10-22 gavo 2850,00 Eur; 2) 2021-10-23 gavo 7,50 Eur; 3) 2021-10-23 gavo 152,50 Eur; 4) 2021-11-05 gavo 400,00 Eur; 5) 2021-11-07 gavo 400,00 Eur; 6) 2021-11-09 gavo 1000,00 Eur; 7) 2021-11-09 gavo 500 Eur; 8) 2021-11-13 gavo 500,00 Eur; 9) 2021-11-14 gavo 450,00 Eur; 10) 2021-11-22 gavo 500,00 Eur; 11) 2021-11-22 gavo 500,00 Eur; 12) 2021-11-23 gavo 300,24 Eur; 13) 2021-11-24 gavo 400,00 Eur; 14) 2021-11-25 gavo 185,00 Eur; 15) 2021-12-03 gavo 1800,00 Eur; 16) 2021-12-05 gavo 200, 00 Eur; 17) 2021—12-08 gavo 951,00 Eur; 18) 2021-12-14 per 3 kartus gavo 550,00 Eur; 19) 2021-12-20 gavo 350,00 Eur, kuriuos įgijo neteisėtai inicijuodamas, panaudojant svetimą R. C. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo kodus): 1) 2021-10-22 išgrynino 1950,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 2) 2021-10-22 pervedė 765,65 Eur į internetinę parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“; 3) 2021-10-22 pervedė 122,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 4) 2021-10-23 išgrynino 150,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 5) 2021-11-05 išgrynino 390,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 6) 2021-11-07 per 3 kartus pervedė 400,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 7) 2021-11-09 išgrynino 990,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 8) 2021-11-10 išgrynino 490,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 9) 2021-11-13 išgrynino 600,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 10) 2021-10-14 10 išgrynino 440,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 11) 2021-11-22 per 3 kartus pervedė 87,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 12) 2021-11-22 išgrynino 410,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 13) 2021-11-22 per 3 kartus pervedė 500,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 14) 2021-11-23 išgrynino 100,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 15) 2021-11-23 per 4 kartus pervedė 199,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 16) 2021-11-24 per 4 kartus pervedė 400,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17) 2021-11-25 išgrynino 10,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 18) 2021-12-03 išgrynino 500,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 19) 2021-12-03 per 2 kartus pervedė 500,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20) 2021-12-03 išgrynino 400,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 20) 2021-12-05 pervedė 199,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 21) 2021-12-08 išgrynino 940,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini); 22) 2021-12-14 pervedė 200,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 23) 2021-12-14 pervedė 150,19 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 24) 2021-12-14 pervedė 100,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 25) 2021-12-14 pervedė 100,00 Eur į azartinių lošimų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“; 26) 2021-12-20 išgrynino 340,00 Eur, bankomate, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus konstatavo, kad kaltinimai S. C. apgaule užvaldžius G. K. priklausantį didelės vertės turtą – 44 874,20 Eur, ir neteisėtai inicijavus finansines operacijas, panaudojus svetimus, t. y. savo mamos R. C., elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pasitvirtino. Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo G. K., liudytojų R. C. parodymais, banko sąskaitų išrašais, apžiūrų protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.
2.1. Apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo G. K. banko sąskaitos ir S. C. „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog G. K. S. C. 2021 m. rugpjūčio 27 d. pervedė ne 600,00 eurų, kaip nurodyta kaltinime, o 403,90 Eur. Tokią pervestą sumą nurodė ir nukentėjusysis G. K.. Teismas patikslino kaltinime nurodytą sumą, kurią G. K. 2021 m. rugpjūčio 27 d. pervedė į S. C. banko sąskaitą – 403,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, patikslinta ir bendra inkriminuojamu laikotarpiu į šią sąskaitą gauta suma – 11 557,65 Eur, o taip ir bendra inkriminuojamu laikotarpiu iš G. K. S. C. gauta suma – 44 874,20 Eur.
2.2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad S. C. praeityje teistas 2 kartus, taip pat baustas administracine tvarka už smulkius sukčiavimus, apie baudų sumokėjimą duomenų nėra. S. C. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas iš jų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – apysunkių. S. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta kiek mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, o už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė – 1 metai. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi nusikalstamos veikos, už kurias S. C. teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarytos prieš priimant ankstesnį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją pakeitus laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta atlikta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Živilė Muliuolytė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį dėl bausmių bendrinimo. Skundu prašoma, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 3 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad S. C. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kurios sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, ką nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo teismas. Todėl bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. iš dalies sudedant. Šiuo atveju, teismas paskirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimo 3 metams.
3.2. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su 2023 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai vietoje nustatyto 3 mėnesių minimalaus terminuoto laisvės atėmimo dydžio prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridėjo tik 1 mėnesį laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 4 dalyje reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies sudedant, nurodyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. C. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir sumažinti jam nustatytos atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydį.
4.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis nurodo, jog pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, davė tikrovę atitinkančius parodymus ir tuo padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje. Pasirinkdamas tokią poziciją, turėjo vilties, kad tokia aktyvios atgailos forma sudarys galimybę teismui jam taikyti bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
4.2. Nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Apelianto teigimu, jis savo kaltės neneigė, davė parodymus nurodydamas visas sukčiavimo aplinkybes, todėl mano, jog turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, todėl darytina išvada, jog griežtos bausmės paskyrimą lėmė tik nuteistojo vėlesni teistumai.
