- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- A-1026-858/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02445-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- R. P.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) prašyme prašė priteisti iš atsakovės R. P. (toliau – ir atsakovė) 209,07 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostata (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nustato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti. Atsakovė 209,07 Eur vietine rinkliava apmokestinta laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už valdytą nekilnojamojo turto objektą – sodo namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime su prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2004 m. birželio 14 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 83-GN/04 sodo namo statybai, o pareiškėjo pažymoje pažymėta, kad nuo 2011 metų sodo namas yra gyvenamosios paskirties pastatas (vienbutis gyvenamasis namas). Atsakovės nuomone, nebuvo įvertinta, jog dalis pastato yra stiklinė, nepritaikyta gyventi, skirta augalų auginimui, šildoma židiniu ir elektra. Sodo name nieks negyveno ir nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Atsakovė teigia, kad turi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Šilutės r., kur nuolat gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Nuo 2014 m. teikia turizmo paslaugas, bitininkauja, todėl galimybių gyventi sodo name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), neturi galimybių.Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta pažyma apie vietinę rinkliavą neatitinka tikrovės, kadangi ji 2015 m. gegužės 27 d. sumokėjo 40 Eur vietinės rinkliavos, o 2016 m. spalio 14 d. – 80 Eur, tačiau šios sumos nėra nurodytos pažymoje.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovės R. P. 209,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose.Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais), kurių 3 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 75 Eur (2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. T2-274)). Nuostatų (aktuali redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (aktuali redakcija) 23–34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto.Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2006 m. gegužės 16 d. atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto – pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatų 3 punktą laikytina, kad ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad ginčo nekilnojamasis daiktas yra sodo namas. Klaipėdos miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 1 priedo 11 punkte nurodyta, kad 75,00 Lt metinė vietinė rinkliava taikoma „sodo namui – nesudėtingam poilsiui skirtam statiniui“. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta nesudėtingo statinio sąvoka ir nurodyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.Teismas nurodė, kad nors atsiliepime į prašymą atsakovė teigia, kad ginčo nekilnojamasis daiktas yra negyvenamas, duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Į bylą nepateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad ginčo nekilnojamasis daiktas gali būti priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai, todėl teismas vertino, jog atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pagrįstai pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, kad 2015 m. gegužės 27 d. ji sumokėjo 40 Eur, o 2016 m. spalio 14 d. - 80 Eur vietinės rinkliavos, iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog ši pažyma parengta pagal mokėjimų duomenis iki 2016 m. lapkričio 8 d. ir joje nurodyta, jog per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė 209,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, kuris apskaičiuotas pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi nustatyta, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, teismas pareiškėjui iš atsakovės priteisė 209,07 Eur vietinės rinkliavos.
III.
Atsakovė R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįskaitė atsakovės 2015 m. gegužės 27 d. sumokėtos 40 Eur vietinės rinkliavos už 2015 metus. Be to, teismas šios aplinkybės netyrė ir nevertino, apsiribojo formaliu teiginiu, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie skolos dydį yra teisingi. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo argumentus dėl taikyto vietinės rinkliavos skaičiavimo tarifo pagrįstais. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų nuostatų 1 priedo matyti, kad patvirtintas vietinės rinkliavos tarifas gyvenamosios paskirties pastatui – vienbučiui gyvenamajam namui, taip pat žemės sklypui su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą) – sodo pastatui. Sodo namui – nesudėtingam poilsiui skirtam statiniui. Tarifai yra skirtingi, jie ginčo laikotarpiu buvo keisti du kartus. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrįstai taikė nustatytą metinį vietinės rinkliavos tarifą vienbučiui gyvenamajam namui, kadangi atsakovei priklausantis sodo namas nėra gyvenamasis namas. Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Žemės sklypo priklausinys nurodytas – sodo namas, jo naudojimo paskirtis – kita (sodų). Taigi šie duomenys patvirtina, kad pastatas nėra gyvenamasis namas. Atsakovė pažymi, kad Nuostatuose kalbama apie vietinės rinkliavos tarifo taikymą žemės sklypui su pastatu, išskyrus gyvenamąjį namą, o jos vardu būtent ir yra įregistruotas mėgėjų sodų žemės sklypas su jo priklausiniu – sodo namu. Be to, Nuostatų priedo grafoje „Pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties apibūdinimas“, eilutėje Nr. 11 yra nurodyta: „Sodo pastatas. Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys“. Taigi kalbama apie dviejų rūšių statinius, kurie nėra gyvenamieji namai, t. y. sodo namą, kaip nesudėtingą poilsiui skirtą statinį, ir sodo pastatą. Nuostatuose naudojamas terminas statiniui apibūdinti „sodo pastatas“ nėra susietas su statinio rūšimi (nesudėtingas, ypatingas ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta nesudėtingo statinio sąvoka, kadangi priklausantis statinys ir yra sodo pastatas Nuostatų prasme, todėl apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį, pareiškėjas turėjo taikyti Nuostatų 1 priedo 11 eilutėje nustatytus tarifus: 2012 m. – 21,72 Eur rinkliava, 2013 ir 2014 metais – 18,53 Eur, o 2015 m. – 40,76 Eur rinkliava, todėl ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo sumokėti 99,54 Eur vietinės rinkliavos, o yra sumokėjusi – 166,76 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė mokėtiną vietinės rinkliavos sumą ir ją priteisė pareiškėjui. Taip pat akcentuoja, kad sodo namu, kaip gyvenamuoju namu, ji nesinaudoja, nes gyvena ir ūkinę veiklą vykdo Šilutės r., o sodo namas skirtas tik poilsiui pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Nuostatai numato du vietinės rinkliavos administravimo būdus: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą, 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Komunalinių atliekų deklaravimo tvarka yra taikoma tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse. Kitiems asmenims rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamojo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama, tais atvejais kai Vietinės rinkliavos administravimo parametras yra turtinis vienetas – mokėtina vietinės rinkliavos suma lygi metinei vietinei rinkliavai. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 1 priede yra numatyta skirtinga metinė vietinė rinkliava taikoma gyvenamosios paskirties pastatui (vienbučiui gyvenamajam namui) ir žemės sklypui su pastatu – sodo pastatu ar sodo namu, nesudėtingas poilsiui skirtas statinys (išskyrus gyvenamąjį namą). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, nesudėtingas statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nustato nesudėtingų statinių sąrašą ir prie nesudėtingų statinių priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus. Sodo namas priskiriamas prie nesudėtingų statinių I grupės, kai jo didžiausias aukštis 5 m, o didžiausias plotas 50 kv. m, ir prie II grupės, kai jo didžiausias aukštis 8,5 m, o didžiausias plotas – 80 kv. m. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip sodo namas, tačiau pagal registro duomenis statinio techniniai parametrai neatitinka nesudėtingo statinio parametrų – tai dviejų aukštų pastatas, kurio bendras plotas 186,58 kv. m. Iš to darytina išvada, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso sodo namas, kuris nėra priskirtinas nesudėtingam poilsiui skirtam statiniui, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovei tenkančią mokėti prievolę apskaičiavo pagal metinę vietinę rinkliavą taikomą gyvenamosios paskirties pastatui.Pareiškėjas atsakovės argumentus, kad 2015 m. gegužės 27 d. sumokėta 40 Eur suma buvo neįskaityta, vertino kaip nepagrįstus. Teismas visiškai teisingai nustatė, kad iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą aišku, jog pažyma parengta pagal mokėjimų duomenis iki 2016 m. lapkričio 8 d. ir per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė 209,07 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Atsakovės 2015 m. gegužės 27 d. sumokėta 40 Eur suma įskaityta kaip atsiskaitymas už rinkliavą, apskaičiuotą 2012 m., o 2016 m. spalio 17 d. atsakovės sumokėta 80 Eur suma įskaityta kaip atsiskaitymas už rinkliavą, apskaičiuotą 2014 m.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės R. P. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. priteisimo. Pareiškėjas prašyme prašė priteisti iš atsakovės 209,07 Eur vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotos pagal nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą, pripažino, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste mokėtoja, kadangi jai nuosavybės teise priklauso turto objektas – pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris, nors Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip sodo namas, tačiau faktiškai neatitinka nesudėtingo statinio sąvokos, todėl pareiškėjas, apmokestindamas atsakovę vietine rinkliava, pagrįstai taikė gyvenamosios paskirties pastatams taikomą tarifą.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas, apskaičiuodamas vietinės rinkliavos tarifą, nepagrįstai jos nekilnojamojo turto objektui – sodo namui – taikė gyvenamosios paskirties pastatui taikomą tarifą, kadangi Nekilnojamojo turto registre pastatas įregistruotas – sodo namas, jo paskirtis nurodyta kita (sodų), taigi jai priklausantis pastatas nėra gyvenamasis namas ir negalėjo būti apmokestintas gyvenamiesiems pastatams taikomu tarifu. Be to, pareiškėjas pažymoje apie vietinę rinkliavą nurodė neteisingą mokėtinos vietinės rinkliavos sumą, kadangi atsakovė 2015 m. gegužės 27 d. sumokėjo 40 Eur vietinės rinkliavos, tačiau ši suma pareiškėjo nebuvo įskaityta.Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklausinys – pastatas – sodo namas, kurio paskirtis – kita (sodų), baigtumas – 94 proc., šildymas – vietinis centrinis, vandentiekis ir nuotekų šalinimas – komunalinis, dujos – gamtinės, bendras plotas – 186,58 kv. m. (b. l. 5). Pareiškėjas, nustatęs, kad atsakovei priklausantis ginčo nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), neatitinka nesudėtingo statinio sąvokos, vietinei rinkliavai apskaičiuoti pritaikė gyvenamosios paskirties pastatui (vienbučiui gyvenamajam namui) skirtą tarifą. Vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos (su vėlesniais pakeitimais, galiojusios nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) Klaipėdos miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nuostatų 1 priedo 1 punktu, gyvenamosios paskirties pastatui (vienbutis gyvenamasis namas) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. metinės vietinės rinkliavos tarifas buvo 330 Lt (95,57 Eur), o 11 punkte žemės sklypui su pastatu, kurio paskirtis – sodo pastatas, sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, metinės vietinės rinkliavos tarifas buvo 75 Lt (21,72 Eur). Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. gyvenamosios paskirties pastatui (vienbutis gyvenamasis namas) buvo nustatyta 281 Lt (81,38 Eur), o žemės sklypui su pastatu, kurio paskirtis - sodo pastatas, sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys – 64 Lt (18,53 Eur). Nuo 2015 m. sausio 1 d. gyvenamosios paskirties pastatui nustatytas 81,69 Eur rinkliavos tarifas, o žemės sklypui su pastatu, kurio paskirtis – sodo pastatas, sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys – 40,76 Eur vietinės rinkliavos tarifas. Taigi skirtingos paskirties pastatams buvo nustatytas skirtingas vietinės rinkliavos tarifas.Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tarifų dydžiai priklauso ir nuo pastatų paskirties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 buvo konstatuota, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydžiai priklauso nuo: 1) nekilnojamojo turto objekto tipo (statinys, žemės sklypas), 2) nekilnojamojo turto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, 3) pagal nekilnojamojo turto tipą ir pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį apskaičiuotą galinčių susikaupti metinę atliekų normos bei 4) nekilnojamojo turto vieneto (namas, kotedžas, sodo sklypas, garažas) arba bendrojo statinio ploto.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas, skaičiuodamas mokėtinos rinkliavos dydį, turėjo diferencijuoti tarifą pagal patalpų naudojimo faktinę paskirtį. Taigi pagal teismų praktikoje suformuluotas nuostatas sprendžiant dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjimo, viena iš įrodinėtinų faktinių aplinkybių – patalpų naudojimo faktinė paskirtis, lemianti ir rinkliavos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1519/2014), kurią turi nustatyti būtent pareiškėjas ir, atsižvelgdamas į tai, taikyti atitinkamą vietinės rinkliavos tarifą.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o tai reiškia, kad ir šioje administracinėje byloje turėtų būti paisoma pirmiau suformuluotų nuostatų, t. y. sprendžiant dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo viena iš įrodinėtinų faktinių aplinkybių - patalpų naudojimo paskirtis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, lemianti ir rinkliavos dydį.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas – pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), neatitinka sodo namo – nesudėtingo poilsiui skirto statinio sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, todėl pareiškėjas pagrįstai, įvertinęs faktinę pastato, kuriam taikomi atitinkami vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tarifai, naudojimo paskirtį, pritaikė gyvenamosios paskirties pastatams taikomą tarifą. Atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovei priklausantis ginčo pastatas priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su „sodo pastato“ ir „sodo namo“ sąvokų aiškinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl faktinės pastato naudojimo paskirties. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad atsakovė sodo namu, kaip gyvenamuoju namu, nesinaudoja, nes gyvena ir ūkinę veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), pažymi, jog tai neatleidžia jos nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už ginčo nekilnojamąjį turto objektą. Be to, atsakovė minėtiems teiginiams pagrįsti, nepateikė jokių naujų įrodymų. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors atsakovės teigimu, ji ginčo objekte negyvena, tačiau duomenų apie tai, kad ji kreipėsi į pareiškėją su prašymu dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, atsakovė nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis (tiesiogiai) yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Taigi prievolės sumokėti vietinę rinkliavą, nagrinėjamu atveju, nepaneigia ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pastatu, kaip gyvenamuoju, nesinaudoja, kadangi gyvena ir ūkinę veiklą vykdo Šilutėje. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįskaitė atsakovės 2015 m. gegužės 27 d. sumokėtos 40 Eur vietinės rinkliavos, pažymi, kad, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo pareiškėjas bei patvirtina bylos medžiaga, atsakovės 2015 m. gegužės 27 d. sumokėta 40 Eur vietinės rinkliavos suma buvo įskaityta už rinkliavą, apskaičiuotą 2012 metais, todėl atsakovės apeliacinio skundo teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.