Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-10 · Administracinė byla Nr. eI3-813-1047/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-10Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-10
Bylos Nr.
eI3-813-1047/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02724-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Administracinė byla Nr. eI3-813-1047/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02724-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. birželio 17 d. raštą Nr. A256-546/20(2.14.2.12E-ŽEM „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad pagal 1988 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo pastatą – agroturistinę bazę (unikalus Nr. 1098-0021-4021, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Žemės sklypas, reikalingas Pastatui eksploatuoti buvo įregistruotas 2017 m. sausio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu. Pareiškėjas šalia jam priklausančio Pastato įrengė trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. aikštelę (toliau – ir Aikštelė). Šiuo metu sprendžiamas Aikštelės įteisinimo klausimas. Suformavus Žemės sklypą pareiškėjas pastebėjo, jog sklypas yra neracionalus ir suformuotas netinkamai, neatsižvelgiant į Pastato eksploataciją, t. y. ne visas Pastatas patenka į Žemės sklypo ribas.

Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pertvarkant Žemės sklypą taip, kad jis būtų tinkamas Pastatui ir Aikštelei eksploatuoti, kad patektų visas Pastatas bei Aikštelė, kad žemės sklypo ribos būtų atitrauktos ne mažiau kaip per 3 metrus nuo statinių. Tuo atveju, jei būtų netenkintas šis prašymas, pareiškėjas prašė suformuoti atskirą žemės sklypą, reikalingą Aikštelės eksploatacijai įteisinti.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovės veiksmus skundžia jau ne pirmą kartą, tačiau situacija nesikeičia net ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 13 d. priėmus nutartį, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimas. Šiuo sprendimu teismas buvo panaikinęs atsakovės 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir įpareigojęs išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Raštas taip pat yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės normomis, todėl negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Skundžiamame rašte tiesiog nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie teisme nėra nuginčyti. Taigi, nurodytas tas pats pagrindas atsisakyti performuoti sklypą kaip ir ankstesniame atsakovės rašte: teigiama, kad Žemės sklypas jau yra suformuotas, todėl nėra pagrindo jo performuoti. Šį teiginį pareiškėjas laiko akivaizdžiai neteisėtu ir nepagrįstu jokiomis teisės normomis. Pažymi, kad prašymu nereikalauja pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenų, kurie laikomi teisingais, tačiau prašo pagal kompetenciją atsakovės organizuoti Žemės sklypo performavimo projektą. Pareiškėjas prašo jo nuomojamą Žemės sklypą performuoti taip, jog jis galėtų tinkamai eksploatuoti jam priklausančius statinius, esančius Žemės sklype. Pareiškėjas, priešingai nei teigia atsakovė, neprašo pakeisti esamų nekilnojamojo turto registro duomenų, todėl atsakovė Rašte nepagrįstai nurodė minėto įstatymo straipsnį kaip pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą. Iš esmės Raštas grindžiamas tuo pačiu motyvu dėl kurio jau buvo pasisakęs LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-654-552/2020 – skundžiamo rašto motyvas, jog Žemės sklypas jau yra suformuotas yra neteisėtas, kadangi jis nepagrįstas jokia teisės norma.

Rašte nurodoma, kad pareiškėjo prašymas yra netenkinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), tačiau nėra atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimus, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). LAT 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-232/2014, aiškindamas šiai bylai aktualių redakcijų Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punkto, ir juo patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės1) 27, 28.1, 30.11 punktų nuostatas, pažymėjo, kad žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes.

