- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- eI-3109-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01691-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Violeta Balčytienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Paulius Gavelis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėdamas faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pagal 1988 m. vasario 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo pastatą – agroturistinę bazę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas)). Žemės sklypas, reikalingas Pastatui eksploatuoti (toliau – ir Žemės sklypas) buvo įregistruotas 2017 m. sausio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu. Pareiškėjas šalia jam priklausančio Pastato įrengė trinkelėmis išklotą 882,49 kv. m. aikštelę (toliau – ir Aikštelė). Šiuo metu sprendžiamas Aikštelės įteisinimo klausimas. Suformavus Žemės sklypą pareiškėjas pastebėjo, jog sklypas yra neracionalus ir suformuotas netinkamai, neatsižvelgiant į Pastato eksploataciją, t. y. ne visas Pastatas patenka į Žemės sklypo ribas. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas prašė pertvarkyti Žemės sklypą, kad jis būtų tinkamas Pastatui ir Aikštelei eksploatuoti. Tuo atveju, jei būtų netenkintas šis prašymas, pareiškėjas prašė suformuoti atskirą žemės sklypą, reikalingą Aikštelės eksploatacijai įteisinti. Atsakovė į pareiškėjo prašymą atsakė Sprendimu, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Pabrėžė, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl turėtų būti panaikintas. Sprendime nenurodytas joks teisinis pagrindas, nenurodytos atsisakymo tenkinti prašymą priežastys, Sprendimas nėra pagrįstas jokiu faktiniu pagrindu, sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašyme pareiškė du prašymus, tačiau dėl prašymo suformuoti sklypą Aikštelės eksploatacijai nebuvo atsakyta.
Nurodė, jog į atsakovą kreipėsi su prašymu organizuoti Žemės sklypo pertvarkymo projektą, nes Žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų. Pagal Taisyklių 32 punktą, žemės sklypai turi būti racionalių ribų, tačiau šiuo atveju Žemės klypo riba yra arčiau kaip 3 metrai nuo Pastato sienos, todėl toks sklypas negalėjo būti suformuotas. Taip pat į suformuotą žemės sklypą nepateko Pastato dalis, vandens malūnas. Pabrėžė, jog Žemės sklypas yra suformuotas neatsižvelgus į Pastato išdėstymą, o tai reiškia, kad Žemės sklypas turi būti performuotas, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis Pastatu. Pareiškėjas taip pat yra parengęs Aikštelės projektą, tačiau žemės sklypas Aikštelei nėra suformuotas. Pareiškėjas neturi Aikštelės žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės, todėl prašė atsakovę organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau atsakovė šios dalies neišnagrinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų nurodė, kad pareiškėjas Administracijai pateikdamas 2018 m. sausio 19 d. prašymą, iš esmės jame kėlė 2016 m. spalio 27 d. Administracijos įsakymo teisėtumo klausimą, t. y. pareiškėjas į Administraciją kreipėsi dėl tapataus prašymo, kai sprendimas šiuo klausimu jau yra priimtas, todėl, atsakovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Dėl sklypų suformavimo nurodė, kad Administracija 2016 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtino Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui bei sprendinius. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vedėjo 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 49SK-5-(14.49.109) Žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas su suformuoto Žemės sklypo ribomis sutiko pasirašęs ant Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui bei sprendinių brėžinio. Pareiškėjas skunde nurodydamas, kad į atsakovą kreipėsi supratęs, kad Žemės sklypas yra neracionalus, iš esmės ginčija Administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo teisėtumą, tačiau šiam įsakymui apskųsti yra praleistas terminas. Pažymėjo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o skunde nurodyti Sprendimo trūkumai nelaikytini esminiais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
2. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi į Administraciją prašydamas: organizuoti Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą taip, kad Žemės sklypas būtų tinkamas Pastatui ir Aikštelei eksploatuoti, t. y. pertvarkant, kad į Žemės sklypą patektų visas Pastatas bei Aikštelė, jog Žemės sklypo ribos būtų atitrauktos ne mažiau kaip per tris metrus nuo statinių; netenkinus pirmojo reikalavimo, prašė suformuoti atskirą žemės sklypą reikalingą Aikštelės eksploatacijai.