4.3. Apeliantas nurodo, kad jis yra priklausomas nuo azartinių lošimų ir pinigus iš nukentėjusiojo išviliojo tik vedamas potraukio lošti. Dėl šio potraukio kreipėsi į gydytojus, (duomenys neskelbtini) registre yra nuo 2022 m. sausio 10 d. Jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Mano, jog esant šioms aplinkybėms, buvo pagrindas paskirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Nuteistojo manymu, esant jo psichinės sveikatos būklei, realiai atliktinos bausmės laikotarpis turėtų būti sumažintas iki įstatymo numatyto 6 mėnesių termino. Dabartiniu metu nuteistasis gydymo nuo (duomenys neskelbtini) etape, dėl šios ligos guldomas į ligoninę ir tik paskirtos bausmės paskyrimas pristabdė šį procesą. Paskutinį kartą gydytojo konsultuotas 2023 m. balandžio 17 d., pratęstas medikamentinis gydymas dvejiems mėnesiams, 2023 m. gegužės 12 d. buvo suplanuotas stacionarinis gydymas (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo manymu, yra pagrindas peržiūrėti jam paskirtą bausmę.
5. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis G. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir S. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo, ją atliekant 4 metus, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti. Taip pat nukentėjusysis prašo išreikalauti apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus iš įstaigų bei pakeisti apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes.
5.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, faktines aplinkybes, t. y., kad laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. grynaisiais ir bankiniais pavedimais per kelis kartus nebūtų paskolinęs (perdavęs) nuteistajam S. C. 44 874,20 Eur dydžio pinigų sumos, jei būtų žinojęs, kad iš tiesų nuteistajam S. C. nepriklauso įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra jos vadovas, taip pat, kad jam nuosavybės teise nepriklauso namas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat asmeninėms reikmėms ir tai, kad skolinimosi tikslai yra melagingi. Todėl tik dabar, po padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis G. K. suprato, jog nuteistasis S. C. tyčia melagingai nurodydamas apie save ir savo turimą valdomą turtą, siekiant sudaryti patikimo ir atsakingo verslininko įvaizdį, iš nukentėjusiojo neatlygintinai pasiskolino – 44 874,20 Eur dydžio pinigų sumą, melagingai nurodydamas pinigų skolinimosi tikslus, darydamas nukentėjusiajam psichologinį spaudimą.
5.2. Nukentėjusysis skunde pažymi, kad pinigų suma, kurią iš nukentėjusiojo apgaulės būdu išviliojo nuteistasis, nukentėjusysis buvo sutaupęs ir gavęs iš šeimos narių dovanų, kuriuos ketino skirti nuosavo būsto įsigijimui. Nukentėjusysis toliau savo skunde nurodo, jog buvo susitikęs su S. C. motina R. C., kuri nurodė, kad laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio visada, kai tik turėdavo pinigų, kas mėnesį vidutiniškai apie 900 Eur grynais duodavo jai, taip prisidėdamas prie bendros buities. Todėl minėtu laikotarpiu ji iš sūnaus yra gavusi 4500 Eur sumą grynais pinigais. Be to, ji leido naudotis S. C. savo asmenine sąskaita. Nukentėjusysis teigia, jog S. C. padarė jam 44 874,20 Eur dydžio turtinę žalą ir 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškia nukentėjusiojo dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu ir pažeminimu, prastu miegu, plano dėl būsto pirkimo sužlugdymu.
5.3. Nukentėjusysis savo skunde taip pat nurodo faktines aplinkybes, jog S. C. apgaulės būdu vilioja pinigines lėšas ir iš kitų asmenų, dėl ko jo atžvilgiu yra pradėtas tiek ikiteisminis tyrimas, tiek yra nubaustas ir administracine tvarka.
5.4. Nukentėjusysis G. K. nurodo, jog su nuteistuoju susipažino „Facebook“ susirašinėjimo ir pokalbių programa „Messenger“, kur jie bendravo apie verslą. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad nuteistasis, suprasdamas, kad jo veiksmai, kurie, kaip taisyklė, turi nusikalstamos veikos požymių, yra stebimi ir apie tai viešai kalbama, raginant visus kitus nukentėjusiuosius nuo nuteistojo S. C. kreiptis į policiją, pasitaręs su gynėju nutarė į bylą įvelti melagingą susipažinimo aplinkybę, siekiant uždaro proceso, kurio metu visuomenė negalėtų sužinoti apie nuteistojo S. C. padarytas nusikalstamas veikas ir apsisaugoti nuo jo. Kiti asmenys nukentėję nuo nuteistojo S. C. patvirtino, kad su nuteistuoju S. C. lygiai taip pat nemokamų susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Facebook Messenger“ susipažino, bendravo ir tokiais pat būdais pasisavino pinigines lėšas. Susirašinėjant ir susitikinėjant viešose vietose, nukentėjusiojo bendravimas su nuteistuoju apsiribojo apie verslus ir gyvenimą, ko pasekoje nuteistasis S. C. tapo nukentėjusiojo G. K. bendravimo draugu, kuris sudarė įvaizdį apie save, ir dėl to jis jam paskolino 66 000 Eur, kuriuos 2021 m. gegužės 10 d. notariniu neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo grąžinti iki 2026 m. gegužės 10 d., tačiau nuteistasis nėra nukentėjusiajam nors kiek grąžinęs pinigų.
5.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis S. C. nurodė, kad neva nukentėjusysis jam yra sakęs apie tai, kad G. K. skolina visiems pinigus, tuo versdamasis pinigų skolinimo paslauga. Tačiau nukentėjusiojo teigimu, ši kaltinamojo S. C. nurodyta aplinkybė yra išgalvota. Nuteistasis siekia nukreipti dėmesį nuo pinigų skolinimo tikslų, t. y. apgaulės būdu svetimo turto pasisavinimo konstatavimo, pinigų skolinimosi faktą paverčiant paprastais civiliniais santykiais. Nuteistasis taip pat siekia kaltinti nukentėjusįjį neteisėta veikla ir įrodinėti, kad nukentėjusiojo tariama pinigų skolinimo veikla yra rizikinga. Apeliantas nurodo, jog jis nesiverčia pinigų skolinimosi veikla ir šios veiklos specifikos neišmano, o tai įrodyta byloje esančiais surinktais duomenimis. Skunde nurodoma, kad nuteistojo S. C. pasisakymas apie tai, kad nuteistasis S. C. su nukentėjusiuoju G. K. susipažino homoseksualių ir biseksualių asmenų programėlėje, taip pat, kad nukentėjusysis G. K. yra sakęs nuteistajam S. C. apie tai, kad nukentėjusysis G. K. visiems skolina pinigus, tuo versdamasis pinigų skolinimosi veikla, yra neteisingas. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės yra žeminančios ir melagingos, šmeižiančios. Todėl teismas procesiniu sprendimu turėtų šalinti iš nuosprendžio minėtas aplinkybes kaip žeminančias, melagingas, nesant jokių įrodymų.