Pagal Taisyklių1 2.4 ir 28 punktus asmenys gali įsigyti nuosavybėn arba išnuomoti žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrengimams eksploatuoti, o pagal Taisyklių1 3 punkto 1 dalį ir 31 punktą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami ir nuomojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Taisyklių1 31 punktas numato, jog išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių1 3–6 punktų nuostatas. Taigi, remiantis Taisyklių1 5 punkto 3 dalimi, išnuomojamo žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, įvertinęs Žemės sklypo planą, kuriame padarytos aiškios Žemės sklypo formavimo klaidos (Žemės sklypas neatitinka Taisyklių), su prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas organizuoti Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pertvarkant Žemės sklypą, jog būtų tinkamas Pastatui ir Aikštelei eksploatuoti, pertvarkant, kad į Žemės sklypą patektų visas Pastatas bei Aikštelė, jog žemės sklypo ribos būtų atitrauktos ne mažiau kaip per 3 (tris) metrus nuo Pastato. Pareiškėjas prašo suformuoti žemės sklypą reikalingą jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Tokia situacija neleidžia jam tinkamai naudotis priklausančiais statiniais, o tai yra pagrindas inicijuoti Žemės sklypo performavimo procedūras, kadangi Žemės sklypas turi būti formuojamas tokiu būdu, jog būtų tinkamas naudoti statinius pagal paskirtį.

Pareiškėjas nesutinka su esminiu Rašto argumentu, jog teisės aktai nenumato galimybės pertvarkyti esamą Žemės sklypą, jo ribas. Pareiškėjo įsitikinimu, toks teisės aktų aiškinimas užkirstų kelią pertvarkyti Žemės sklypą taip, jog jis galėtų Pastatą naudoti pagal paskirtį. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokios pačios galimybės pertvarkyti Žemės sklypo ribas yra numatytos ir Taisyklėse, o konkrečiai 2.2 ir 2.3 papunkčiuose. Remiasi Taisyklių 32 ir 33 punktų nuostatomis ir teigia, kad Žemės sklypas turi būti racionalus, atsižvelgiant į atstumų ribojimus. Pažymi, jog į suformuotą Žemės sklypą nepateko Pastato dalis, siurblinė, todėl toks suformuotas Žemės sklypas negali būti laikomas tinkamu eksploatuoti, viršytas Žemės sklypo užstatymo plotas, pareiškėjas negali vykdyti jokių statybos darbų, statyti kitų statinių.

Dėl Žemės sklypo formavimo Aikštelei nurodo, kad yra įrengęs trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. Aikštelę šalia jam priklausančios agroturistinės bazės. Aikštelę įrengė pagal teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nespėjo įteisinti statybos pabaigos, o statybą leidžiančio dokumento galiojimas pasibaigė, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl Aikštelės, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo. Šiuo metu savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį atidėtas tam, kad pareiškėjui būtų sudaryta galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiru prašymu prašė atsakovės suformuoti žemės sklypą Aikštelei arba suformuoti visiems statiniams vieną sklypą jį pertvarkant. Atsakovė, atsisakydama tai padaryti, nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės projektuoti žemės sklypus, reikalingus Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti, turint tikslą juos įteisinti. Pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-375-302/2014, kurioje buvo nustatyta, kad apžvalgos aikštelės įrengimas buvo numatytas inžinerinių tinklų ir įrenginių plane, kurių statybai leidimą 1994 m. liepos 19 d. išdavė Vilniaus rajono valdybos architektūros skyrius ir inžinerinių tinklų planą parašu patvirtino Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamento atstovė. Šis leidimas su jo pratęsimais galiojo iki 2006 m. gruodžio 30 d. Nutartimi teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo pastatyta aikštelė, kaip statinys, ją įteisinus, visiškai atitiktų šalia turistinės bazės, ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto, Verkių regioninio parko rekreacinės zonos paskirstymo ypatumus. Ši aikštelė atitinka ir visuomenės poreikius naudotis ežero pakrante, prie kurios tiek privažiavimas, tiek priėjimas yra sutvarkytas ir sureguliuotas. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į teismo nutartyje konstatuotus argumentus galima daryti išvadą, jog Aikštelė, nors pripažinta savavališka statyba, gali būti įteisinta. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. administracinėje byloje Nr. eI-3942-643/2017 priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog institucijos privalo vadovautis minėta teismo nutartimi, kuri yra teisėta. Teismas pripažino, jog Aikštelės projektas atitinka teisės norminiais aktais, minėtoje byloje Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija įpareigota Aikštelės projektui pritarti.

