- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-171-360/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius, Jurgita Ivanauskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
dalyvaujant prokurorėms Jolantai Sarpalienei, Vilijai Žukauskienei
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Žukauskienės bei nukentėjusiosios I. K. atstovės advokatės J. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-17 nuosprendžio, kuriuo R. P. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiu išteisintajam R. P. iš valstybės priteista 2420 Eur išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendžiu nukentėjusiosios I. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o prašymas dėl 4670,60 Eur dydžio išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti priteisimo iš R. P. netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. buvo kaltintas, bet išteisintas dėl to, kad, žinodamas, jog I. K. yra UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vadovė, kuri reikalauja teismo keliu iš „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių ir „(duomenys neskelbtini)“ valdančių asmenų sumokėti skolas ir iš šios grupės narių vykdomas turto išieškojimo procesas, 2020-10-01 specialiai įsigijęs išankstinio apmokėjimo sistemai priklausančią SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , baugindamas I. K. skambino bei 2020-12-19 specialiai įsigijęs išankstinio apmokėjimo sistemai priklausančią SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , 2020-12-19 ir 2020-12-20 siuntė I. K. bauginančio/gąsdinančio turinio žinutes, taip, sistemingai terorizavo I. K., ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020-10-01, būdamas prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto (celės), esančio (duomenys neskelbtini) , ir iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (kortelė priklauso išankstinio mokėjimo sistemai „Mano labas“) paskambinęs I. K. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) , tą pačią dieną tris kartus: 12:46:25 val., 12:54:25 val. ir 13:02:27 val., nepažinodamas nukentėjusiosios, prisistatydamas ne savo, o kitu vardu –„K.“, be priežasties ir neturėdamas jokio pagrindo, nukentėjusiajai išsakė tokio turinio tekstą: „..Išmeskit absoliučiai viską, kas jums yra nereikalinga, kas trukdo, kas yra destruktyvu, kas yra pyktis, neapykanta, pavydas, nuoskaudos, absoliučiai viską, viską, nes tiesiog vieną dieną jums sustos širdis. Ar girdit mane?“ Nukentėjusiajai užklausus, kas kalba, toliau kalbėjo: „Tai nesvarbu. Įsivaizduokit, kad čia kažkas iš aukščiau pasiuntė jums signalą, taip, kad jūs turite absoliučiai viską savyje pakeisti. Ypač, kur yra nuoskauda, dėl neišsipildžiusių svajonių, tai vat, man kažkas nepavyko, aš norėjau šitaip, bet man kažkas ne taip atsišakojo ir to aš negavau. Šitą reikia visiškai paleisti. Va. Ir būtinai pasirūpinkite savo širdute. Reikėtų tokios, kaip ir stuburą palaisvinti, masažą padaryti, manualinę daryti, skydliaukę,...., dešinė kiaušidė, dešinys plautis ir tulžis, gimdos kaklelis ir ypatingai aorta, širdis. Va. Turite gauti vidinę ramybę, vidinę ramybę, kad širdutė plaktų normaliai, labai prašau jūsų, gerai?“. „Ir nedarykite nieko, kas yra bloga, kas kenkia, kas prieštarauja visatos dėsniams. Kartais reikia prarasti labai daug, va, kad įgauti tą tikrąją meilę, tikrąją šilumą. Gerai, gero laiko. Iki“.
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, R. P. laikotarpiu nuo 2020-12-19, 19.18 val. iki 2020-12-20, 13.54 val., būdamas prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto (celės), esančio (duomenys neskelbtini) , iš abonento numerio (duomenys neskelbtini) (kortelė priklauso išankstinio mokėjimo sistemai „Pildyk“) parašė I. K. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) , septynias SMS žinutes, kurių turinys yra toks: „Sveiki galvojau kad mane isgirdot ka kalbejau. Deja apmaudu. Yra dar laiko iki 21 d. Nes atsiveria vartai visatos i nauja gyvenima. Kitu atveju jums sioje planetoje liks 7 metai egzistencijos. Ir jokios laisves meiles dziaugsmo. Ismeskit visa praeiti nuoskaudas neapykanta ir t.t. Pagarbiai K.“. „Bukit atsargi. Kelyje buityje, nes gresia nelaimingas atsitikimas. K. pagarbiai“. Nukentėjusiajai atsakius į žinutę ir užklausus, ką ji turinti daryti, jis gi atrašė, kad: „ Deja negaliu. Cia per lengvas kelias butu. Nu gal tik pasakysiu. Tapkit Moterim, o ne geleziniu vyru su dideliu Kalaviju ant peties“. „Maldauju, nelaukit kai bus jau skaudu. Istrinkit visa praeiti ir pradekit nauja gyvenima, kur meile ir siluma. Taip gi gera kai esi tiesiog laimingas. Dings ir vienatves pojutis“. „Man nieko nereikia. Tau reikia. Jauciu..., na gal kada suprasit. Sekmes ir ramybes“. „Ateis ta diena kai suprasit kad mano zodziuose buvo lb daug Tiesos. Bet tada reiks pagiriotis ne man. Tuom čia aš ir baigiu savo misiją. Ramybes“. „Nusivylimo skausmo nenoro gyvent ir tt“. Tokiais savo veiksmais R. P., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino I. K. bei dėl šio įvykio padarė nukentėjusiajai adaptacijos sutrikimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę l metams, pripažinti R. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio l dalyje, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę l metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, 65 straipsnio l dalies l punkto b) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą l metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtą bausmę atidėti l metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 iki 06 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį dėl 70 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš R. P.; kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
2.1. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, išimtinai rėmėsi R. P. parodymais, neatsižvelgdamas į nukentėjusiosios emocinę būseną, kad jos parodymai buvo nuoseklūs nuo pat pirmos apklausos. Teismas savo išvadas pagrindė neišsamiai ir neteisingai įvertintais įrodymais, nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybes išdėstė tendencingai, neobjektyviai išskirtinai remdamasis R. P. parodymais, bei gynėjo samprotavimais. Teismo padarytos išvados prieštarauja logikos dėsniams, todėl išteisinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Tokiu būdu teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, nes neteisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, nepatikrino įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio ir nevertino visų byloje esančių įrodymų visumos. Teismas duomenis vertino selektyviai ir priėmė neteisingą sprendimą.