5.6. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. Visų pirma, nukentėjusysis nurodo, jog jei pirmosios instancijos teismas būtų atnaujinęs įrodymų tyrimą ir išreikalavęs prašomus dokumentus, būtų paaiškėję, jog S. C. apgaulės būdu išviliotus pinigus panaudojo ne tik lošimams, bet ir gyveno ir finansiškai padėjo savo motinai R. C.. Nors S. C. neigė, jog pinigus davė ir savo motinai, tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigė liudytojas H. K., kuris bendravo su S. C. ir jo motina. Pokalbio metu S. C. pripažino, kad apgaulės būdu skolinosi pinigus iš nukentėjusiojo pramogoms, lošimams, alkoholiui, cigaretėms, restoranams, barams, drabužiams, kvepalams, telefonams, kompiuteriams, kitą dalį pinigų perduodavo motinai, taip prisidėdamas prie namo išlaikymo. Tiek nuteistojo, tiek jo motinos parodymus apie gaunamas pajamas ir esamas išlaidas galima patikrinti objektyviais duomenimis – banko sąskaitos išrašais ir Sodros pateiktais duomenimis. Kiek laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. nuteistasis turėjo iš viso pajamų susijusių su darbo santykiais ir nusikalstama veika, galima nustatyti patikrinus visas jo tuo metu disponuotas banko sąskaitas. Byloje nėra jokių tikslių duomenų, kurie minimi apžiūros protokole (2 t., b. l. 170–173), kuriais būtų galima tiksliai nustatyti kada ir kokią pinigų sumą nuteistasis S. C. sumokėjo lošimo bendrovėms, kokią pinigų sumą ir kada išlošė. Lošimo bendrovių gauta informacija yra aptaki, neaiški ir nekonkreti, negalima tiksliai sužinoti, kada tiksliai ir kokią pinigų sumą nuteistasis išlošė ar pralošė. Šias aplinkybes svarbu išsiaiškinti, nes būtent teismas rėmėsi tuo, jog nuteistasis S. C. apgaulės būdu gautus pinigus iš G. K. išleido lošimams ir tokią aplinkybę teismas pateisina, dėl ko dalį bausmės paskiria atlikti namie (laisvėje), o ne laisvės atėmimo įstaigoje.
5.7. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. C. pajamas sudarė 428,73 Eur per mėnesį, iš kurių kas mėnesį išleisdavo po 180,00 Eur, taip pat po 248,00 Eur išleisdavo pragyvenimui. S. C. ir R. C. teismą įtikinėja, kad už 248,00 Eur pragyvena abudu ir kad nuteistasis visai neprisideda prie šeimos gerbūvio.
5.8. Iš Sodros duomenų matyti, kad S. C. pajamas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. sudarė 456,93 Eur. Akivaizdu, kad C. išlaidos kas mėnesį siekė daug daugiau, nei kad buvo nurodyta. Šiuo atveju C. siekia sušvelninti savo padėtį ir apsaugoti materialinę gerovę, teikdami, kad iš nusikalstamos veikos gautos pajamos nebuvo naudojamos gerbūvio puoselėjimui ir kūrimui.
5.9. Toliau skunde nukentėjusysis nurodo, kad kaltinimas susijęs su BK 215 straipsnio 1 dalyje apima laikotarpį nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., nenurodant, ar kaltinamasis S. C. kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tuos epizodus, kuomet savo motinos R. C. banko sąskaitoje vykdė pinigines operacijas susijusias su nukentėjusiojo G. K. pinigais, ar apskritai, dėl visų ūkinių operacijų, įskaitant ir dėl kitų žmonių, iš kurių apgaulės būdu taip pat buvo pasisavintos piniginės lėšos. Šiuo atveju, nukentėjusiojo manymu, būtina tikslinti kaltinamąjį aktą, tiksliai nurodant datą ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Iš R. C. banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2020 m. gegužės 4 d. buvo atliktas pervedimas į S. C. sąskaitą, dėl ko darytina išvada, kad S. C. 2020 m. gegužės 4 d. pirmą kartą sužinojo prisijungimo duomenis prie R. C. elektroninės bankininkystės, todėl tikslinga keisti kaltinimą nurodant nuo kada ir kokios piniginės operacijos atliktos R. C. elektroninėje bankininkystėje laikomos nusikalstama veika pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, taip pat ar kaltinimo ribos būtų tik nuo laikotarpio, t. y. nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., taip pat ar kaltinimas susijęs ir su kitomis piniginėmis operacijomis dėl kitų subjektų piniginių lėšų.
5.10. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visapusiškai bylos, dėl ko tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų, atmesdavo nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato padėjėjo prašymus dėl procesinių veiksmų atlikimo.