Pažymi, kad yra parengtas Aikštelės projektas, tačiau žemės sklypas Aikštelei nėra suformuotas, pareiškėjas žemės sklypo išsinuomoti ar išpirkti negali. Minėtas projektas buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau ši atsisakė projektui pritarti, nes pareiškėjas neturi žemės, kurioje yra Aikštelė valdymo ir naudojimo teisių, žemės sklypas nėra suformuotas, todėl negali būti parduotas ar išnuomotas pareiškėjui. Atsižvelgiant į Aikštelės paskirtį, kito būdo įteisinti Aikštelei, pareiškėjui neturint žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisių, nėra. Atmestinais laiko atsakovės argumentus, jog žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie esamų pastatų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Aikštelei anksčiau buvo išduotas statybos leidimas, teisės norminiai aktai Aikštelės statybai neprieštarauja, todėl vadovaujantis žemiau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atsakovė privalėjo spręsti klausimą dėl žemės sklypo suformavimo Aikštelės statybai, tai atitinka protingumo, proporcingumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, susidarė padėtis, kai savavališkai pastatytas pastatas negali būti įteisintas dėl to, kad pareiškėjas nėra įgijęs teisių į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatas, o žemės sklypo atsakinga institucija nesutinka formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas pastatas. LAT 2013 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 nagrinėdama iš esmės analogišką situaciją pasisakė, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų taip susijęs, kad neįgyvendinus vienos teisės būtų negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti jam žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Taigi atsakovė privalėjo svarstyti galimybę suformuoti žemės sklypą Aikštelei, tačiau tokį prašymą Raštu neteisėtai atmetė.

2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 1500 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad A. Š. įpareigotas per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. aikštelę, esančią valstybinėje žemėje, šalia A. Š. priklausančio Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia jam nuosavybės teise priklausančios agroturistinės bazės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2016 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. A50-28021/16), iš kurio turinio matyti, kad prašoma suformuoti Žemės sklypą esamo Pastato eksploatacijai ir įrengtos Aikštelės įteisinimui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamento 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. A51-71795/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėjo prašymas dėl Aikštelės įteisinimo persiųstas spręsti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 2-102 informavo pareiškėjo interesus atstovaujančią ECOVIS ProventusLaw advokatų kontorą, jog Aikštelės statybos projektui Direkcija nepritaria.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2016 m. spalio 24 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. A647-1406/16) patvirtinti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A30-3125 patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai. Iš minimo įsakymo 1.4.1 ir 1.4.2 papunkčių yra matyti, kad Žemės sklypas suprojektuotas esamo statinio eksploatacijai; nurodomas esamas Pastato aukštis – 3 aukštai, esamas užstatymo tankumas – 32 proc. Be kita ko, 2016 m. spalio 27 d. įsakymo 1.5.2 papunktyje nustatyta, jog sklypui taikytini Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, nustatytose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, įtvirtinti gamtos apsaugos apribojimai – rekreacinės teritorijos, nacionaliniai ir regioniniai parkai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; sklypas tvarkomas vadovaujantis Verkių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 nustatytu Reglamentu bei saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996.

Suprojektuotas Žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,2500 ha, Žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Šiuo Žemės sklypu pareiškėjas naudojasi 2017 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nes Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

2018 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. A647-72/18) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu performuoti Žemės sklypą, suformuojant naują žemės sklypą esamų statinių (tarp jų ir Aikštelės) eksploatacijai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8) buvo atsakyta pareiškėjui. Pareiškėjas šį raštą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą tenkino. LVAT šį teismo sprendimą paliko galioti nurodydamas, kad vien ta aplinkybė, jog Žemės sklypas yra suformuotas ir duomenys apie jį įregistruoti registre, savaime neužkerta kelio žemės sklypo savininkui ar naudotojui inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, egzistuojant Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardintiems pagrindams. Atsakovė privalėjo patikrinti pareiškėjo nurodomos faktinės situacijos tinkamumą minėtai teisės normai ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui į abu jo suformuluotus prašymus (LVAT nutarties 7–8 psl.).