3. Administracija į pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą atsakė 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodė, jog organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padidinti Žemės sklypo plotą, nėra teisinio pagrindo.
4. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimo argumentais, su skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėjo teigimu, Administracija pareiškėjui atsakė administraciniu aktu (Sprendimu), kuris nėra pagrįstas jokiu faktiniu pagrindu, akto turinys nedetalus, tačiau jame taikomos poveikio priemonės (atsisakymas tenkinti prašymą), kurios pareiškėjui iš esmės nėra žinomos. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas, todėl prašo Sprendimą panaikinti kaip neatitinkantį individualaus akto reikalavimų VAĮ 8 straipsnio prasme. Pareiškėjas taip pat pateikė argumentus, kuriais grindžia Administracijai pateikto 2018 m. sausio 16 d. prašymo pagrįstumą.
5. Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Tuo tarpu visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas teisės aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas ginčo faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti įvertintina skundžiamo Administracijos sprendimo atitiktis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.
6. Iš pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymo matyti, kad pirmuoju reikalavimu pareiškėjas prašė organizuoti Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą taip, kad Žemės sklypas būtų tinkamas Pastatui ir Aikštelei eksploatuoti, pertvarkant taip, kad į Žemės sklypą patektų visas Pastatas bei Aikštelė ir Žemės sklypo ribos būtų atitrauktos ne mažiau kaip per tris metrus nuo statinių. Antruoju reikalavimu prašė suformuoti atskirą žemės sklypą reikalingą Aikštelės eksploatacijai.
Administracija atsakydama į pareiškėjo prašymą Sprendime nurodė, jog 2016 m. spalio 27 įsakymu Nr. A30-3125 yra patvirtintas Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat priminė, kad Žemės sklypas jau yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti teisme. Remiantis šiais argumentais Administracija nurodė, jog tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymo nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Administracija Sprendime priimdama išvadą, kad tenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo, šią išvadą grindė tik primindama pareiškėjui, kad Žemės sklypas jau yra suformuotas Administracijos 2016 m. spalio 27 įsakymu Nr. A30-3125, o duomenys apie Žemės sklypą yra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir nėra nuginčyti.
7. Skundžiamo Administracijos Sprendimo atitiktį įvertinus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams darytina išvada, kad Administracija pareiškėjui tik primindama, kad Žemės sklypas yra suformuotas ir duomenys apie sklypą įregistruoti registre, dėl pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašyme suformuluotų reikalavimų iš esmės nepasisakė. Nors Sprendime ir išreikšta aiški Administracijos pozicija dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo, tačiau Sprendime nėra konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokių faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pagrindu Administracija priėmė tokią išvadą. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 16 d. prašymu ginčija Administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo, su kuriuo yra anksčiau sutikęs, teisėtumą. Pareiškėjas reikalavimo panaikinti minėtą įsakymą prašyme nėra suformulavęs. Priešingai, iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neneigia, jog jam yra žinomas 2016 m. spalio 27 d. įsakymo turinys, tačiau pareiškėjas į Administraciją kreipėsi pastebėjęs naujas aplinkybes (Žemės sklypas 2016 m. spalio 27 d. įsakymu suformuotas ne pagal Pastato matmenis ir kt.) ir tuo remiantis prašė suformuoti Žemės sklypą atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu Administracija Sprendime dėl prašyme nurodytų naujai pastebėtų aplinkybių (dėl Žemės sklypo suformavimo ne pagal Pastato plotą ir kt.) jokių argumentų nenurodė. Be to, Sprendime visai nepasisakyta ir dėl galimybės suformuoti žemės sklypą Aikštelei eksploatuoti. Atsakovė atsiliepime nors ir pasisakė dėl pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašyme nurodytų reikalavimų, tačiau šių argumentų nėra nurodyta Sprendime. Argumentų, kuriais netenkintas pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymas, išdėstymas vien tik atsiliepime, Sprendimo teisėtumo nepatvirtina. Viešojo administravimo subjektai negali taisyti priimto sprendimo akto trūkumų atsiliepime nurodydami papildomą ir kitokį teisinį akto pagrindimą. Pastebėtina ir tai, kad Administracijos skundžiamame sprendime nenurodyta ir sprendimo apskundimo tvarka, o tai, taip pat vertintina, kaip vienos iš būtinosios VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos sąlygos nebuvimu.