5.11. Apeliantas prašo nustatyti nuteistojo S. C. laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, įrankius (mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir plančetes) ir juos arba pinigų sumą, lygią nusikalstamos veikos padarymo įrankių vertei, konfiskuoti iš nuteistojo S. C.; išreikalauti iš mobiliojo ryšio paslaugų teikiančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. duomenis apie nuteistojo S. C. ir jo motinos R. C. vardu pirktus (užsakytus) telefonus, kompiuterius ir planšetes ir su tai susijusius kitus duomenis; išreikalauti iš finansinių kreditų įstaigų laikotarpio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. banko sąskaitų išrašų kopijas; išreikalauti iš finansinių kreditų įstaigų, kuriuose R. C. turi banko sąskaitas, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. R. C. banko sąskaitų išrašų kopijas; išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie nuteistojo S. C. draudžiamas pajamas, jas nurodant kas mėnesį su atleidimo pagrindu, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d.; Išreikalauti iš visų azartinių lošimo įmonių duomenis apie tai, kuriomis dienomis ir kokias pinigų sumas nuteistasis išlošė ir pralošė laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d.; Išreikalauti iš medicinos įstaigos duomenis apie tai, kada ir kiek kartų nuteistasis S. C. buvo gydomas nuo priklausomybės azartiniams lošimams laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d., iki 2023 m. liepos 31 d.; iškviesti liudytoją R. C. ir H. K.; Pašalinti iš nuosprendžio aplinkybes, jog nuteistasis su nukentėjusiuoju susipažino homoseksualiems ir biseksualiems asmenims skirtoje programoje, taip pat, jog nukentėjusysis sakė nuteistajam apie tai, kad nukentėjusysis visiems skolina pinigus už procentus, tuo versdamasis pinigų skolinimo paslauga, arba pripažinti, kad nuosprendyje paminėti nuteistojo S. C. teiginiai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
6. Nukentėjusysis G. K. pateikė atsiliepimą į prokurorės ir nuteistojo apeliacinius skundus, kuriame nurodomi iš esmės analogiški argumentai bei prašymai kaip ir nukentėjusiojo pateiktame apeliaciniame skunde. Prašoma nustatyti, ar nuteistasis išviliotus iš nukentėjusiojo pinigus išleido azartiniams žaidimams. Analogiškai, kaip ir pateiktame nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, prašoma išreikalauti R. C. visų turimų banko sąskaitų išrašus. Atsiliepime nurodoma, jog būtina tikslinti kaltinimo aktą, nurodant datą ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Be to, atsiliepime nesutinkama su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodymu, jog nuteistasis davė tikrovės atitinkančius parodymus.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo S. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamą bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio pateikė Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Živilė Muliuolytė, kuri nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Taip pat, skundą pateikė nuteistasis S. C., kuris nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti bei skundą pateikė ir nukentėjusysis, kuris taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, manant, jog ji yra per švelni, todėl prašo ją griežtinti. Be to, nukentėjusysis taip pat nesutinka ir su tam tikromis nuosprendyje aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau nei viename apeliaciniame skunde veikų kvalifikavimas nėra ginčijamas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nukentėjusiojo G. K. apeliacinio skundo argumentų susijusių su faktinių aplinkybių pašalinimu
8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
9. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis G. K. pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes. Nukentėjusysis nurodo, jog tiek jo pačio, tiek jo atstovo prašymai apylinkės teisme būdavo atmetami. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio teisinio pagrindo. Susipažinus su teisiamųjų posėdžių protokolais matyti, jog nukentėjusysis ir jo atstovas išties apylinkės teismui ne kartą teikė įvairius prašymus, siekiant išreikalauti įvairius duomenis. Iš bylos medžiagos matyti, jog nors ir ne visi nukentėjusiojo bei jo atstovo prašymai buvo tenkinami, tačiau apylinkės teismas protokolinėmis nutartimis išsamiai nurodė argumentus dėl tam tikrų prašymų netenkinimo, kurie nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios galios. Nukentėjusiojo pateiktame apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama teigiant, jog kaltinamasis aktas surašytas neišsamiai bei ikiteisminis tyrimas atliktas netinkamai, skubotai, neatsakant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepatikrinant nusikalstamos veikos padarymo motyvų, sąsajos su kitais objektais (R. C.), dėl ko pirmosios instancijos teismo buvo prašoma bylą grąžinti prokurorui. Nukentėjusysis teigia, jog būtina praplėsti kaltinimo ribas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., tiksliai nustatant kokiomis R. C. banko sąskaitomis naudojosi S. C., būtent kada ir kokias neteisėtas pinigines operacijas atlikinėjo nuteistasis.
10. Nukentėjusiojo skunde nurodoma, jog būtina patikslinti kaltinimą, kadangi kaltinimas susijęs su BK 215 straipsnio 1 dalyje apima laikotarpį nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., nenurodant, ar S. C. kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tuos epizodus, kuriais savo motinos R. C. banko sąskaitoje vykdė pinigines operacijas susijusias su nukentėjusiojo G. K. pinigais, ar apskritai, dėl visų ūkinių operacijų, įskaitant ir dėl kitų žmonių, iš kurių apgaulės būdu taip pat buvo pasisavintos piniginės lėšos. Atsakant į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog S. C. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., Kaune, apgaule iš nukentėjusiojo G. K. savo naudai įgijo 44 874,20 Eur sumą ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: į S. C. priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., bendrai iš G. K. gavo 19 290,31 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. spalio 5 d., į S. C. priklausančią banko sąskaitą, esančią „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas bendrai iš G. K. gavo 11 557,65 Eur sumą; laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. spalio 23 d., per keturis kartus automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo G. K. grynais pinigais bendrai gavo 2 030 Eur sumą. Be to, S. C., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., į savo motinos R. C., jai nežinant apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, iš nukentėjusiojo gavo 11 996,24 Eur sumą, kuriuos įgijo neteisėtai inicijuodamas, panaudojant R. C. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo kodus). Taigi, dalį (11 996,24 Eur) iš nukentėjusiojo apgaulės būdu įgytų pinigų, S. C. įgijo per savo mamos R. C. banko sąskaitą, į kurią buvo per kelis kartus buvo pervedami pinigai. Vėliau, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., šie iš nukentėjusiojo G. K. gauti pinigai, pasinaudojant R. C. elektronine mokėjimo priemone ir jos tapatybę patvirtinančiais duomenimis (prisijungimo kodais), per kelis kartus buvo išgryninami arba pervedami į azartinių lošimų bendroves, taip panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, buvo atliekama siekiant galutinai įgyti galimybę disponuoti iš G. K. gautas pinigines lėšas. Nors nukentėjusysis nurodo, jog iš kaltinimo turinio nėra aišku, ar S. C. pinigines operacijas vykdė susijusias su G. K. pinigais ar iš kitų asmenų pasisavintomis lėšomis, tačiau byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai spręsti, jog neteisėtas finansinių operacijų inicijavimas, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. buvo nukentėjusiojo G. K. gautomis – 11 996,24 Eur lėšomis. O tai patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. R. C. banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., S. C. išgrynino arba pervedė tam tikras pinigų sumas į azartinių lošimų bendroves, viso 11 332,84 Eur. Kas patvirtina, jog iš G. K. apgaulės būdu įgytų dalį pinigų disponavo neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kas atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalies požymius. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė minėtų kaltinamojo akto trūkumų, dėl ko būtų pagrindas bylą gražinti prokurorui, o ir teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daryti priešingos išvados neturi jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nors nukentėjusiojo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl apgaulės būdu įgytų lėšų panaudojimo bei nuteistojo S. C. motinos R. C. galimų sąsajų panaudojant šias lėšas, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju jokie įtarimai ar kaltinimai R. C. nebuvo pareikšti. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog perduodant bylą į teismą bylos apimtis, pateikiamų duomenų tyrimų reikalingumas, tyrimo apimtis yra prokuroro diskrecijos klausimas. Teismas bylą nagrinėja pateikto kaltinimo ribose ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus priima atitinkamus sprendimus (išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį ar, esant pagrindui, bylą nutraukia). Nagrinėjamu atveju S. C. pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, jog S. C. panaudodamas apgaulę įgijo svetimą – nukentėjusiajam G. K. priklausantį turtą bei neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Vien tai, kad nukentėjusiojo prašymu nebuvo išplėstos kaltinimo ribos, ar nebuvo tenkinami absoliučiai visi nukentėjusiojo teikiami prašymai teisme, tai nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjo neišsamiai. Juolab, svarbu pažymėti, jog buvo apklaustas tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai bei parodymus davė ir pats nuteistasis S. C. bei ištirti visi byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismui byloje surinktų įrodymų pakako nustatyti, jog S. C. išties padarė kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje, dėl ko nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, kaip to prašė nukentėjusysis.
12. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso tvarka, buvo prašoma išreikalauti visų S. C. bei R. C. banko sąskaitų išrašus, azartinių lošimų bendrovės duomenis susijusius su S. C. inicijuotomis lėšomis, siekiant nustatyti, kur buvo išties panaudoti apgaulės būtų įgyti pinigai. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. C. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad apgaulės būdu įgytus pinigus pervesdavo lošimų bendrovėms arba išgrynindavo bankomate, kuriuos išleisdavo azartiniams lošimams, tačiau neneigė, jog dalis pinigų galėjo būti išleisti rūbams, kvepalams. Liudytoja apklausta R. C. parodė, kad kai pamatė, kad jos sąskaitoje buvo inicijuojamos jai nežinomos piniginės operacijos, ji pamatė, kad sūnus pervedinėjo pinigus ir žaisdavo kazino. Matė, kad į jos sąskaitą pinigus pervesdavo G. K., o sūnus juos išleisdavo lošimams. Liudytojas H. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas bendravo su R. C. bei S. C., liudytojas jų klausė, kur tie visi pinigai buvo panaudoti. S. C. pasakė, kad pinigus pralošė, sakė, kad dalį išleido ant rūbų, kvepalų, el. įrangos, mamai davė pragyvenimui. Taigi, nors ir šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis S. C. apgaulės būdu įgytas lėšas galimai panaudojo ne tik azartiniams lošimams, tačiau ir kitiems buitiniams dalykams, tačiau visgi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės dėl S. C. inkriminuojamų nusikalstamų veikų vertinimo. Kaip jau minėta, byloje neginčijai nustatyta, jog S. C. apgaulės būdu įgijo G. K. priklausantį turtą, o tai, kad S. C. apgaulės būdų įgytas lėšas galimai panaudojo ne tik azartiniams lošimams, tai nekeičia nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo nei nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Pastebėtina, jog ir kaltinime nėra nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis absoliučiai visus apgaulės būdu įgytus pinigus panaudojo azartiniams lošimams. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, jog pinigų panaudojimo paskirtis nėra nei BK 182 straipsnio 2 dalyje, nei BK 215 straipsnio 1 dalyje veikos sudėties požymis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju net ir išreikalavus nukentėjusiojo prašomus papildomus duomenis, kurie neva apelianto manymu pagrįstų apgaulės būdu įgytų lėšų panaudojimą, nagrinėjamu atveju neįmanoma neginčytinai nustatyti, kur S. C. išleido apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas, kurias išgrynino bankomate. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks procesinis veiksmas būtų perteklinis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Pirmosios instancijos teismas motyvuotai bei tinkamai nustatė visas nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo S. C. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje.
13. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės apie tai, jog G. K. jei būtų žinojęs, jog S. C. nurodytos aplinkybės yra išgalvotos, jis niekuomet nebūtų skolinęs nuteistajam pinigų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad S. C. panaudodamas apgaulę, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. K. pasitikėjimu įgijo svetimą – nukentėjusiajam priklausantį turtą. Byloje nustatyta, kad S. C. nukentėjusiajam nurodė melagingas, išgalvotas įvairaus pobūdžio socialiai jautrias aplinkybes, tokias kaip: jam nuosavybės teise neva priklausančio namo, kurį jis neva ketino parduoti, kondicionieriaus tvarkymui, pardavimo vadybininko bei notaro išlaidoms; vaistams kraujo vėžį gydyti; UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas neva jis yra, prekėms pirkti; konsultacijai dėl galvos tyrimų ir galvos operacijai; medicininėms paslaugoms, vaistams, maistui, priežiūrai po galvos operacijos (nepiktybinių auglių šalinimo), inkstų operacijos (persodinimo), akių operacijos (ragenų persodinimo), brolio, kuris neva žuvo autoįvykyje laidotuvėms, palaikų pargabenimui, palikimo parėmimui bei brolio sutuoktinės laidotuvėms; automobilio remontui ir jo pargabenimui po avarijos; skolos atidavimui draugei; gyvūno operacijai ir kitas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinime nurodytos šios aplinkybės yra įrodytos, o ir apeliaciniuose skunduose šios aplinkybės nėra ginčijamos, todėl išsamiau aukštesnysis teismas dėl šių nustatytų aplinkybių nepasisako.
14. Apeliaciniu skundu, nukentėjusysis prašo pašalinti iš nuosprendžio aplinkybes, jog nuteistasis su nekentėjusiuoju susipažino homoseksualiems ir biseksualiems asmenims skirtoje programėlėje. Nukentėjusiojo teigimu, nuteistasis nurodė šias melagingas aplinkybes, siekdamas, jog bylos nagrinėjimas būtų neviešas, kadangi nenorėjo, jog kiti asmenys sužinotų, apie jo daromus sukčiavimus. Apeliantas nurodo išsamius motyvus, dėl ko jo manymu, nuteistasis pateikė melagingus duomenis, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog tai nėra esminės byloje nustatinėjamos aplinkybės, kurias būtina įrodyti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas aprašydamas visus byloje esančius įrodymus, nurodė ir kaltinamojo duotus parodymus teisme. S. C. teikdamas parodymus teismui, paaiškino, jog su nukentėjusiuoju susipažino homoseksualiems ir biseksualiems asmenims skirtoje programėlėje. Po to, jų bendravimas persikėlė į „Facebook“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, teismas neskyrė didelės reikšmės, būtent kokiomis aplinkybėmis susipažino S. C. ir G. K., kadangi tai reikšmės veikų kvalifikavimui neturi. Iš esmės, ši nukentėjusiojo ginčijama aplinkybė yra nurodyta tik aprašant S. C. parodymus, kurie surašyti iš pačio nuteistojo žodžių, teikiant parodymus teisme. Detaliau nebuvo nustatinėjama ir tiriama, kokioje socialinių tinklų platformoje susipažino asmenys. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, vertinant S. C. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, šių duomenų išsamiau nevertino. BPK 22 straipsnyje numatyta, jog viena iš kaltinamojo teisių – nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes. Taigi, šiuo atveju, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo posėdžio metu nuteistojo nurodytas aplinkybes. Be to, nors skunde nurodoma, jog nuteistasis nurodydamas šias aplinkybes siekė, neviešo bylos nagrinėjimo, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, toks nuteistojo ir jo gynėjo prašymas, pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi buvo atmestas, t. y. byla buvo nagrinėjama viešame teisiamajame posėdyje.
15. Toliau savo apeliaciniame skunde, nukentėjusysis nurodo, jog S. C. pateikė išgalvotus duomenis apie tai, jog nukentėjusysis ir kitiems asmenims teikia pinigų skolinimo paslaugas, taip kaltina jį, jog jis verčiasi pinigų skolinimo veikla. Nukentėjusysis prašo šias aplinkybes taip pat pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, nevertinamos S. C. nurodytos aplinkybės, apie neva nukentėjusiojo pinigų skolinimą kitiems asmenims. Nukentėjusysis nėra kaltinamas, tuo, jog jis neva neteisėtai verčiasi pinigų skolinimo veikla. Byloje buvo įrodinėjamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su S. C. neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teisme, S. C. parodė, jog G. K. verčiasi pinigų skolinimo veikla, tačiau toliau motyvuojamoje skundžiamo nuosprendžio dalyje, ši aplinkybė nebuvo sureikšminama ar įrodinėjama, kadangi kaip jau minėta, tai nėra susiję su bylos dalyku. Analogiškai kaip ir nurodyta šio nuosprendžio 14 punkte, aukštesnysis teismas neturi pagrindo iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti S. C. nurodytas aplinkybes, kurias jis parodė būdamas apklaustas kaltinamuoju, taip pasinaudodamas savo teise duoti parodymus.
Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų ir nuteistajam skirtų bausmių
16. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naują redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomos iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims.
17. Nuteistasis S. C. yra pagrįstai nuteistas, pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią įstatymo redakciją BK 182 straipsnio 2 dalyje, už ką buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnį 2 dalį kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad S. C. apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam priklausančius 44 874,20 Eur turtą, kas atitinka didelio turto vertę (BK 190 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakcija, veikos kvalifikavimas išliko toks pat, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal ankstesnę įstatymo redakciją, už BK 182 straipsnio 2 dalies padarymą buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, o pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją numatytos alternatyvios baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Analizuojamo BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d. yra švelnesnė taikytinos baudžiamosios atsakomybės prasme, kadangi straipsnio sankcija papildyta švelnesnėmis bausmėmis, t. y. bauda, laisvės apribojimu ir areštu. Be to, griežčiausia laisvės atėmimo bausmė numatyta iki šešerių metų, o nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, kai prieš tai buvo priskiriama sunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. C. nusikalstama veika pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 182 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tokiu būdu spręstinas ir bausmės pagal šią veiką paskyrimo klausimas.
18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.