Atsakovė, gavusi LVAT nutartį, išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą iš naujo ir priėmė Raštą, kuris, priešingai nei nurodo pareiškėjas, yra pagrįstas ir motyvuotas.

Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad atsisakymo pagrindu yra nurodoma tai, kad Administracijos atstovams išanalizavus pareiškėjo nurodomą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslą, t. y. pertvarkyti esamą sklypą keičiant jo ribas ir plotą valstybinėje žemėje, pastarasis nepatenka tarp Taisyklių 2 punkte išvardintų atvejų, kuomet gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Taisyklių 2 punkte yra aiškiai reglamentuojama, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas šiais atvejais: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte) (2.1 papunktis); kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) (2.2 papunktis); kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms (2.3 papunktis); kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 papunktis); kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka) (2.5 papunktis); kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (2.6 papunktis); kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (2.7 papunktis). Pažymi, jog minėtose Taisyklėse yra pateiktas išsamus ir baigtinis sąrašas, kuomet gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

Pažymi, kad Rašte dar papildomai yra pasisakoma, kodėl šiuo atveju pareiškėjo nurodomas tikslas neatitinka netgi Taisyklių 2.4 papunkčio. Administracijos atstovai dėjo pastangas siekdami įvertinti, ar tikrai nė vienas iš Taisyklių 2 punkte nurodytų pagrindų netinka konkrečiai pareiškėjo situacijai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad Žemės sklypas turi būti performuotas taip, kad būtų galima tinkamai naudoti ir valdyti pastatą – vandens malūną ir aikštelę. Pareiškėjui Rašte yra aiškiai nurodoma, kad dokumentų, patvirtinančių, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra įregistruotas vandens malūnas bei Aikštelė, pareiškėjas nepateikė; minimų duomenų taip pat nėra ir viešuose registruose. Tuo tarpu teisinis pagrindas, pagal kurį nėra galimybės projektuoti sklypą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neregistruotiems statiniams, nurodomas Rašte, pasisakant dėl galimybės projektuoti atskirą sklypą, reikalingą aikštelei eksploatuoti (Rašto 2 psl.).

Dėl pareiškėjo argumento, kad sklypo riba turi būti ne arčiau nei 3 metrai nuo pastato, paaiškina, kad šiems argumentams pagrįsti pareiškėjas nenurodė kokiomis teisės aktų nuostatomis grindžia šiuos savo argumentus. Atkreipia dėmesį, kad išties Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 31 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo riba turi būti ne arčiau kaip 3 m nuo esamų pastatų sienos ir suaugusių medžių (arba ne arčiau kaip medžio laja), išskyrus atvejus, kai žemės sklypų savininkai susitaria kitaip. Tačiau ši nuostata egzistavo minėto įsakymo redakcijose, kurios buvo aktualios nuo 2004 m. spalio 10 d. iki 2012 m. liepos 5 d. Taigi, 2018 m. sausio 16 d. teikto prašymo metu pareiškėjo minima nuostata jau daugiau nei penkerius metus neegzistavo.

Rašte yra išsamiai paaiškinama, jog Žemės sklypas buvo suprojektuotas rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimą reglamentavo Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 20.2 papunktyje nurodyta, kad projekto rengėjas, rengdamas žemės sklypo planą, patikslinti schemoje siūlomas preliminarias žemės sklypo ribas turi pagal Taisyklių nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus (Rašto 2 psl.), kuriose sąlyga, kad nuo pastato iki formuojamo sklypo ribos privalomai turi būti 3 metrų atstumas, nebuvo numatyta. Rašte taip pat buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys, jog sprendiniams dėl Žemės sklypo pritarė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. 49SFN-1784-(14.49.105) bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, kurios teritorijoje yra Žemės sklypas. Taigi, institucijos, patikrinusios pagal savo kompetenciją, pritarė tokių sprendinių, kokie buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A30-3125, nustatymui. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka neskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3125.