Pareiškėjas į Administraciją kreipėsi su 2018 m. sausio 16 d. prašymu, kuriame suformulavo aiškius reikalavimus (prašymus). Atsakovė išnagrinėjo prašymą ir priėmė išvadą, kad tenkinti prašyme suformuluotų reikalavimų nėra teisinio pagrindo. Taigi iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad juo buvo išspręstas pareiškėjo keliamas ginčas iš esmės. Atsakovė priėmė sprendimą, darantį įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams, nes juo atsisakyta patenkinti prašymą. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovės argumentais, kad į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta informacinio pobūdžio raštu. Pareiškėjas į teismą pagrįstai kreipėsi dėl sprendimo, sukeliančio pareiškėjui teisines pasekmes, teisėtumo ištyrimo.
8. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, kad Administracija prieš priimant neigiamo pobūdžio sprendimą, privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti, atitinkamai vėliau nesudarant pagrindo abejoti Administracijos išreikštos pozicijos tvirtumu.
Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, todėl, nagrinėjamoje byloje, įvertinus Administracijos Sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, darytina išvada, kad aukščiau aptartų argumentų apimtyje yra pagrindas skundžiamą Administracijos Sprendimą panaikinti, įpareigojant Administraciją pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo priimant naują sprendimą.
Nagrinėjamu atveju Sprendimas pripažintas nepagrįstu bei neteisėtu ir naikinamas dėl to, kad Administracija neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo iš esmės, nenustatė ir neįvertino visumos aplinkybių, kurios turi būti nustatytos ir įvertintos sprendžiant tokio pobūdžio prašymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Administracijos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8) naikintinas, įpareigojant Administraciją pareiškėjo A. Š. 2018 m. sausio 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo priimant naują sprendimą. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas turėtų būti informuotas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
9. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė 2018 m. balandžio 27 d. advokato padėjėjos išrašytą Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. STP32, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjas už skundo dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismui parengimą bei atstovavimą teisme patyrė 1 800 Eur išlaidų. Realiai patirtoms išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė 2018 m. birželio 1 d. Mokėjimo nurodymą, įrodantį, kad prašoma priteisti suma yra sumokėta.
10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straispnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 884,8 Eur.
Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Vadinasi maksimalus priteistinas užmokesčio už skundo parengimą dydis galėtų būti 2 212 Eur (2,5 x 884,8 Eur).
Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. STP32 išrašė advokato padėjėja, todėl galima maksimali priteistina užmokesčio už skundo parengimą suma – 1 769,6 Eur (2,5 x 884,8 Eur x 80 proc.).
Teismo posėdis, vykęs 2018 m. rugsėjo 18 d., truko 37 min. (pradžia 14.21 val., pabaiga 14.58 val.), t. y. ilgiau nei 30 min., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, galima maksimali užmokesčio už atstovavimą teisme suma – 70,78 Eur (0,1 x 884,8 Eur x 80 proc.).
Viso už patirtas bylinėjimosi išlaidas (pagal suteiktas teisines paslaugas) galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 1840,38 Eur. Pareiškėjas pagal pateiktą Sąskaitą prašo priteisti 1 800 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma priteistina. Pareiškėjas taip pat yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma pareiškėjui taip pat priteistina. Viso pareiškėjui iš atsakovės priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 822,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. A51-29593/18(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. prašymą iš naujo.
Priteisti pareiškėjo A. Š. naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 822,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.