Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. Š. ir O. Č. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2, 5 dalies 2 punktu, O. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas nuo 2016-09-01 iki 2016-12-30. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo O. Š. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

- O. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, O. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies ir O. Č. paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2016-09-01, 16.30 val., iki 2016-09-02, 14.55 val. (viena diena), išbūtas laikas. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

O. Š. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš viso 15,441 g, kurią neteisėtai laikė su savimi savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki 2016-09-01, kai dalį neteisėtai įgytos ir laikomos psichotropinės medžiagos - tris polietileninius maišelius su metamfetaminu, kurio masė 0,213 g., perdavė O. Č. už ikiteisminio tyrimo nenustatytą pinigų sumą, o likusią dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti (asmeniniam vartojimui), kai 2016-09-01, 15.05 val., kratos metu pas O. Š. bute, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado 102 polietileninius maišelius su metamfetaminu, kurio bendra masė 15,182 g, švirkštą su 0,046 g metamfetamino, viso rado 15,228 g jai priklausančio metamfetamino.

O. Č. nuteistas už tai, kad 2016-09-01 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bute, (duomenys neskelbtini), iš O. Š. įgijo tris polietileninius maišelius su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė 0,213 g, ir laikė juos su savimi cigarečių pakelyje ROTHMANS iki 2016-09-01, kai apie 14.08 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje jį sulaikė policijos pareigūnai, tokiu būdu jis įgijo, laikė psichotropines medžiagas - 0,213 g. metamfetamino.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje įgijęs A. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), juos neteisėtai laikė su savimi iki 2016-09-01 15.05 val., kai kratos metu pas O. Š. bute, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jo rankinėje rado minėtus dokumentus.

Apeliaciniu skundu nuteistoji O. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat pakeisti nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, atidedant bausmės vykdymą.

Apeliantė teigia, kad nuosprendis neteisingas ir neteisėtas. Nurodo sutinkanti su teismo išvada, kad byloje įrodyta, jog ji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš kito asmens įgijo 15,441 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį neteisėtai laikė su savimi savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą psichotropines medžiagas vartoti pati, kadangi narkotines ir psichotropines medžiagas ji vartojo seniai ir ilgą laiką, tačiau visiškai nesutinka su teismo išvada, kad psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė, turėdama tikslą psichotropines medžiagas platinti. Analizuodama parodymus, apeliantė teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatyta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę įgijus ir neteisėtai laikius psichotropines medžiagas tikslu jas platinti. Nurodo, kad nebuvo galima remtis jos kitą dieną po sulaikymo ir areštinėje praleistos nakties duotais parodymais, kuriuose ji savo kaltę dėl psichotropinių medžiagų platinimo pripažino visiškai, kadangi tuomet ji buvo abstinencijos būsenoje, jai buvo labai bloga ir teigti, kad ji visiškai suvokė klausimų esmę ir turinį, negalima. Teigia, kad nepagrįstai teismas vadovavosi ir O. Č. parodymais, duotais 2016-09-02 prieš sprendžiant jo suėmimo klausimą, kurie teismo nuomone, esminėse detalėse sutampa su kitais objektyviais bylos įrodomaisiais duomenimis. Apeliantės teigimu, nepagrįstai teismas ir kitus bylos duomenis pripažino įrodomaisiais, nepagrįstai jos kaltę disponavimu psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas platinti grįsdamas ir Č. K. parodymais, kadangi, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, nei 2016-11-14, apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme Č. K. neparodė, kad apeliantė būtent jam parūpindavo psichotropines medžiagas. Taip pat teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo remtis ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes nebuvo galimybės šiuo parodymus patikrinti, juos paneigti, kadangi liudytojas į teismą neatvyko. Tokiu būdu buvo pažeista apeliantės teisė užduoti klausimus liudytojui. Apeliantė nurodo ir tai, kad psichotropinių medžiagų kiekis, kratos metu rastas jos bute (102 maišeliai su metamfetaminu ir švirkštas su 0,046 g metamfetamino), remiantis jos pačios ir liudytojo Č. K. parodymais, galėjo patenkinti tik savaitinius pastarosios poreikius, tiek psichotropinės medžiagos sunaudodavo ji pati. Kratos metu bute nebuvo rasta fasavimo priemonių (tuščių maišelių, svarstyklių, specialių indų ir pan.), o nuoplovose, darytose nuo apeliantės rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Pinigai, rasti kratos metu, priklausė įmonei UAB „A“, ką patvirtino apeliantė ir liudytoja A. Z., UAB „A“ direktorė bei tą pripažino ir teismas. Teigia, kad visos šios aplinkybės neleidžia spręsti apie jos kaltę įgyjant psichotropines medžiagas tikslu jas platinti.