Atkreipia dėmesį, kad Rašte išsamiai paaiškinta, kodėl nėra galimybės taikyti Taisyklių 2.4 papunktį, kuriame nurodoma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punkte. Pareiškėjui paaiškinta, kad nei Rašte nurodyti, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato galimybės projektuoti žemės sklypus, reikalingus Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti, turint tikslą juos įteisinti. Taigi, Rašte buvo nurodyta kad, atsižvelgus į teisės aktų nuostatas bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad aikštelė yra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, negali būti formuojamas žemės sklypas statiniui, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, eksploatuoti. Dėl šios priežasties tenkinti antrąjį pareiškėjo prašymą, t. y. suformuoti atskirą žemės sklypą, reikalingą pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio statinio (Aikštelės) eksploatacijai (Pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymo 3 psl.), taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjo skunde minimų LAT išaiškinimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nurodo, kad šių argumentų pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašyme nebuvo nurodyta. Rašte pateikti teisiniai pagrindai yra išsamūs, nurodytos teisės aktų nuostatos yra tiesiogiai susijusios su esama situacija, todėl pareiškėjo situacija ir buvo analizuojama jų kontekste.

Papildomai pažymi, kad pareiškėjo skundo teismui esmė yra Rašto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, todėl nurodo, jog nėra aišku, kodėl skunde analizuojamas kitas teisinis reglamentavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Pastato, t. y. agroturistinės bazės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

2016 m. rugpjūčio 24 d. (gavimo savivaldybėje data) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto merą su pakartotiniu prašymu dėl įrengtos visuomenės poreikiams poilsio aikštelės įteisinimo ir sklypo suformavimo po pastatu.

2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. A51-71707/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėjui atsakė, kad planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. Kai tik bus suderintas, Administracija planą patvirtins. Paaiškino, kad prašymo dalis dėl visuomenės poreikiams įrengtos aikštelės įteisinimo persiųsta savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai.

2016 m. spalio 24 d. pareiškėjas su prašymu patvirtinti Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo bylą.

2016 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas įsakymu „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ Nr. A30-3125 patvirtino Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius.

2017 m. gegužės 5 d. savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija raštu „Dėl poilsio aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ Nr. 2-102 nurodė, kad statybos projektui nepritaria, nes iš projekto sprendinių matoma, kad norima įrengti ne poilsio aikštelę, kuri užtikrintų keliautojų poilsį, o tiesiog išgrįsti betoninėmis trinkelėmis Pastato prieigas iki (duomenys neskelbtini) ežero, todėl neaiški norimos įrengti poilsio aikštelės paskirtis. Atkreipė dėmesį, kad Verkių regioninio parko tvarkymo plane susiekimo komunikacijos, tokios kaip keliai ar dviračių takai, šioje teritorijoje nenumatyti. Nurodė, kad trinkelėmis grįsta ežero pakrantė neužtikrintų numatytos Verkių regioninio parko tvarkymo plane nurodytos maudymosi vietos gamtinio bei estetinio kraštovaizdžio patrauklumo. Atvirkščiai – toks statinys mažina vandens telkinio gamtinio kraštovaizdžio estetinę vertę bei keičia istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdį, kas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 ir 20 straipsnių nuostatoms. Pabrėžė, kad pareiškėjas turi gauti Žemės sklypo valdytojo sutikimą Aikštelės statybai.

