Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipia dėmesį, kad atsakovės veiksmus skundžia jau ne pirmą kartą, tačiau situacija nesikeičia net ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 13 d. priėmus nutartį, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimas. Šiuo sprendimu teismas buvo panaikinęs atsakovės 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir įpareigojęs išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Rašte nurodoma, kad pareiškėjo prašymas yra netenkinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), tačiau nėra atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimus, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). LAT 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-232/2014, aiškindamas šiai bylai aktualių redakcijų Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punkto, ir juo patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės1) 27, 28.1, 30.11 punktų nuostatas, pažymėjo, kad žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes.

Pagal Taisyklių1 2.4 ir 28 punktus asmenys gali įsigyti nuosavybėn arba išnuomoti žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrengimams eksploatuoti, o pagal Taisyklių1 3 punkto 1 dalį ir 31 punktą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami ir nuomojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Taisyklių1 31 punktas numato, jog išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių1 3–6 punktų nuostatas. Taigi, remiantis Taisyklių1 5 punkto 3 dalimi, išnuomojamo žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą.

Dėl Žemės sklypo formavimo Aikštelei nurodo, kad yra įrengęs trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. Aikštelę šalia jam priklausančios agroturistinės bazės. Aikštelę įrengė pagal teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nespėjo įteisinti statybos pabaigos, o statybą leidžiančio dokumento galiojimas pasibaigė, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl Aikštelės, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo. Šiuo metu savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį atidėtas tam, kad pareiškėjui būtų sudaryta galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą.

2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 1500 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2016 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. A50-28021/16), iš kurio turinio matyti, kad prašoma suformuoti Žemės sklypą esamo Pastato eksploatacijai ir įrengtos Aikštelės įteisinimui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamento 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. A51-71795/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėjo prašymas dėl Aikštelės įteisinimo persiųstas spręsti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 2-102 informavo pareiškėjo interesus atstovaujančią ECOVIS ProventusLaw advokatų kontorą, jog Aikštelės statybos projektui Direkcija nepritaria.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2016 m. spalio 24 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. A647-1406/16) patvirtinti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A30-3125 patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai. Iš minimo įsakymo 1.4.1 ir 1.4.2 papunkčių yra matyti, kad Žemės sklypas suprojektuotas esamo statinio eksploatacijai; nurodomas esamas Pastato aukštis – 3 aukštai, esamas užstatymo tankumas – 32 proc. Be kita ko, 2016 m. spalio 27 d. įsakymo 1.5.2 papunktyje nustatyta, jog sklypui taikytini Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, nustatytose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, įtvirtinti gamtos apsaugos apribojimai – rekreacinės teritorijos, nacionaliniai ir regioniniai parkai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; sklypas tvarkomas vadovaujantis Verkių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 nustatytu Reglamentu bei saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996.

Suprojektuotas Žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,2500 ha, Žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Šiuo Žemės sklypu pareiškėjas naudojasi 2017 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nes Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

2018 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. A647-72/18) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu performuoti Žemės sklypą, suformuojant naują žemės sklypą esamų statinių (tarp jų ir Aikštelės) eksploatacijai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8) buvo atsakyta pareiškėjui. Pareiškėjas šį raštą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą tenkino. LVAT šį teismo sprendimą paliko galioti nurodydamas, kad vien ta aplinkybė, jog Žemės sklypas yra suformuotas ir duomenys apie jį įregistruoti registre, savaime neužkerta kelio žemės sklypo savininkui ar naudotojui inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, egzistuojant Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardintiems pagrindams. Atsakovė privalėjo patikrinti pareiškėjo nurodomos faktinės situacijos tinkamumą minėtai teisės normai ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui į abu jo suformuluotus prašymus (LVAT nutarties 7–8 psl.).

Atsakovė, gavusi LVAT nutartį, išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą iš naujo ir priėmė Raštą, kuris, priešingai nei nurodo pareiškėjas, yra pagrįstas ir motyvuotas.

Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad atsisakymo pagrindu yra nurodoma tai, kad Administracijos atstovams išanalizavus pareiškėjo nurodomą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslą, t. y. pertvarkyti esamą sklypą keičiant jo ribas ir plotą valstybinėje žemėje, pastarasis nepatenka tarp Taisyklių 2 punkte išvardintų atvejų, kuomet gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Taisyklių 2 punkte yra aiškiai reglamentuojama, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas šiais atvejais: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte) (2.1 papunktis); kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) (2.2 papunktis); kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms (2.3 papunktis); kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 papunktis); kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka) (2.5 papunktis); kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (2.6 papunktis); kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (2.7 papunktis). Pažymi, jog minėtose Taisyklėse yra pateiktas išsamus ir baigtinis sąrašas, kuomet gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

Pažymi, kad Rašte dar papildomai yra pasisakoma, kodėl šiuo atveju pareiškėjo nurodomas tikslas neatitinka netgi Taisyklių 2.4 papunkčio. Administracijos atstovai dėjo pastangas siekdami įvertinti, ar tikrai nė vienas iš Taisyklių 2 punkte nurodytų pagrindų netinka konkrečiai pareiškėjo situacijai.

Dėl pareiškėjo argumento, kad sklypo riba turi būti ne arčiau nei 3 metrai nuo pastato, paaiškina, kad šiems argumentams pagrįsti pareiškėjas nenurodė kokiomis teisės aktų nuostatomis grindžia šiuos savo argumentus. Atkreipia dėmesį, kad išties Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 31 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo riba turi būti ne arčiau kaip 3 m nuo esamų pastatų sienos ir suaugusių medžių (arba ne arčiau kaip medžio laja), išskyrus atvejus, kai žemės sklypų savininkai susitaria kitaip. Tačiau ši nuostata egzistavo minėto įsakymo redakcijose, kurios buvo aktualios nuo 2004 m. spalio 10 d. iki 2012 m. liepos 5 d. Taigi, 2018 m. sausio 16 d. teikto prašymo metu pareiškėjo minima nuostata jau daugiau nei penkerius metus neegzistavo.

Rašte yra išsamiai paaiškinama, jog Žemės sklypas buvo suprojektuotas rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimą reglamentavo Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 20.2 papunktyje nurodyta, kad projekto rengėjas, rengdamas žemės sklypo planą, patikslinti schemoje siūlomas preliminarias žemės sklypo ribas turi pagal Taisyklių nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus (Rašto 2 psl.), kuriose sąlyga, kad nuo pastato iki formuojamo sklypo ribos privalomai turi būti 3 metrų atstumas, nebuvo numatyta. Rašte taip pat buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys, jog sprendiniams dėl Žemės sklypo pritarė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. 49SFN-1784-(14.49.105) bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, kurios teritorijoje yra Žemės sklypas. Taigi, institucijos, patikrinusios pagal savo kompetenciją, pritarė tokių sprendinių, kokie buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A30-3125, nustatymui. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka neskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3125.

Atkreipia dėmesį, kad Rašte išsamiai paaiškinta, kodėl nėra galimybės taikyti Taisyklių 2.4 papunktį, kuriame nurodoma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punkte. Pareiškėjui paaiškinta, kad nei Rašte nurodyti, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato galimybės projektuoti žemės sklypus, reikalingus Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti, turint tikslą juos įteisinti. Taigi, Rašte buvo nurodyta kad, atsižvelgus į teisės aktų nuostatas bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad aikštelė yra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, negali būti formuojamas žemės sklypas statiniui, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, eksploatuoti. Dėl šios priežasties tenkinti antrąjį pareiškėjo prašymą, t. y. suformuoti atskirą žemės sklypą, reikalingą pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio statinio (Aikštelės) eksploatacijai (Pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymo 3 psl.), taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjo skunde minimų LAT išaiškinimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nurodo, kad šių argumentų pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašyme nebuvo nurodyta. Rašte pateikti teisiniai pagrindai yra išsamūs, nurodytos teisės aktų nuostatos yra tiesiogiai susijusios su esama situacija, todėl pareiškėjo situacija ir buvo analizuojama jų kontekste.

Papildomai pažymi, kad pareiškėjo skundo teismui esmė yra Rašto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, todėl nurodo, jog nėra aišku, kodėl skunde analizuojamas kitas teisinis reglamentavimas.