Skunde taip pat nurodoma, kad nors apeliantė visiškai sutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, teigia kaltę pripažįstanti ir gailintis, tačiau nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad ji dirba, nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pakeitė savo gyvenimo būdo nuostatas, yra silpnos sveikatos ir pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant bausmės vykdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje bei dėl neįrodyto nuteistojo dalyvavimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas teigia nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kuris, jo įsitikinimu, yra nepagrįstas, jo faktiniai duomenys įvertinti netinkamai, paskirta bausmė yra neadekvati ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Nurodo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kas turėtų būti vertinama kaip fakto pripažinimas. Taip pat teigia, kad nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas suprato ir numanė ką nors apie aptiktų kratos metu narkotinių medžiagų kiekius ir jų savybes, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis turėjo žinių apie dozių dydį, poveikio intensyvumą ir t.t. Nurodo pirmą kartą gyvenime aptikęs giminaitės bute narkotines medžiagas ir jas vartojo. Nebuvo gauta duomenų ir apie tai, kad jis kada nors laikė ir/ar vartojo tokias medžiagas iki šio įvykio. Tokiu būdu, pasak apelianto, negalima teigti, kad jo tiesioginė tyčia buvo nukreipta padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o ne šio straipsnio 2 dalyje, o teismas padarė tik prielaidą, kad pastarajam buvo žinomas kratos metu aptiktų pas jį narkotinių medžiagų kiekio mastas, kuria grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo. Nurodo, kad pas jį aptiktas narkotinių medžiagų kiekis yra itin mažas – 0,213 g, t.y. tik tūkstantosiomis (0,013) dalimis viršiją skiriamąją ribą tarp nedidelio ir kito kiekio, kuri atriboja ir atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir kas lėmė teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nors BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos ir kitos ne tokios griežtos bausmės.

Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad nuosprendyje nepagrįstai padaryta išvada, kad pastarasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo veiksmuose nenustatyta tyčia tokią veiką padaryti – neturint teisėto pagrindo laikyti fizinio asmens dokumentus. Teigia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta tai, kad jis nelaikė, tolygi ir nenaudojo iš kieno nors pagrobtų dokumentų bei, kad ketino grąžinti surastus dokumentus savininkei ar perduoti policijai. Apeliantas nurodo paaiškinęs teismui, kodėl per tam tikrą laiką dokumentų dar negrąžino, be to, nurodo, kad ir teismas nenurodė, koks laikas pakankamas tam, kad realizuoti galimybes grąžinti rastus svetimus dokumentus, koks terminas yra minimalus, kuris dar nekalia baudžiamosios atsakomybės už jų laikymą. Teigia, kad teismo nuosprendis šioje dalyje vėl gi grindžiamas prielaidomis, kadangi neįrodžius apelianto tiesioginės tyčios šioje dalyje nebuvo galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, todėl apeliantas šioje kaltinimo dalyje turi būti išteisintas.

Apeliantas taip pat nurodo nesutinkantis ir su teismo paskirtomis bausmėmis, teigdamas, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o pagal 2 dalį ir paskirta savo rūšimi švelnesnė bausmė, o nesutikdamas su tuo, kad jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apeliantas mano, kad jam neturi būti skirta bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu.