Pareiškėjas su 2018 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi į Administraciją prašydamas: organizuoti Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą taip, kad Žemės sklypas būtų tinkamas Pastatui ir Aikštelei eksploatuoti, t. y. pertvarkant, kad į Žemės sklypą patektų visas Pastatas bei Aikštelė, jog Žemės sklypo ribos būtų atitrauktos ne mažiau kaip per tris metrus nuo statinių; netenkinus pirmojo reikalavimo, prašė suformuoti atskirą žemės sklypą reikalingą Aikštelės eksploatacijai.

Administracija į pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą atsakė 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodė, jog organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padidinti Žemės sklypo plotą, nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3109-1063/2018 pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą iš naujo. Teismas konstatavo, kad įvertinus skundžiamo Administracijos Sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams darytina išvada, kad Administracija pareiškėjui tik primindama, kad Žemės sklypas yra suformuotas ir duomenys apie sklypą įregistruoti registre, dėl pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašyme suformuluotų reikalavimų iš esmės nepasisakė. Nors Sprendime ir išreikšta aiški Administracijos pozicija dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo, tačiau Sprendime nėra konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokių faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pagrindu Administracija priėmė tokią išvadą.

LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-654-552/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą paliko galioti. LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog žemės sklypas yra suformuotas ir duomenys apie jį įregistruoti registre, savaime neužkerta kelio žemės sklypo savininkui ar naudotojui inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, egzistuojant Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardintiems pagrindams. Atsakovė privalėjo patikrinti pareiškėjo nurodomos faktinės situacijos tinkamumą minėtai teisės normai ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui į abu jo suformuluotus prašymus.

Administracija, vykdydama teismų sprendimus, 2020 m. birželio 17 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą iš naujo ir skundžiamu raštu pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymo netenkino. Rašte nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodyti atvejai nepatenka tarp Taisyklių 2 punkte išvardintų atvejų, kuomet gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Taisyklių 2 punkte yra pateiktas išsamus ir baigtinis sąrašas, kuomet gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Rašte nurodoma, kad dokumentų, patvirtinančių, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra įregistruotas vandens malūnas bei Aikštelė, pareiškėjas nepateikė; minimų duomenų taip pat nėra ir viešuose registruose. Tuo tarpu teisinis pagrindas, pagal kurį nėra galimybės projektuoti sklypą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neregistruotiems statiniams, nurodomas Rašte, pasisakant dėl galimybės projektuoti atskirą sklypą, reikalingą aikštelei eksploatuoti (Rašto 2 psl.). Rašte pasisakoma dėl pareiškėjo prašyme nurodytų atstumų (3 metrų), kad Žemės sklypas buvo suprojektuotas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, racionalaus dydžio ir ribų; tokiems sprendiniams pritarė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Pavilnių ir Verkių regionų parkų direkcija, kurios teritorijoje yra Žemės sklypas. Pabrėžė, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų, kurie leistų pertvarkyti Žemės sklypą, nėra. Dėl pareiškėjo prašymo dalies, kurioje prašoma suformuoti atskirą sklypą Aikštelei nurodė, kad teisės aktų nuostatas nenumato galimybės projektuoti žemės sklypus, reikalingus Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotiems statiniams eksploatuoti, turint tikslą juos įteisinti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę organizuoti Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Taisyklių 2 punktas nustato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: 1) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte); 2) kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); 3) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 4) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 5) kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nustatyta tvarka); 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616; 2013, Nr. 76-3828) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pritaria atsakovės išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurie leistų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tokio teisinio pagrindo nenurodo ir pareiškėjas. Jis subjektyviai interpretuoja jam palankias aplinkybes ir ignoruoja kitas byloje reikšmingas aplinkybes.