19. S. C. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, veikos baigtos. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, jog S. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pateiktu apeliaciniu skundu, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutikti su šiais nuteistojo skundo argumentais neturi jokio pagrindo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nors S. C. ir pripažino sukčiavimo objektyviosios pusės požymius, tačiau nepripažino – tyčinės kaltės, t. y. nepripažino, jog iš anksto žinojo, jog skolų negrąžins. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nuoširdaus galėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020). Nagrinėjamoje byloje nuteistasis S. C. ne tik, kad nepripažino visų jo veiksmus kvalifikuojančių požymių, tačiau aukštesnysis teismas sutinka ir su apylinkės teismo konstatuota išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas ir nuoširdus gailėjimasis. Nors S. C. ir davė parodymus apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, paaiškino nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tačiau kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, iš esmės nuteistasis savo atsakomybę bando perkelti kitiems asmenims, t. y. šiuo atveju pačiam nukentėjusiajam, teikdamas, jog G. K. neva teikė pinigų skolinimo paslaugas ir kitiems asmenims. Iš bylos duomenų nustatyta, jog iš nukentėjusiojo apgaulės būdu buvo įgyta pakankamai didelė pinigų suma, tačiau nuteistasis nesistengia atlyginti nukentėjusiajam žalos, be to, iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog tai nebuvo vienintelis atvejis, kuomet S. C. panaudodamas apgaulę iš nukentėjusiųjų įgyja tam tikras pinigų sumas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo S. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
20. Kaip jau nurodyta, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakcija, už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam S. C. parenkant bausmės rūšį svarbu įvertinti tai, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, tačiau po šių apysunkių nusikaltimų padarymo, S. C. buvo teistas du kartus už sukčiavimų įvykdymą, be to, ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Svarbu atkreipti dėmesį, jog nuteistojo turimi teistumai neigiamai charakterizuoja asmenį kaip linkusį nusikalsti asmenį.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, S. C. skirtinos griežčiausios BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas. S. C. ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, tačiau ši bausmės dalis 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo pakeista į 16 dienos laisvės apribojimo bausmę, o 2023 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Be to, 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu S. C. paskirta arešto bausmė. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jis yra priklausomas nuo azartinių lošimų ir dėl šio potraukio jis kreipėsi į gydytojus, dėl ko jo manymu turėtų būti skiriama kiek švelnesnis bausmės dydis, tačiau teisėjų kolegija įvertina ir tai, jog byloje esančios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad S. C. iš ankstesnio patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir savo elgesio pozityvia linkme nekoreguoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija S. C. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimo bausmės skyrimas jokios įtakos nedarys. Visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, nusikalstamas veikas padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Dėl ko pagrįstai manytina, kad terminuotas laisvės atėmimas yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks S. C., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
22. Atsižvelgiant į nuteistąjį S. C. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nėra nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, sprendžiant dėl skirtinų bausmių dydžio, konstatuojama, jog S. C. tinkamai pirmosios instancijos teismo parinkti bausmių dydžiai – už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors kaip jau minėta aukščiau šiame nuosprendyje, nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso įstatymui, už BK 182 straipsnio 2 dalies padarymą pati griežčiausia bausmė, kuri buvo numatyta iki 8 metų sušvelnėjo iki 6 metų, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo S. C. skirti švelnesnės bausmės, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, įvertinus tai, jog nėra nustatyta S. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertinus jau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo, o už BK 182 straipsnio 2 dalies padarymą, kiek mažesnė nei sankcijos vidurkis – treji metai laisvės atėmimo.
23. Nukentėjusysis pateikdamas apeliacinį skundą prašė nuteistajam S. C. skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo, kur buvo išleisti apgaulės būdu įgyti pinigai. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad S. C. nagrinėjamu atveju pirmą kartą yra skiriama pati griežčiau sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas bei į tai, kad nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, S. C. iš dalies pripažino savo kaltę, pateikė paaiškinimus teismui, nurodė faktines veikos padarymo aplinkybes, spręstina, jog skirti dar griežtesnę bausmę nei ji yra skiriama nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pažymima, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo parinkti bausmių dydžiai nėra nei per griežti nei per švelnūs ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, atitinka teisingumo principus.
Dėl bausmių bendrinimo
24. Apeliaciniu skundu, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bendrinimo būdu, t. y., jog nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jas iš dalies sudedant.
25. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, jog S. C. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kvalifikuoto sukčiavimo, apgaulės būdu savo naudai užvaldant didelės vertės svetimą turtą požymiai, todėl jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas taip pat konstatavo, kad byloje taip pat nustatyti ir įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto finansinių operacijų inicijavimo, panaudojus svetimus, t. y. savo mamos R. C., elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, požymiai, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad neteisėtas finansinių operacijų inicijavimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, buvo atliekamas siekiant galutinai įgyti galimybę disponuoti iš G. K. gautais pinigais pagal savo valią, t. y. juos užvaldant, ši nusikalstama veika ir sukčiavimas sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes ji yra sukčiavimo objektyviosios pusės dalis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl sutiktina su prokurorės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles.
26. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
27. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020).
28. Atsižvelgiant į įstatyme numatytas bausmių bendrinimo taisykles, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, nors turėjo jas subendrinti bausmių apėmimo būdu (griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę), dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai lėmė neteisingos per griežtos subendrintos bausmės paskyrimą nuteistajam. Dėl ko, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtai 3 metų laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir S. C. skiriant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
29. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat konstatuota, jog kadangi nusikalstamos veikos, už kurias S. C. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarytos prieš priimant ankstesnį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją pakeitus laisvės atėmimo bausme. Apylinkės teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (dvi laisvės apribojimo bausmės dienas pakeičiant į vieną laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis)) ir S. C. paskyrė subendrintą 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. prie griežtesnės bausmės pridėjo vieną mėnesį laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą, t. y. vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. C. subendrindamas bausmes netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad taikant dalinį bausmių sudėjimo bendrinimo būdą, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai. Taigi, ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir netinkamai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir šiuo nuosprendžiu pakeista subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme (dvi laisvės apribojimo bausmės dienas pakeičiant į vieną laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis)), iš dalies jas sudedant, t. y. prie 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. C. skirtina 3 (metų) 3 mėnesių (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
30. Skundžiamu nuosprendžiu S. C., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, įpareigojant S. C. nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
31. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, už BK 182 straipsnio 2 dalies padarymą (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki 8 (aštuonerių) metų, kas buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, S. C. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėjo iš dalies, įpareigojant nedelsiant atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Visgi, pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), už šio nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, šiuo metu, ši nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).