Teismo posėdžio metu apeliantų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą.

Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas, apeliantė nurodo visiškai nesutinkanti su teismo išvada, kad psichotropinę medžiagą – metamfetaminą 3 pakelius ji platino kitam nuteistajam O. Č., tvirtina 15,441 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino iš kito asmens įgijusi, turėdama tikslą vartoti pati, kadangi narkotines ir psichotropines medžiagas ji vartojo seniai ir ilgą laiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktinius duomenis dėl nuteistajai O. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje dėl neteisėto psichotropinės medžiagos platinimo O. Č., padarė nepagrįstas išvadas, kad toks kaltinimas pasitvirtino.

Nuteistoji O. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino, kad platino psichotropinę medžiagą O. Č.. Ji neneigė laikiusi namuose psichotropines medžiagas, nes jas vartojo pati, jų namuose neslėpė, todėl O. Č., kuris lankydavosi jos namuose, galėjo be jos žinios, jai nematant, tokią medžiagą pasiimti.

Nuteistasis O. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-01, neigė įgijęs psichotropinę medžiagą iš nuteistosios O. Š. (t. 1 b.l. 97). 2016-09-02 įtariamuoju, patvirtino, kad 3 maišelius psichotropinės medžiagos, su kuriais buvo sulaikytas 2016-09-01, jis gavo iš nuteistosios už tai, kad sutaisė jos skalbimo mašiną (t. 1 b.l. 97). Vėlesnėje apklausoje 2016-10-26 bei teisme nuteistasis O. Č. savo parodymus, kad psichotropinę medžiagą įgijo iš O. Š. paneigė, patvirtino, kad tris maišelius psichotropinės medžiagos, su kuriais jis buvo policijos sulaikytas, jis paėmė O. Š. namuose, jai nematant.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo O. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-02, atitinka tikrovę.

Teismas, vertindamas šio nuteistojo parodymus kaip tinkamą įrodymų šaltinį, tokią išvadą grindė tuo, kad nuteistoji O. Š. pirmose apklausose ikiteisminio tyrimo metu prisipažino pardavinėjusi psichotropines medžiagas, tokius jos parodymus, kad ji pardavinėjo psichotropines medžiagas, savo parodymais buvo patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. (t. 1 b.l. 12). Tai, kad nuteistoji O. Š. platino psichotropines medžiagas patvirtino ir su ja kartu gyvenęs liudytojas Č. K., kuris teigė, kad vartodavo nuteistosios O. Š. įgytas psichotropines medžiagas, kurios būdavo bute laisvai prieinamos. Taip pat teismas, pripažinęs, kad O. Š. platino psichotropinę medžiagą O. Č. tą grindė ir jos namuose kratos metu rastu psichotropinių medžiagų kiekiu, kuris, anot teismo, buvo aiškiai per didelis asmeniniam vartojimui, bei tos medžiagos supakavimo būdu, kuris paprastai būna naudojamas pardavimui. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, pripažindamas, kad aukščiau išvardinti faktiniai duomenys yra susiję su kaltinimu, dėl kurio nuteista O. Š., ir patvirtina jos kaltumą, tą padarė nepagrįstai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje nustatytomis kaltinimo ribomis, teismas turi nagrinėti bylą be kitų sąlygų tik kaltinimo, dėl kurio byla perduota teismui, ribose. Nagrinėdamas bylos faktinius duomenis, teismas privalo nustatyti, ar šie faktiniai duomenys yra susiję su kaltinimu. Šiuo nagrinėjamu atveju liudytojai A. S., Č. K. savo parodymais nesuteikė jokios informacijos, kuri patvirtintų kaltinimą, kad nuteistoji O. Š. platino psichotropinę medžiagą kitam nuteistajam O. Č.. Kaltinimai dėl psichotropinės medžiagos platinimo minėtiems asmenims nuteistajai O. Š. nepateikti. Tai, kad pas nuteistąją O. Š. buvo rastas aukščiau nurodytas kiekis psichotropinės medžiagos negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis tokių medžiagų laikymą tikslu parduoti ar kitaip platinti, nes toks kaltinimas jai nepateiktas, jai inkriminuota, kad kratos metu rastą psichotropinių medžiagų kiekį nuteistoji O. Š. neteisėtai laikė be tikslo parduoti, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad kratos metu rastas psichotropinių medžiagų kiekis, jų supakavimo būdas rodo kitą nuteistajai neinkriminuotą tokių medžiagų laikymo tikslą.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų kolegija neturi teisinio pagrindo nuteistojo O. Č. parodymų, duotų 2016-09-02, dėl psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių vertinti kaip pagrįstų, nes tokių jo parodymų kiti įrodymai nepatvirtina.