Dėl esamo Pastatui naudoti suformuoto Žemės sklypo neatitikimo teisės aktų reikalavimams (3 metrų nuo Pastato iki sklypo ribos neišlaikymo, Pastato dalies – malūno – išėjimo už sklypo plano ribų, viršyto užstatymo ploto

Pirma, pareiškėjas neskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3125, kuriuo buvo patvirtintas planas. Vadinasi, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas nenurodė, kokios naujos aplinkybės atsirado nuo 2016 m. spalio 27 d., kurios būtų pagrindas keisti galiojantį Pastatui naudoti suformuoto Žemės sklypo planą. Antra, Žemės sklypo plano rengimą reglamentuoja Aprašas. Aprašo 20.2 papunktyje nurodyta, kad projekto rengėjas, rengdamas žemės sklypo planą, patikslinti schemoje siūlomas preliminarias žemės sklypo ribas turi pagal Taisyklių nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Pareiškėjas nei atsakovei, nei teismui nenurodė, kaip 3 metrų atstumo iki sklypo ribos nebuvimas ar mažas sklypo plotas trukdo jam naudotis Pastatu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų nei atsakovei, nei teismui apie malūno, kaip pastato dalies teisėtą buvimą, išėjimą už ribų ir negalėjimą jo eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Dar daugiau, nepateikė duomenų, kad vandens malūnas yra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Trečia, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė atsakovė, pareiškėjas nenurodė, koks teisės aktas nustato, kad nuo pastato iki formuojamo sklypo ribos privalomai turi būti 3 metrų atstumas. Taigi pareiškėjo argumentai, kad atsakovė Raštu neatsakė ar netinkamai atsakė / neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl suformuoto Žemės sklypo neatitikimo teisės aktų reikalavimams (3 metrų nuo Pastato iki sklypo ribos neišlaikymo, malūno išėjimo už sklypo plano ribų, viršyto užstatymo ploto) atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl Aikštelės

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Taisyklių 2.4 papunktį, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjas teigia, kad Aikštelę įrengė pagal teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nespėjo įteisinti statybos pabaigos, o statybą leidžiančio dokumento galiojimas pasibaigė, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl Aikštelės, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo. Taigi Aikštelė nėra įregistruota ir yra savavališka statyba. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes nėra Taisyklių 2 punkte išvardintų pagrindų, kada gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

Taip pat teismas vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1659-983/2020, kur konstatuota, kad teisės aktais nustatyta paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos zona bei paviršinio vandens telkinių apsaugos zona, į kurios teritoriją patenka projektuojama poilsio aikštelė. Saugomų teritorijų 13 straipsnyje draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas. Saugomų teritorijų 20 straipsniu nustatytos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir veiklų jose reglamentavimas: kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis natūralų pobūdį išlaikęs kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. 2009 m. patvirtinti du Verkių regioninio parko specialieji teritorijų planavimo dokumentai: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 492 patvirtintas Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribų planas, kuriuo nustatytos Verkių regioninio parko ribos bei jo funkcinio prioriteto zonos; 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 patvirtintas Verkių regioninio parko tvarkymo planas, kuriuo pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996, nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Teritorija, kurioje yra poilsio aikštelė patenka į Verkių regioninio parko rekreacinės paskirties funkcinio prioriteto zonos teritoriją, rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 966, V skyriaus 29 punktas. Minėtame punkte numatyta, kad rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų „subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: 29.1.1. draudžiama statyti poilsio pastatus; 29.1.2. leidžiama įrengti poilsiavietes, sustojimo aikšteles ir maudykles; 29.1.3. leidžiama formuoti tik minimalią rekreacinę infrastruktūrą, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį; 29.1.4. draudžiama žaloti ir naikinti rekreacinę įrangą, trukdyti ilsėtis“ tai reiškia, kad šiai teritorijai galioja visos šio punkto nuostatos. Aikštelė, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.1 punktu yra laikoma inžinerinio statinio (kelio) elementu, tačiau susisiekimo komunikacijų (inžinerinių statinių) statyba pagal Verkių regioninio parko tvarkymo planą ir Saugomų teritorijų tipinius apsaugos (toliau – ir STĮ) reglamentus nėra numatyta, todėl negali būti leidžiama. Vienas iš Verkių regioninio parko steigimo tikslų yra išsaugoti Žaliųjų ežerų (prie kurio projektuojama poilsio aikštelė) kraštovaizdį. STĮ 20 straipsnio 1 dalis įpareigoja saugoti vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes. STĮ 29.1.3 punktas taip pat įpareigoja išsaugoti gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį.