2.2. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nukentėjusiosios I. K. parodymų iš viso nevertino, nuosprendyje fragmentiškai, kelias sakiniais nurodė, ką ji parodė. Dėl to nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas nepatikėjo jos parodymais, traktuodamas, jog nebuvo I. K. pakankamo pagrindo bijoti, nes realaus grasinimo nebuvo, nukentėjusioji netinkamai suprato R. P. veiksmus. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios l. K. pareiškimą. Nukentėjusioji nurodė, kad R. P. nepažinojo ir niekas su juo jos nesiejo. Nepažįstamo asmens skambutis 2020-10-01 ir sms žinutės 2020-12-19 – 2020-12-20 su užuominomis apie jos galimai sutrikusią sveikatą, apie itin grėsmingus ir bauginamus dalykus („ .. .liko 7 metai iki egzistencijos, būkit atsargi kelyje, buityje, nes gresia nelaimingas atsitikimas, nelauk kai bus jau skaudu ... „) turinys ją stipriai paveikė psichologiškai, nes kėlė baimę ir nesaugumą dėl savęs pačios ir dėl artimųjų. Po skambučių ir žinučių, pradėjo dirgliai reaguoti į aplinką, buvo įsitempusi, ir, artimųjų paraginta, kreipėsi psichiatro konsultacijai. Tai patvirtina dokumentacija gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame centre ji konsultuota vieną kartą 2021-01-14, jai buvo išrašyti medikamentai, kuriuos vartojo trumpą laiką, būklei pagerėjus, gydymo netęsė. Nukentėjusiosios parodymai nuo tyrimo pradžios nuoseklūs.
2.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad, nors R. P. teigia, kad nebaugino nukentėjusiosios, tačiau specialiai tam tikslui įsigijo išankstinio mokėjimo sistemai „Mano labas“ SIM kortelę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-10-01 nukentėjusiajai skambino. Jis, neprisistatydamas nei savo, nei savo įmonės vardu, šio pokalbio metu save mistifikuodamas, subtiliai, konceptualiai, užuominomis, aiškino nukentėjusiajai apie egzistencijos terminus, apie moters gyvenimo prasmę, apie nukentėjusiosios sveikatą ir jos problemas ir kaip ji turi jas spręsti, tokiu būdu, žinodamas apie ne itin malonią I. K. situaciją, stengėsi ją įbauginti. Negana to, galimai iš K. K. sužinojęs, kad I. K., nesureagavusi į jo pokalbį, taip, kaip jis kad siekęs, iš kitos specialiai tam tikslui įsigytos išankstinio mokėjimo sistemai „Pildyk“ priklausančios SIM kortelės, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , 2020 m. gruodžio 19-20 laikotarpyje, parašė 7 SMS žinutes, vėlgi save mistifikuodamas, stengėsi subtiliai įbauginti nukentėjusiąją, kad gali būti sunkiai sutrikdyta jos sveikata, nes rašė, jog yra dar laiko iki 21 d., kitu atveju šioje planetoje jai liks 7 metai egzistencijos, būti atsargiai kelyje, buityje, nes gresia nelaimingas atsitikimas. Taigi, R. P., tokiais besikartojančiais veiksmais, sąmoningai, siekdamas, kad nukentėjusioji nerimautų, norėjo ją įbauginti ir nukreipti nukentėjusiosios elgesį jo norima linkme. Išteisintasis R. P. apklausose savo parodymus keitė, iš pradžių aiškindamas, jog nukentėjusiosios I. K. telefono numerį jam padiktavo visata, vėliau teigė, kad visatos dalelė buvo K. K., iš kurios galimai gavo nukentėjusiosios telefono numerį. Vėliau pripažino, jog skambino nukentėjusiajai I. K. bei rašė žinutes, tačiau vedamas gerų tikslų. Nors išteisintojo R. P. parodymai nelogiški ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tačiau teismas jais grindė savo nuosprendį, kaip savaime suprantamą ir visiems priimtiną dalyką, kad R. P. informacija „atėjo“, nenustatydamas, iš kur galėjo „ateiti“ ta informacija. Pažymėtina, kad išteisintasis R. P. ir nukentėjusioji I. K. praeityje buvo visiškai nepažįstami ir niekas jų nesiejo. Tačiau būtent tuo laikotarpiu, kai 2020-09-21 R. P. iš K. K. per banką „Revolut“ gavo 1500 Eurų pinigų sumą, netrukus R. P. pradeda aktyvius veiksmus prieš I. K..