Byloje yra duomenų, kad galimai nuteistoji O. Š. užsiiminėjo psichotropinių medžiagų platinimu, jas parduodama ar kitokiu būdu, tačiau tai yra tik prielaidos, o jomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Kolegijai padarius išvadas, kad byloje surinkti ir patikrinti faktiniai duomenys patikimai nepatvirtina, kad nuteistoji O. Š., neteisėtai laikydama psichotropinę medžiagą, ją pardavė, todėl ji pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinama, nepadarius jai veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Toje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas, priimant naują sprendimą.

Taip pat kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl O. Š. nuteisimo dėl neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo nėra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti alternatyvūs neteisėti veiksmai – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2013). Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2012, 2K-7-107/2013). Taigi teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, kiekvienas nuosprendis – motyvuotas, t. y. jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

Patikrinus bylos duomenis bei skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, darytina išvada, kad iš nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis apeliantė O. Š. įsigijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš viso 15,441 g. Matyti, kad O. Š. inkriminuota ši nusikalstama veika nuosprendyje visiškai neaptarta, teismo išvados dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įgijimo visiškai nemotyvuotos ir nepagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos esminės psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo aplinkybės, jos preziumuotos remiantis tik pačios apeliantės paaiškinimu, kad nusipirkusi psichotropinių medžiagų, jas slėpdavo bute. Minėta, kad BK 259 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 259 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl apeliantės O. Š. nuteisimo už psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš viso 15,441 g įsigijimą, yra grindžiama tik prielaidomis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Dėl šių motyvų šis alternatyvus objektyvusis BK 259 straipsnio 1 dalies požymis nagrinėjamoje byloje yra neįrodytas ir iš O. Š. pareikšto kaltinimo šalinamas, paliekant tik įstatymų nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, įrodyta, kad O. Š. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, iš viso 15,441 g, iki 2016-09-01 15.05 val., kai kratos metu policijos pareigūnai rado 102 polietileninius maišelius su metamfetaminu, kurio bendra masė 15,182 g, švirkštą su 0,046 g metamfetamino, viso rado 15,228 g jai priklausančio metamfetamino.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Kolegija, įvertinusi nuteistosios O. Š. nusikalstamos veikos pobūdį, jos pačios asmenybę, pirmos instancijos skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl paskirtos bausmės už veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, mano, kad skundžiamu nuosprendžiu tokia paskirta bausmė nekeistina, nors ir siaurinama apeliantės veiksmų apimtis, šalinant neteisėtą įgijimą. Paskirtoji bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio nuostatas.

Apeliantė skunde taip pat prašo atidėti bausmės, jai paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vykdymą, teigia, kad kaltę pripažįsta ir gailisi, nurodo, kad dirba, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, pakeitė savo gyvenimo būdo nuostatas, yra silpnos sveikatos.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę apeliantei už jos padarytas nusikalstamas veikas, įvertino nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į apeliantės asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis, lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią pastarosios atsakomybę aplinkybę, taip pat teismas įvertino, tai, kad apeliantė praeityje teista net 11 kartų, daugiausiai už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas nuteistoji O. Š. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatavo nusikaltimų recidyvą.

Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad apeliantė nelinkusi laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkusi pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, net ir didelis nenoras vėl patekti į pataisos namus, jos nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, todėl šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistoji O. Š., kaip recidyvistė, gali būti pataisyta ir perauklėta, tik izoliavus ją nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistosios nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir teigiamai vertina apeliantės norą pakeisti savo gyvenimo būdą, nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dirbti, tačiau tai nėra aplinkybės, kurios būtų pakankamos ir, dėl kurių būtų galima neskirti O. Š. realios bausmės.

Apeliantas skunde ginčija jo nuteisimą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad pastarasis nelaikė ir nenaudojo iš kieno nors pagrobtų dokumentų bei, kad ketino grąžinti rastus dokumentus savininkei arba perduoti policijai.

Kolegijos teisėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl O. Č. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį, reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme O. Č. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino bei nurodė asmens dokumentų nevogęs, o juos radęs prie savo namų, juos įsidėjęs į rankinę, norėjęs nunešti į policiją, bet apie juos pamiršęs, kadangi tuo metu jo gyvenime buvo sumaištis, turėjo problemų, todėl apie juos pamiršo (2 t., b.l. 163-164). Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dokumentus ir banko kortelę rado maždaug prieš dvi savaites iki kratos (2016-09-01). Rado už savo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ėjo į parduotuvę takeliu ir netoli krūmų pamatė, kad žolėje kažkas guli. Priėjęs pamatė, kad guli dokumentai ir banko kortelė. Jis juos paėmė, tikėdamasis grąžinti savininkei. Nei banko kortele, nei svetimais dokumentais nebandė pasinaudoti. Kai surado, įsidėjo juos į savo rankinę ir nešiojosi su savimi, tikėdamasis pamatyti savininkę, nes pagalvojo, kad gal netoliese ji gyvena (t. 1, b. l. 102-103).

Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta A. A. patvirtino aplinkybę, kad ji 2016-05-07 pametė piniginę arba ji buvo pavogta. Kitą dieną paskambino policijai ir pranešė, kad ją pametė, nes tik tada pasigedo. Piniginėje buvo jos dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, ID kortelė, asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, studento pažymėjimas, bei nuolaidų kortelės ir virš 200 eurų. Kažkur po metų policija ją informavo, kad rasti jos asmens dokumentai (t. 2, b.l. 126-127).

BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvūs neteisėti veiksmai – įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Nors apeliantas teigė neketinęs rastų svetimų dokumentų panaudoti, tačiau jis, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai nuteistas už minėtų dokumentų laikymą. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas rastus, A. A. priklaususius dokumentus, laikė pakankamai ilgą laiką ir savo ketinimo – juos grąžinti savininkei arba perduoti policijai įvykdymui turėjo visas galimybes. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pastarojo versiją, kad apie rastus dokumentus tiesiog pamiršo atiduoti, pagrįstai įvertino gynybine versija. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad apelianto O. Č. kaltė dėl A. A. asmens tapatybės kortelės Nr. 11502202, A. A. vairuotojo pažymėjimo Nr. R0899179 neteisėto laikymo skundžiamu nuosprendžiu nustatyta pagrįstai, teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Iš apelianto O. Č. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad pastarasis taip pat nesutinka su jam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, kadangi teigia, kad pas jį aptiktas narkotinių medžiagų kiekis yra itin mažas, tik tūkstantosiomis dalimis viršija skiriamąją ribą tarp didelio ir kito kiekio, kuri atriboja atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

2016-10-05 specialisto išvada Nr. 140-(4712)ISl-5290 nustatyta, jog baltos spalvos miltelių iš trijų užspaudžiamų plastikinių maišelių, paimtų pas nuteistąjį O. Č., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,213 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytas psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis viršija nedidelio (0,2 g) kiekio (BK 259 straipsnio 2 dalis), tačiau neviršija kiekio (20 g) ribos, nuo kurios minėtas kiekis psichotropinės medžiagos laikomas dideliu. Tai rodo, kad nuteistojo O. Č. neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos kiekis viršija rekomendacinį nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį tik 0,013 g. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nuteistojo O. Č. argumentai, kad jo veika dėl psichotropinės medžiagos neteisėto įgijimo turėtų būti kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, numatančio atsakomybę už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą, yra pagrįsti. Dėl šių motyvų nuteistojo O. Č. veiksmai perkvalifikuojami iš BK 259 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, pakeičiant skundžiamą nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Pakeitus nuteistajam O. Č. nusikalstamos veikos kvalifikaciją, taip pat teismui nustačius dėl aukščiau išdėstytų motyvų kitokias psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybes, kolegija nustato tokias šio nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybes:

O. Č. 2016-09-01 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bute, (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo tris polietileninius maišelius su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė 0,213 g, ir laikė juos su savimi cigarečių pakelyje ROTHMANS iki 2016-09-01, kai apie 14.08 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje jį sulaikė policijos pareigūnai, tokiu būdu jis įgijo, laikė psichotropines medžiagas – 0,213 g. metamfetamino.

Nuteistajam O. Č. pakeitus nusikalstamos veikos kvalifikaciją, keistina paskirtoji bausmė, nes jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kaip tokia bausmės rūšis, nėra numatyta BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Šios normos sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas arba bauda, arba areštas.

Nuteistajam O. Č. bausmė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skiriama, atsižvelgus į aptariamos nusikalstamos veikos pobūdį, į jo asmenybę: jis anksčiau teistas 5 kartus, baudžiamąjį nusižengimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, buvo baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skundžiamu teismo nuosprendžiu teismas pripažino nuteistojo O. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis padarė nusikalstamas veikas, būdamas recidyvistu. Tokia teismo išvada nėra teisėta, nes kaltinamajame akte, kuris yra pagrindinis kaltininką kaltinantis dokumentas, tokia aplinkybė jam neinkriminuota, ir teismas, neįspėjęs apie tai, kad gali sunkinti kaltininko teisinę padėtį, neįspėjo apie galimybę jam inkriminuoti tokią sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę. Esant tokiai teisinei situacijai, nors ir yra duomenų, kad nuteistasis O. Č. padarė aptariamą nusižengimą, būdamas recidyvistu, ši sunkinanti aplinkybė jam neinkriminuojama.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nuteistajam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skiriamas areštas. Nustatant tokios bausmės trukmę, kolegija vertina tas pačias aplinkybes, kaip ir nustatant skiriamos bausmės rūšį bei taiko BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias tokios bausmės skyrimo trukmę.

Nuteistojo O. Č. argumentai dėl per griežtos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymo jis nepripažįsta, paskyrimo, yra nepagrįsti. Apylinkės teismas pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, kad apeliantas praeityje baustas ne tik administracine tvarka, bet ir teistas, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų ir baustumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo, anksčiau skirtos teismo laisvės atėmimo bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto, be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam O. Č. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam O. Č. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė apeliantui nėra aiškiai per griežta, ji paskirta savo dydžiu nesiekianti įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

Apeliaciniu procesiniu dokumentu nuteistajam O. Č. naujai skiriama bausmė – areštas bendrinama dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 303 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisykles. Subendrinta bausmė bendrinama su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nuosprendžiu, dalimi, taikant Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų O. Š., O. Č. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį dėl O. Š. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį, kitoje dalyje nuosprendį dėl O. Š. ir O. Č. nuteisimo pakeisti.

O. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Pašalinti iš O. Š. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą.

Panaikinti sprendimą dėl O. Š. paskirtų bausmių subendrinimo, paliekant nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 8 mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

O. Č., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 45 paromis arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir O. Č. paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią O. Č. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Pašalinti iš nuosprendžio O. Č. nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimų padarymą, būnant recidyvistu.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.