Dėl teismų sprendimų

Pareiškėjas prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-375-302/2014, kurioje teismas Aikštelę pripažino savavališka statyba, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas gali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka, todėl sudarė pareiškėjui gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-375-302/2014 nurodė, kad pareiškėjo pastatyta aikštelė, kaip statinys, ją įteisinus, visiškai atitiktų šalia turistinės bazės, ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto, Verkių regioninio parko rekreacinės zonos paskirties ypatumus. Ši aikštelė atitinka ir visuomenės poreikius naudotis ežero pakrante, prie kurios tiek privažiavimas, tiek priėjimas yra sutvarkytas ir sureguliuotas pareiškėjo pastatytais kelio ženklais. Teismas konstatuoja, kad ši nutartis ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje vertinimo aspektu neturi nei privalomos, nei prejudicinės reikšmės, nes minimoje civilinėje byloje šioje byloje ginčo teisiniams santykiams reikšmingos faktinės bei teisinės aplinkybės nebuvo nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia dėl Rašto teisėtumo, bylos šalys yra pareiškėjas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o civilinėje byloje Nr. 2A-375-302/2014 ginčas vyko dėl Aikštelės pripažinimo savavališka statyba ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, bylos šalys buvo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir pareiškėjas, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. administracinėje byloje Nr. eI-3942-643/2017 priėmė sprendimą, jog Aikštelės projektas atitinka teisės norminius aktus, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija įpareigota Aikštelės projektui pritarti. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo minimas teismo sprendimas buvo panaikintas LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-803-602/2019 ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1659-983/2020 pareiškėjo skundą atmetė, pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 2-102 “Dėl poilsio aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos projekto”, kuriuo Aikštelės statybos projektui nepritarta, yra teisėtas ir pagrįstas. LVAT 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4347-415/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis panaikintu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3942-643/2017. Atvirkščiai – teismas vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1659-983/2020 ir LVAT 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4347-415/2020.

Pareiškėjas nurodo, kad susiklostė situacija, kai savavališkai pastatytas pastatas negali būti įteisintas dėl to, kad pareiškėjas nėra įgijęs teisių į Žemės sklypą, ant kurio stovi pastatas, o Žemės sklypo atsakinga institucija nesutinka formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas pastatas. Pareiškėjas prašo vadovautis LAT 2013 m. kovo 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo atveju ratio decidendi (lot. k. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ir šioje administracinėje byloje iš esmės skiriasi, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neturi precedento teisinės reikšmės. Minėtoje LAT civilinėje byloje spręsta tik dėl galimybės suteikti asmeniui žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau nesiaiškinta dėl kitų galimybių: įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Tai esminis skirtumas tarp nagrinėjamos bylos ir minėtos LAT bylos.

Dėl atitikimo VAĮ reikalavimams. VAĮ 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta teisės akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).

Teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad Raštas yra aiškus (atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą), išsamus, jame nurodyti teisiniai (Žemės įstatymas, Taisyklės, Aprašas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“

Ir kt. teisės aktai) ir faktiniai (Pastatui naudoti patvirtintas Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, priimtas 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ Nr. A30-3125, jį keisti pagrindų nėra, Aikštelė ir malūnas neįregistruoti) Rašto motyvai, jis atitinka VAĮ reikalavimus, todėl jį naikinti nėra nei tisinio, nei faktinio pagrindo.

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją organizuoti Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti atsakovės Raštą. Teismui konstatavus atsakovės Rašto teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę organizuoti Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėRasa Ragulskytė-Markovienė