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nuosprendį grindė Lingvistinio tyrimo specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. P. pasakymuose pokalbio metu su nukentėjusiąja, bei SMS žinutėse nėra išsakomi reikalavimai lydimi grasinimais, ir, vertinant lingvistiniu požiūriu, nėra bauginantys adresatą – I. K., tačiau pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizių centrui, lingvistinio tyrimo specialistams tyrimui nebuvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, specialistai nežinojo apie įtemptą nukentėjusiosios situaciją bylinėjimosi procese. Specialistai vertino išimtinai tik pateikto pokalbio įrašą bei žinučių turinį, atskirai nuo konteksto ir aplinkybių, kurioms esant buvo nukentėjusioji. Siekiant pašalinti kilusias abejones, byloje paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė, kur ekspertams buvo pateikta visa tyrimo metu surinkta medžiaga. Kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji I. K., nors gyveno įtampoje apie 4 metus, nes vyko teismų procesas, tačiau tik po 2020-10-01, 2020-12-19-20 patirto sistemingo bauginimo, jai pasireiškė baimė, nerimas, miego sutrikimas, t. y., pablogėjusią psichinę būklę jai sukėlė šie konkretūs incidentai, tai yra skambutis ir žinutės, dėl ko pasireiškė adaptacijos sutrikimas, t. y., nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios psichinė sveikata. Teismas suabejojo šios ekspertizės išvada, tačiau nesiėmė priemonių apklausti ekspertą, todėl šioms abejonėms pašalinti, būtina apklausti ekspertą, atlikusį kompleksinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę. Aišku, jog esant kitoje situacijoje, jei nebūtų skolos ir teismų proceso, galimai žmogus, kaip teigia lingvistai, to nesureikšmintų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios I. K. situacija, bei emocinė būsena tuo metu buvo visiškai kitokia. Pasikartojantys bauginimo atvejai visų ilgalaikių teisminių įvykių kontekste, paskatino nukentėjusiąją aktyviai ir teisėtais būdais priešintis.
2.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. K. parodymais bei įvertinus duomenų visumą, laikytina, kad R. P. kaltė yra pilnai įrodyta. R. P. pokalbio metu išsakyti teiginiai bei rašytos žinutės, vertintina kaip asmens sistemingas bauginimas ir terorizavimas, naudojant psichinę prievartą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai I. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
3. Nukentėjusiosios I. K. atstovė advokatė J. I. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio l dalyje, paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios paprašė prokuroras pirmosios instancijos teisme, bei visiškai tenkinti ir priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį dėl 70 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos bei 4670,60 eurų patirtų atstovavimo išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme apklausti kaltininkus R. P., K. K. ir nukentėjusiąją I. K. bei spręsti dėl R. P. ir K. K. tyrimo poligrafu, gauti duomenis apie R. P. teistumą.
3.1. Nurodo, kad R. P. proceso metu melavo, keitė parodymus, tačiau teismas jam suteikė didesnį pasitikėjimą nei nukentėjusiajai, kuri viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kurie buvo patvirtinti kitais bylos įrodymais. Toks teismo parodymų vertinimas ir nenoras nustatyti objektyvią tiesą byloje, gali būti paaiškinamas nebent teismo šališkumu. Teismas ignoravo įrodymų visumą, patvirtinančią tai, kad per tris dienas R. P., laikydamasis konspiracijos, paskambino ir atsiuntė žinutes daugiau kaip dešimt kartų, kurias dėl jų turinio I. K. pagrįstai suvokė kaip grasinimus, kadangi tie veiksmai pilnai sutapo su civilinėse bylose vykstančiais procesais ir sprendimais nukentėjusiosios atžvilgiu. Dėl to nukentėjusiajai sutriko sveikata, ką ekspertai įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą dėl konstatuotų trumpalaikių adaptacijos sutrikimų, kuriuos sukėlė būtent R. P. neteisėti veiksmai ir elgesys.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas vadovavosi lingvistinio tyrimo specialisto, vertinusio tik nedidelę dalį bylos medžiagos (pokalbio įrašą ir žinutes), išvada, kad pokalbio metu ir SMS žinutėse nėra išsakomi reikalavimai lydimi grasinimais, tačiau nesivadovavo šią išvadą paneigiančia kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvada, kuri buvo padaryta įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuojant, kad nukentėjusiajai I. K. po 2020-10-01 ir 2020 m. gruodžio 19-20 dienomis patirto sistemingo bauginimo pasireiškė baimė, nerimas, miego sutrikimas, t. y., pablogėjusią psichinę būklę sukėlė skambutis ir žinutės, dėl ko pasireiškė adaptacijos sutrikimas - nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios psichinė sveikata.