32. Bylą nagrinėjant apeliacinio žodinio proceso tvarka, prokurorė Živilė Muliuolytė, atsižvelgiant į tai, kad S. C. atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus įstatymui, sušvelnėjo ir neliko pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį, prašė taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, t. y. bausmės vykdymą atidedant visiškai.
33. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Iš esmės, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, jog S. C. atžvilgiu yra visos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į S. C. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, turimą priklausomybę, į padarytų nusikaltimų sunkumą (apysunkiai nusikaltimai), aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos nagrinėjamu atveju S. C. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nukentėjusysis pateiktame skunde prašo S. C. paskirtos bausmės dydį atidėti iš dalies, paskiriant didesnį nedelsiant atliktinos bausmės dydį nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Tačiau jau iš aptartų duomenų nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas iš dalie atidedant laisvės atėmimo bausmę ir nustatant nedelsiant atliktinos bausmės dydį. Juolab, kad ir BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti ilgesnė kaip dveji metai, dėl ko nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo prašymas S. C. paskirti nedelsiant atlikti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
34. Šiuo atveju teisėjų kolegija, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti. Nors nukentėjusiojo skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tiek skirdamas bausmę nuteistajam, tiek atidėdamas jos vykdymą didelį dėmesį skyrė tam, jog nuteistasis nusikalstamas veikas darė neva dėl to, jog turi priklausomybė azartiniams lošimams, o apgaulės būdu įgytus pinigus išleido lošimams, tačiau jau aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog S. C. išties turi priklausomybę azartiniams žaidimams. Šias aplinkybes patvirtina ne tik tai, jog S. C. yra kreipęsis į gydymo įstaigą sprendžiant šią problemą, tačiau ir banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog didžioji pinigų dalis, kuri buvo įgyta apgaulės būdu iš nukentėjusiojo, buvo pervedama į azartinių lošimų bendroves. Be to, tiek pats nuteistasis, tiek jo motina R. C. patvirtina, jog S. C. ne kartą yra žaidęs azartinius žaidimu ir dėl to turi priklausomybę. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka yra taip pat pateikęs ir iš kitos baudžiamosios bylos, kurioje S. C. yra pripažintas padaręs nusikaltimus, nukentėjusiosios paaiškinimus, jog S. C. nesistengia vykdyti teismo sprendimo ir neatlygina jai priteistos žalos. Šie duomenys, visų aplinkybių visumoje, išties nuteistąjį vertina neigiamai, tačiau visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labai neigiamai pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus nuteistojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų. Be to, būdamas laisvėje, nuteistasis turės geresnes sąlygas įsidarbinti bei atlyginti jam nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį. Dėl ko, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos subendrintos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų laikotarpiui, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti vietose, įskaitant ir virtualias svetaines, kur užsiimama azartiniais lošimais; neužsiimti azartiniais lošimais.
Dėl konfiskuotinų daiktų
35. Nukentėjusysis pateiktame apeliaciniame skunde taip pat prašo nustatyti nusikalstamos veikos įrankius (mobiliuosius telefonus, kompiuterius) ir juos konfiskuoti iš nuteistojo S. C..
36. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
37. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp S. C. ir nukentėjusiojo bendravimas vyko ne tik naudojant socialinius tinklus ir programėles, tačiau nukentėjusysis su nuteistuoju ne kartą buvo susitikę, netgi dalį pinigų nukentėjusysis S. C. padavė grynaisiais pinigais. Be to, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ar nustatinėjama kokiomis ryšio priemonėmis nuteistasis naudodamasis padarė nusikalstamas veikas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aišku nei kokia mobiliojo ryšio priemone ar kompiuteriu nuteistasis bendravo su nukentėjusiuoju, ar neteisėtai jungėsi prie savo motinos banko sąskaitų taip inicijuodamas elektronines pinigų pervedimo operacijas. Šiuo metu netgi nėra galimybės nustatyti, ar vis dar tie daiktai egzistuoja, juolab įvertinti jų vertę. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog mobiliojo ryšio telefonas ar kompiuteris buvo specialiai paruošti kaip nusikalstamos veikos įrankis. Be to, toks daiktų konfiskavimas neužkirstų kelio nuteistajam toliau naudotis socialinėmis programėlėmis pasitelkus kitus elektroninius įrenginius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nei nustatyti, kokiu elektronikos įrenginiu naudojosi nuteistasis, susirašinėdamas su nukentėjusiuoju nei atlikinėdamas neteisėtas finansines operacijas, nei tokį įrenginį pripažinti nusikalstamos veikos įrankiu, jį konfiskuoti ar iš nuteistojo išieškoti tokio įrenginio vertę atitinkančią pinigų sumą, kas pažeistų BK 72 straipsnio nuostatas, nepagrįstai jas išplečiant.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
38. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
39. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam S. C., kurias sudaro 273,33 Eur.
40. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti nuteistajam S. C. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistojo, tačiau ir pagal prokurorės bei nukentėjusiojo skundus. Be to, skundžiamu nuosprendžiu, iš nuteistojo priteistas civilinis ieškinys atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. C. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo S. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. C. nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo IX-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausme – 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo apimant švelnesnę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir S. C. paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (dvi laisvės apribojimo bausmės dienas pakeičiant į vieną laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis)) ir skirti S. C. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, S. C. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant S. C. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti vietose, įskaitant ir virtualias svetaines, kur užsiimama azartiniais lošimai; neužsiimti azartiniais lošimais.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš S. C. valstybės naudai 273,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.