Pareiškėjas su 2018 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi į Administraciją prašydamas: organizuoti Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą taip, kad Žemės sklypas būtų tinkamas Pastatui ir Aikštelei eksploatuoti, t. y. pertvarkant, kad į Žemės sklypą patektų visas Pastatas bei Aikštelė, jog Žemės sklypo ribos būtų atitrauktos ne mažiau kaip per tris metrus nuo statinių; netenkinus pirmojo reikalavimo, prašė suformuoti atskirą žemės sklypą reikalingą Aikštelės eksploatacijai.

Administracija į pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą atsakė 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodė, jog organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padidinti Žemės sklypo plotą, nėra teisinio pagrindo.

Administracija, vykdydama teismų sprendimus, 2020 m. birželio 17 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą iš naujo ir skundžiamu raštu pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymo netenkino. Rašte nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodyti atvejai nepatenka tarp Taisyklių 2 punkte išvardintų atvejų, kuomet gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Taisyklių 2 punkte yra pateiktas išsamus ir baigtinis sąrašas, kuomet gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Rašte nurodoma, kad dokumentų, patvirtinančių, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra įregistruotas vandens malūnas bei Aikštelė, pareiškėjas nepateikė; minimų duomenų taip pat nėra ir viešuose registruose. Tuo tarpu teisinis pagrindas, pagal kurį nėra galimybės projektuoti sklypą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neregistruotiems statiniams, nurodomas Rašte, pasisakant dėl galimybės projektuoti atskirą sklypą, reikalingą aikštelei eksploatuoti (Rašto 2 psl.). Rašte pasisakoma dėl pareiškėjo prašyme nurodytų atstumų (3 metrų), kad Žemės sklypas buvo suprojektuotas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, racionalaus dydžio ir ribų; tokiems sprendiniams pritarė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Pavilnių ir Verkių regionų parkų direkcija, kurios teritorijoje yra Žemės sklypas. Pabrėžė, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų, kurie leistų pertvarkyti Žemės sklypą, nėra. Dėl pareiškėjo prašymo dalies, kurioje prašoma suformuoti atskirą sklypą Aikštelei nurodė, kad teisės aktų nuostatas nenumato galimybės projektuoti žemės sklypus, reikalingus Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti, turint tikslą juos įteisinti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę organizuoti Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Taisyklių 2 punktas nustato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: 1) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte); 2) kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); 3) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 4) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 5) kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nustatyta tvarka); 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616; 2013, Nr. 76-3828) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

Pirma, pareiškėjas neskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3125, kuriuo buvo patvirtintas planas. Vadinasi, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas nenurodė, kokios naujos aplinkybės atsirado nuo 2016 m. spalio 27 d., kurios būtų pagrindas keisti galiojantį Pastatui naudoti suformuoto Žemės sklypo planą. Antra, Žemės sklypo plano rengimą reglamentuoja Aprašas. Aprašo 20.2 papunktyje nurodyta, kad projekto rengėjas, rengdamas žemės sklypo planą, patikslinti schemoje siūlomas preliminarias žemės sklypo ribas turi pagal Taisyklių nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Pareiškėjas nei atsakovei, nei teismui nenurodė, kaip 3 metrų atstumo iki sklypo ribos nebuvimas ar mažas sklypo plotas trukdo jam naudotis Pastatu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų nei atsakovei, nei teismui apie malūno, kaip pastato dalies teisėtą buvimą, išėjimą už ribų ir negalėjimą jo eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Dar daugiau, nepateikė duomenų, kad vandens malūnas yra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Trečia, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė atsakovė, pareiškėjas nenurodė, koks teisės aktas nustato, kad nuo pastato iki formuojamo sklypo ribos privalomai turi būti 3 metrų atstumas. Taigi pareiškėjo argumentai, kad atsakovė Raštu neatsakė ar netinkamai atsakė / neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl suformuoto Žemės sklypo neatitikimo teisės aktų reikalavimams (3 metrų nuo Pastato iki sklypo ribos neišlaikymo, malūno išėjimo už sklypo plano ribų, viršyto užstatymo ploto) atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Taisyklių 2.4 papunktį, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjas teigia, kad Aikštelę įrengė pagal teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nespėjo įteisinti statybos pabaigos, o statybą leidžiančio dokumento galiojimas pasibaigė, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl Aikštelės, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo. Taigi Aikštelė nėra įregistruota ir yra savavališka statyba. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes nėra Taisyklių 2 punkte išvardintų pagrindų, kada gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.