Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui D. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš D. D. (toliau – ir atsakovas) 26,59 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojančios Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, kuri apskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėja paaiškina, kad atsakovui Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje priklauso nekilnojamas daiktas, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinės rinkliavos įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atsakovas rinkliavos nesumokėjo, į pareiškėją su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (ar su kitais prašymais) nesikreipė.

1. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimis).

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovo jo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., iš viso 26,59 Eur.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

3. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–3 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir mokėjimo tvarką bei nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti rinkliavą tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1026-858/2018). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

5. Ginčui aktualiu laikotarpiu Tauragės rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta Tauragės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtintais Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

6. Pagal Nuostatų 1 punktą Vietinė rinkliava tai dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri nustatyta Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu kaip privaloma įmoka, galiojanti Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Ji nustatoma visiems Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (Nuostatų 6 p.) ir susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios (Nuostatų 21 p.).

7. Pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Tauragės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Nuostatų 21.1. punktas), o kintamoji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Tauragės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Nuostatų 21.2. p.), kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

8. Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų (Nuostatų 5.2 p).

9. Nuostatuose įtvirtintas reikalavimas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 28 p.).

10. Vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius (Nuostatų 1 priedas) komunalinių atliekų turėtojams nustato Tauragės rajono savivaldybės taryba, o už Vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimą atsakingas Administratorius – UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Tauragės rajono savivaldybės pavedimu atliekantis atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5.7. p).

11. Metinis pastovios dedamosios vietinės rinkliavos įmokos dydis nustatomas Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai), padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams).

12. Apskaičiuojant metinį kintamos dedamosios vietinės rinkliavos įmokos dydį atsižvelgiama į Nuostatų 1 priede nurodytą konteinerio ištuštinimo kainą padauginus iš naudojamų konteinerių skaičiaus ir numatomo jų ištuštinimo dažnio. Atitinkamo dydžio/tūrio konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (Nuostatų 1 priedas) bei nekilnojamojo turto objekto plotą arba nekilnojamojo turto objektų skaičių (Nuostatų 24.1 p.)

13. Apskaičiuojant Vietinės rinkliavos įmokos dydį Atsakovui naudojamasi Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojų registro duomenų baze (toliau vadinama ir Registras) (Nuostatų 8 p.) ir kita, reikalinga ir viešai prieinama informacija (Nuostatų 19 p.).

14. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-02-28 Atsakovui Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios įmokos dydis apskaičiuotas pagal nekilnojamo daikto, kurio unikalus numeris yra 4400-2557-1140, nekilnojamojo turto objekto kategoriją „Sodų paskirties objektai“, o kintamosios dedamosios įmokos dydis – pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normą vienam objektui (Nuostatų 1 priedas).

15. Laikotarpiu nuo 2020-02-29 iki 2020-12-31 Atsakovui Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios įmokos dydis apskaičiuotas pagal nekilnojamo daikto, kurio unikalus numeris yra 4400-2557-1140, nekilnojamojo turto objekto kategoriją „Sodų paskirties objektai“, o kintamosios dedamosios įmokos dydis – pagal nekilnojamojo turto objekto kategoriją „Sodų paskirties objektai“ - vienam objektui (Nuostatų 1 priedas).

16. Byloje esantis VĮ Registrų centro 2021 m. spalio 21 d. išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui atskiru Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu būtų buvusi nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, todėl darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Iš pareiškėjos atsakovui skirtų mokėjimo pranešimų bei pažymos Nr. 21-R-00003858 „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ matyti, kad atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, anksčiau minėtą atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė 26,59 Eur skola. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjai iš atsakovo D. D. priteistina 26,59 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., suma.

17. Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėja sumokėjo atstovams 5,20 Eur už pagalbą surašant ir paduodant prašymą.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

19. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131 straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovų atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovų priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Minėta, kad pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą. Atitinkamai, pareiškėjai pasinaudojus teismo įsakymo institutu, ji būtų nepatyrusi minėtų išlaidų. Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo D. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 26,59 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 59 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.