3.3. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios I. K. parodymais, kad R. P. veiksmus ji vertino kaip besitęsiančius grasinimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos, nes juos suprato kaip susijusius su reikalavimu atsisakyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių reikalavimo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją valdantį V. K., ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00492-18 esantis garso įrašas, kuriame V. K. artimas patikėtinis R. J. I. K. sūnėnui sako: ,,aš ją blet nušausiu“, „ją žaibas nutrenks netyčia“, rodo V. K. aplinkos neapykantą I. K., V. K. sutuoktinės K. K. 2020-09-21 į R. P. sąskaitą pervesti 1 500 Eur, rodo pasitelkimą asmens, nesusijusio su „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonėmis ar V. K.. Pažymėtina, kad R. P. savo ryšį su K. K. pripažino tik susipažinęs su bylos medžiaga ir prispaustas įrodymų, o pirminiuose savo parodymuose, aiškindamas, kodėl skambino nukentėjusiajai, kalbėjo apie „visatą“. 2020-10-01 telefoninio pokalbio metu R. P. iš pat pradžių neprisistatė ir pasakė, kad nesvarbu kas skambina, kas rodo, jog skambutis tikrai nebuvo susijęs su jo, kaip „gydūno“ vykdoma veikla. Vėlesnio bendravimo metu R. P. prisistatymas su niekuo daugiau nenaudojamu K. vardu rodo, jog pastarasis laikėsi konspiracijos, ką patvirtina ir bendravimui su nukentėjusiąja išankstinio apmokėjimo SIM kortelių įsigijimo aplinkybės, t. y. jos buvo įsigytos prieš pat kontaktą su nukentėjusiąją ir po kontakto iš karto pašalintos iš telefono aparato bei daugiau nenaudotos. Šie įrodymai tik patvirtina R. P. tyčios kryptingumą ir suvokimą savo veiksmų neteisėtumo. Bauginančio poveikio veiksmų kryptingumą ir tęstinumą rodo SMS žinutė: ,,maniau mane išgirdote, ką sakiau“, kas rodo R. P. siekį bauginant paveikti taip, kad sustabdyti I. K. nuo veiksmų prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinką. Ir jei iš pradžių buvo tik telefono skambutis, tai po 2 mėnesių per dvi dienas buvo padaryta žinučių serija, kas rodo tikslą įbauginti ir augančią grėsmę.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino faktą, kad R. P. grasinimas buvo nukreiptas į vieną pagrindinių žmogaus vertybių - sveikatą, ir kad iš nepažįstamo žmogaus, kalbančio neva ramiu ir maloniu balsu, išgirstos tokios frazės, kaip: ,,pasirūpinkite savo širdute“, ,,kartais reikia prarasti labai daug“, ,,galvojau, kad mane išgirdote“, ,,yra dar laiko iki 21 d.“, ,,liks 7 metai egzistencijos“, „jokios laisvės“, ,,būkit atsargi kelyje, buityje nes gresia nelaimingas atsitikimas“, ,,nelauk kai bus jau skaudu“, „Ištrink visą praeiti ir pradėk naują gyvenimą“, ,,ateis ta diena, kai suprasit kad mano zodziuose buvo lb daug Tiesos“, ,,nusivylimo skausmo nenoro gyventi ir tt“, veikia labai gąsdinančiai. Tikėtina, kad tik I. K. kreipimasis į teisėsaugą sustabdė jos tolimesnį bauginimą, tačiau ir dabar niekas negali garantuoti, jog R. P. nekelia jai grėsmės, nes pinigų K. K. jis nėra grąžinęs. Ekspertai I. K. nukrypimo nuo realybės suvokimo nenustatė, priešingai, konstatavo, jog ji: ,,sprendimuose remiasi esminiais objektų ar reiškinių požymiais“, ,,savęs ir realybės vertinimas blaivus, adekvatus, savikritiškas“, kas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji, būdama tvirto charakterio ir turėdama nemažą gyvenimišką patirtį, tačiau realiai suvokdama situacijos pavojingumą, patyrė neigiamus išgyvenimus dėl neteisėtų R. P. veiksmų, kurie pablogino jos sveikatos būklę, kas niekaip neatitinka R. P. išgalvotai gynybinei versijai apie savo, kaip „gydūno“, tariamą norą padėti nukentėjusiajai. Teismas nepagrįstai I. K. parodymus, jog ji dėjo pastangas neparodyti išgąsčio, jog jai nebūdinga demonstruoti savo jausmų ir šią savybę yra įvaldžiusi dėl didelės patirties valdant didelės apimties verslą, kur jausmai nėra išduodami balsu ar elgesiu, įvertino kaip įrodymus dėl R. P. tyčios nebuvimo. Teismas neatsižvelgė ir į I. K. parodymus apie tai, jog į R. P. SMS žinutes atsakinėjo tik todėl, kad tuo pačiu metu bendravo su teisėsauga ir manė tuo padėsianti lengviau susekti kaltininką, kadangi dėl 2020-10-01 skambučio atliekamo tyrimo žinojo, jog kaltininkas gali ir vėl greitai pašalinti iš telefono SIM kortelę ir jo susekimas teisėsaugai bus apsunkintas. Visas šias aplinkybes, susijusias su bendravimu, teismas nepagrįstai įvertino kaip įrodymą dėl tyčios ir grasinimo realumo nebuvimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog teismo ekspertai neteisingai nustatė sveikatos sužalojimo priežastį, kadangi teismo ekspertizę atliko 1 kategorijos psichiatrijos ekspertas, turintis 7 metų darbo stažą ir l kategorijos teismo psichologė ekspertė, turinti 24 metus ekspertinio darbo stažą, kurie konstatavo asmens psichinės sveikatos neliečiamumo pažeidimą ir nustatė: ,,Įvertinus pateiktų duomenų visumą. I. K. po bylos nagrinėjamų įvykių, < ... > konstatuojami adaptacijos sutrikimai < ... > atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.“, „galima įsitikinti nuoširdžiomis patirto nerimo, baimės, nesaugumo reakcijomis“, ,,įvykio aplinkybės < ... > sukelia jaudinimąsi, žymesnę įtampą“, „iki byloje nagrinėjamų įvykių tiriamosios emocinė būklė buvo stabili“, ,,telefoniniai pokalbiai bei SMS žinučių turinys galėjo neigiamai paveikti tiriamosios emocinę būseną: galėjo įtakoti nesaugumą, grėsmę, ateities baimę, o tai didina nerimo bei įtampos išgyvenimus, pažemintą nuotaiką, bendros savijautos pablogėjimą“.
3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas nevertino tai, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu melavo ir kelis kartus keitė savo parodymus, o teisiamojo posėdžio metu jo apklausa buvo neinformatyvi, jis kalbėjo ne apie faktines bylos aplinkybes, akivaizdžiai tyčia nuo jų atitolstant, o užsiiminėjo tik savo „neva gydūno“ veiklos propaganda, atsisakydamas atsakyti tiek į valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės, tiek į nukentėjusiosios ir jos atstovės klausimus. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai patikėjo nenuoširdžiais ir kritiškai vertintinais K. K., kuri suinteresuota pati išvengti atsakomybės, parodymais. Vadinamasis „gydūnas“ neteikė nemokamų paslaugų, ką nurodė net ir K. K., patvirtindama, jog už tariamas R. P. paslaugas mokėjo pinigus pagal kainininką, todėl pagrįstai kyla klausimas, kodėl šis „gydūnas“ nemokamai „rūpinosi“ nepažįstamąja I. K.. Visos šios aplinkybės rodo, jog R. P. yra elementariausias sukčius, pragyvenimui gaunantis pinigų iš žmonių bauginimo ir galimai dar kitos neteisėtos veiklos. Vertinant šių asmenų parodymus, būtina įvertinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 28 d. rašte pateiktą informaciją apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei skambino kažkoks vyras, tikėtina iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) “, ir siūlė masažo paslaugas, nes neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. K. davusi jam kontaktą su siūlymu paskambinti. Skambinta buvo iš to paties telefono aparato, iš kurio R. P. kontaktavo su I. K., kas leidžia daryti išvadą, jog skambino R. P.. Įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. K. buvo pasamdžiusi tikslu padėti gauti buhalterinius duomenis iš „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonei priklausančios bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) “, o R. P. skambučio laikotarpis šiai įmonei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui pranešant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavesta gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikiamus duomenis, sutampa.
3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant kaltininkui R. P. skirtiną bausmę, būtina atsižvelgti į tai, kad yra padaryti du, vienas nesunkus ir vienas apysunkis, nusikaltimai, kad R. P. anksčiau teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau per kelis paskutinius metus yra 16 kartų baustas administracine tvarka, kas rodo jo nepagarbą įstatymams ir polinkį nusižengti. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad proceso metu jis buvo nenuoširdus, kaltės nepripažino ir dėl savo veiksmų nesigailėjo, keitė parodymus ir melavo, kas rodo asmens cinišką požiūrį į Konstitucijos ginamas asmens teises ir leidžia teigti, kad dėl savo neteisėtų veiksmų R. P. teisingų išvadų nepadarė, o, teismui leidus išvengti atsakomybės, jis ir ateityje nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas.
4. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė advokatė atitinkamai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintojo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.
6. Prokurorės bei nukentėjusiosios atstovės advokatės apeliaciniuose skunduose nesutinkama su įrodymų vertinimu, laikomasi pozicijos, jog R. P. išteisintas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai, selektyviai, nuosprendžio išvados nepagrįstos ir neteisingos. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
8. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. išteisintas pagrįstai.
10. R. P. buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog I. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kuri reikalauja teismo keliu iš „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių ir „(duomenys neskelbtini)“ valdančių asmenų sumokėti skolas ir iš šios grupės narių vykdomas turto išieškojimo procesas, 2020-10-01 specialiai įsigijęs išankstinio apmokėjimo sistemai priklausančią SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), baugindamas I. K. skambino bei 2020-12-19 specialiai įsigijęs išankstinio apmokėjimo sistemai priklausančią SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , 2020-12-19 ir 2020-12-20 siuntė I. K. bauginančio/gąsdinančio turinio žinutes, taip, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino I. K. bei dėl šio įvykio padarė nukentėjusiajai adaptacijos sutrikimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo R. P. pateikto kaltinimo elementus, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadas, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, jog sureikšminti R. P. parodymai, kurie procese buvo nenuoseklūs, ir priešingai, neatsižvelgta į nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, R. P., atitinkamais besikartojančiais veiksmais, sąmoningai, siekdamas, kad nukentėjusioji nerimautų, norėjo ją įbauginti ir nukreipti nukentėjusiosios elgesį jo norima linkme, I. K. pagrįstai R. P. skambutį bei žinutes suvokė kaip grasinimus, be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė Lingvistinio tyrimo specialisto išvada, tačiau sukritikavo Kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. P. inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo, vertino būtent įrodymų visumą, išvadas išsamiai motyvavo, o tai, jog įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to pageidavo prokurorė bei nukentėjusioji, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
12. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas teisingai aptarė aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, todėl apygardos teismas dar kartą to nebekartoja. Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje nėra ginčo, jog R. P. byloje nustatytu laiku skambino nukentėjusiajai bei rašė atitinkamo turinio žinutes. Vertindamas ištirtus įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sprendė, jog negalima daryti neabejotinos išvados buvus R. P. tyčią būtent naudojant psichinę prievartą sistemingai bauginti nukentėjusiąją ir neįžvelgtas pagrindas R. P. skambučio bei žinučių turinį laikyti realiais grasinimais BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Bylos duomenimis R. P. ir I. K. iki tol nebuvo pažįstami. R. P. savo kaltę proceso metu neigė, laikėsi pozicijos, jog skambindamas nukentėjusiajai bei rašydamas, neturėjo tikslo jos bauginti ar sutrikdyti sveikatos. Nukentėjusioji I. K. teigė priešingai, jog R. P. išsakyti žodžiai jai kėlė nerimą, baimę, nesaugumo jausmą, žodžių turinį vertino kaip netiesioginį užmaskuotą grasinimą jai ir bauginimą. Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, nukentėjusiojo subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas išgąstis, emocinis diskomfortas) nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-07-21 specialisto išvadoje Nr. 11-1515 (21) konstatuota, kad R. P. pasakymai pokalbio metu su I. K. ir SMS žinutės, vertinant lingvistiniu požiūriu, nėra grasinimo kalbos aktas, R. P. pasakymuose pokalbio metu su I. K. ir SMS žinutėse nėra išsakomi reikalavimai, lydimi grasinimais, vertinant lingvistiniu požiūriu, nėra bauginantys adresatą – I. K.. Nors apeliaciniuose skunduose bandant sumenkinti specialisto išvadą pažymima, jog Lietuvos teismo ekspertizių centrui, lingvistinio tyrimo specialistams tyrimui nebuvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, specialistai nežinojo apie įtemptą nukentėjusiosios situaciją bylinėjimosi procese, tačiau tai niekaip nepaneigia specialisto išvados, kuria lingvistiniu požiūriu buvo vertintas būtent R. P. nukentėjusiajai išsakytas bei parašytas tekstas ir jo turinys, įrodomosios reikšmės. Specialisto išvada atitinka R. P. gynybinę poziciją dėl to, jog jis nenorėjo bauginti nukentėjusiosios, kas lingvistiškai atsispindi ir jo tekstuose I. K..
13. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad turėjo būti vadovaujamasi nukentėjusiosios I. K. parodymais, kad R. P. veiksmus ji vertino kaip besitęsiančius grasinimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos, nes juos suprato kaip susijusius su reikalavimu atsisakyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių reikalavimo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją valdantį V. K.. Iš bylos duomenų matyti, jog ir kaltinimas R. P. suformuluotas taip, jog jis esą žinojo, kad I. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kuri reikalauja teismo keliu iš „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių ir „(duomenys neskelbtini)“ valdančių asmenų sumokėti skolas ir iš šios grupės narių vykdomas turto išieškojimo procesas. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas analizavo, ar nukentėjusiajai buvo pagrindas R. P. skambutį bei žinutes suprasti kaip susijusius su nukentėjusiajai aktualiais bylinėjimosi procesais, vertinti kaip reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakyti turtinių reikalavimo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją valdantį V. K. bei padarė ne prielaidomis, o būtent bylos duomenimis paremtą išvadą, kad patikimų duomenų, rodančių, kad R. P. yra kaip nors susijęs su nukentėjusiosios nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupe, V. K., ar kad išteisintojo parašytos žinutės turi kokį nors ryšį su konkrečiu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko įmonių grupės vykstančiu teisminiu ginču, byloje nėra. Kolegija nemato pagrindo nesutikti su tokiais nuosprendžio argumentais. Iš tikrųjų nei viename R. P. pasisakyme neminimos I. K. nurodomos aplinkybės, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiniais ginčais, nereikalaujama imtis kažkokių su šiais teisiniais ginčais susijusių veiksmų ar nuo jų susilaikyti, o tokią reikšmę išteisintojo pasakymams suteikia ne kas kitas, o pati nukentėjusioji I. K.. Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pastebima ir į tai, kad dalis išteisintojo žinučių parašytos kaip atsakas į nukentėjusiosios žinutes, o pastarųjų turinys nerodo, kad nukentėjusioji jas vertina kaip realų grasinimą („tu išsipagiriok“, „apie kokias dienas cia sapalioji?“, „supratau Ner cia ka veju rasineti... Zinotai ko nori parasytai“). Nors apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į R. P. ir K. K. bendravimą, pastarosios 1 500 Eur pavedimą išteisintajam, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nerodo, jog R. P. buvo pasitelktas siekiant nukentėjusiosios nurodomų reikalavimo teisių atsisakymo vykstančiuose teisminiuose procesuose ar veikė K. naudai. Tiek R. P., tiek ir K. K. tvirtino, jog pastaroji neprašė išteisintojo imtis kokių veiksmų prieš I. K., skambinti ir pan., jiedu (R. P. ir K. K.) bendravo ne dėl ko kito, o dėl R. P. vykdomos veiklos (netradicinio gydymo, psichologinio palaikymo), pinigų pervedimas buvo kaip pasitikėjimo pagrindu suteikta paskola sunkiu finansiniu periodu ir tokius paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra, kaip ir nesama patikimų duomenų, kad R. P. veiksmais buvo siekiama būtent tokių tikslų, apie kurios nurodo nukentėjusioji.
14. Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į aplinkybes, jog skambindamas bei rašydamas nukentėjusiajai R. P., kaip teigiama, laikydamasis konspiracijos, naudojosi išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, be to, prisistatė „K.“ vardu, tačiau šios aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, nerodo, jog R. P. turėjo tyčią bauginti nukentėjusiąją, kas įrodinėjama apeliaciniuose skunduose. Pats R. P. negalėjo paaiškinti tokių savo veiksmų priežasties. Kita vertus, toks pasirinktas susisiekimo su nukentėjusiąja būdas, prisistatymas, atsižvelgiant į išteisintojo tikėjimą iracionaliais dalykais, energijomis, vykdomą veiklą, susijusią su netradiciniu gydymu, kuris, pasak išteisintojo, vyksta pokalbiu, malda, nestebina ir įžvelgti minimuose R. P. veiksmuose piktybiškumą nėra svaraus pagrindo.
15. Dalis tiek prokurorės, tiek ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų argumentų susiję su nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu atlikta kompleksine teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize, pažymima, jog šios ekspertizės, kuri atlikta vertinant visą turėtą bylos medžiagą, išvados paneigia specialisto išvadą, o pirmosios instancijos teismui suabejojus ekspertizės išvada, nesiimta priemonių apklausti ekspertą. Negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog ekspertizės aktas paneigia specialisto išvadą, kurioje vertintas R. P. teksto turinys. Specialių žinių reikalavusiais tyrimais vertinti skirtingi objektai, o jų rezultatai teismo įvertinti kitų byloje esančių duomenų visumoje. Ekspertizės aktas pats savaime neturi išskirtinio pranašumo prieš kitus byloje esančius įrodymus, jį teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, ir jis yra vienas iš įrodymų, kuris teismo turi įvertinamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir laikėsi aptartų nuostatų, priimdamas galutinį sprendimą, ekspertizės aktą vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, nei vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, kaip to ir reikalauja įstatymas. 2022-04-21 – 2022-05-16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-81/2022 išvadose nurodyta, kad I. K. po byloje nagrinėjamų įvykių, kuomet ji galimai nukentėjo po 2020-10-01, 2020-12-19, 2020-12-20 įtariamai patirto sistemingo bauginimo, konstatuojami adaptacijos sutrikimai, pagal simptomų išreikštumą ir laikotarpį atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertindamas ekspertizės aktą pastebėjo, kad ekspertizės išvadoje nurodant, jog iki byloje nagrinėjamų įvykių tiriamosios emocinė būsena buvo stabili remiamasi tik tiriamosios paaiškinimais ir tuo, kad jokių įrašų apie ankstesnę tiriamosios emocinę būseną medicininėje dokumentacijoje nėra, pagal ekspertizės akto dėstomojoje dalyje minimus medicininės dokumentacijos duomenis, I. K. psichiatro konsultuota vieną kartą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2021-01-14 ir psichiatrui skundėsi, jog gyvena įtampoje (teismai, grasinimai nužudyti), kurie tęsiasi jau seniai, tai trunka 4 metus, ir šie psichiatrui nurodyti duomenys ekspertizės akte niekaip neįvertinti kaip ir psichologinio įvertinimo metu I. K. nurodomos aplinkybės dėl 2018 m. buvusių perspėjimų susidoroti, kurių tiriamoji nesureikšmino. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, atsižvelgė į apeliantų argumentus bei apygardos teismo posėdyje apklausė vieną iš ekspertizę atlikusių ekspertų M. J., kuris ekspertizės išvadą palaikė, ją plačiau pakomentavo, nurodė, jog vertinti visi gauti duomenys, tačiau taip pat pažymėjo, jog adaptacijos sutrikimas buvo nustatytas kaip psichiatrinė diagnozė 2021-01-14 konsultacijos metu (kurios metu, kaip pastebėta skundžiamame nuosprendyje, I. K. užsiminė apie kelerius metus besitęsiančius teismus ir grasinimus nužudyti). Kolegija sprendžia, kad eksperto apklausa apygardos teisme nepaneigia skundžiamo nuosprendžio argumentų bei ekspertizės akto vertinimo. Nors apeliaciniuose skunduose pažymima, jog ekspertizės akte nukentėjusiajai konstatuojamas sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaip teisingai nurodoma nuosprendyje, kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį R. P. neatsiejamai susijęs būtent su inkriminuotu BK 145 straipsnio 2 dalies nusikaltimu. Kaip aptarta, byloje ištirtų įrodymų visuma neabejotinai nepatvirtina, jog R. P. naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją. R. P. nukentėjusiajai išsakyti teiginiai nėra bauginantys, juose neužsimenama apie jokius teisinius procesus ar su jais susijusius (ne)atliktinus veiksmus, o jiems tokią grėsmingą ir bauginančią prasmę suteikia tik nukentėjusioji, vertindama išteisintojo, kurio iki tol net nepažinojo, pasisakymus savo gyvenimiškos situacijos kontekste, tačiau vien toks subjektyvus vertinimas nepagrindžia R. P. kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų.
16. Nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame skunde buvo dėstomi prašymai papildomai apeliacinės instancijos teisme apklausti R. P., K. K., nukentėjusiąją I. K. bei spręsti dėl R. P. ir K. K. tyrimo poligrafu, gauti duomenis apie R. P. teistumą. Šie prašymai apygardos teismo posėdžiuose spręsti protokoliniais sprendimais, be to, dar kartą apklausinėti apylinkės teisme jau apklaustus asmenis, nėra pagrindo. Poligrafo tyrimas nukreiptas ne į bylos aplinkybių nustatymą, o į tam tikrų žmogaus fiziologinių rodiklių registravimą, taigi jo rezultatai nebūtų reikšmingi bylos aplinkybių nustatymui.
17. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių nebuvimo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliaciniai skundai šia apimtimi turėtų būti tenkinami. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teisme išteisintojo gynėjas advokatas pateikė prašymą priteisti išteisintajam R. P. turėtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas, sudarančias 1210 Eur. Toks prašymas tenkinamas iš dalies.
19. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl advokato darbo apmokėjimo teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
20. Sprendžiant dėl prašomų priteisti išlaidų dydžio, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokuratūros bei nukentėjusiosios atstovės pateiktus apeliacinius skundus, kurie atmetami, byla nėra sudėtinga, nesprendžiami reti teismų praktikoje pasitaikantys klausimai, apeliacinės instancijos teisme vyko du posėdžiai, vieno jų metu apklaustas ekspertas. Tas pats advokatas atstovavo išteisintajam ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga jam buvo žinoma. Įvertinusi visumą aplinkybių, kolegija sprendžia, jog prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis mažintinas iki 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės bei nukentėjusiosios I. K. atstovės advokatės J. I. apeliacinius skundus atmesti.
Išteisintajam R. P. iš valstybės priteisti 200 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme.