- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-140-282/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05883-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Virginija Žindulienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir konfiskuoto turto savininko V. K. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. J. nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pritaikius BK 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Pritaikius BK 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz CLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 9 d., apie 6 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz CLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo gatvės ir atsitrenkė į metalinį gatvės apšvietimo stulpą, šį nulauždamas, po to, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, kol tą pačią dieną 10 val. 39 min., pas jį į namus atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,82 promilių neblaivumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendį ir jam paskirtą bausmę sušvelninti arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad jam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra aiškiai per griežta, nes jis savo kaltę padarius nusikalstamą veiką visiškai pripažino, davė nuoseklius parodymus, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nėra tiek pavojingas visuomenei, didelės žalos savo veiksmais nepadarė, kad jam turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, prižiūri ir rūpinasi savo neįgalia motina. Apeliantas teigia, kad jis nėra pavojingas nusikaltėlis, kad sistemingai pažeidinėja įstatymus. Teigia, kad jis padarė išvadas iš savo ankstesnių teistumų ir stengsis ateityje gyventi sąžiningai ir dorai, ieškosis socialinės, psichologinės pagalbos, stengsis kuo greičiau susirasti darbą, gauti legalias pajamas, galės rūpintis savo neįgalia motina. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. jam taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidedant. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Mano, kad netaikius bausmės vykdymo atidėjimo jam ne tik būtų apsunkinta galimybė tinkamai pasirūpinti savo motina, bet nebūtų sudarytos sąlygos susirasti darbą, dirbti ir užsidirbti legalias pajamas.
Apeliaciniu skundu konfiskuoto turto savininkas V. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį dėl jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Teigia, kad teismas, taikydamas jam priklausančio turto konfiskavimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes jam priklausantis automobilis negali būti laikomas nusikalstamos veikos priemone. Nurodo, kad A. J. nuteistas ne už vairavimą ar mokymą vairuoti esant neblaiviam (nuosprendžiu nėra konstatuota, jog A. J. būtų vairavęs neblaivus, juolab, kai girtumas siekė daugiau nei 1,5 promilės), tačiau už tos pačios normos dispozicijoje numatytą alternatyvią veiką – alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas nenustatė, kad A. J. ar jis, kaip automobilio savininkas, būtų iš anksto, t. y. automobilio vairavimo metu, bent jau numanę vykstant nusikaltimą – kad vairuodamas A. J. sukels eismo įvykį ir po jo iki aplinkybių nustatymo vartos alkoholį, kol bus nustatytas 1,5 promilių ar didesnis girtumas. Teigia, kad A. J. veika (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) buvo pradėta ir tęsėsi ne valdant ar kitaip naudojant transporto priemonę, tačiau gerokai po to – A. J. namuose po visai kitoje vietoje įvykusio eismo įvykio (kuris įvertintas kaip A. J. padarytas administracinis nusižengimas kitoje byloje). Taigi, automobilis buvo panaudotas A. J. vairuojant ir padarant administracinį nusižengimą, tačiau ne nusikalstamos veikos padaryme. Kadangi automobilis nebuvo naudojamas nusikaltimo, dėl kurio padarymo pripažintas A. J., padaryme – vartojant alkoholį jis nebuvo nei nusikaltimo priemonė, nei įrankis, nei rezultatas, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo šį automobilį laikyti konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio 2 dalį ir jį konfiskuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, asmuo, kurio turtas konfiskuotas, V. K. taip pat prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas netenkintinas, asmens, kurio turtas konfiskuotas, V. K. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl A. J. paskirtos bausmės
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, o konfiskuoto turto savininkas V. K. nesutinka su nuosprendžiu dėl jam priklausančio turto konfiskavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Nuteistasis A. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Nuteistasis A. J. nevedęs, nedirba. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis rūpinasi neįgalia savo motina, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šią nurodytą aplinkybę nepateikė. Tokių duomenų nėra ir byloje. Iš bylos matyti, kad nuteistasis per trejus metus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus (3 kartus už vairavimą esant neblaiviam, 1 kartą už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs). Nuteistasis anksčiau buvo teistas 9 kartus (6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, 3 kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu), taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, nes jis įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Šie paminėti duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pakeisti A. J. paskirtą bausmę bauda nėra pagrindo, nes nuteistasis nedirba, duomenų, patvirtinančių, kad jis yra pajėgus sumokėti baudą, byloje nėra. Pažymėtina, kad už nesunkų tyčinį nusikaltimą skiriama bauda, kuri gali būti nustatoma iki 500 MGL (iki 25 000 Eur). Skirti arešto bausmę taip pat netikslinga, nes iš paminėtų duomenų matyti, kad švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus įgyvendinti.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Esant po vieną nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, daroma išvada, kad A. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir A. J. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu paskirdamas laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Kadangi naują nusikalstamą veiką A. J. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir prie Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo už naują padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės dalį – tik 3 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54, 61, 64, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.
Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad A. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam jau kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo A. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes anksčiau A. J. buvo teistas 9 kartus, jam ne vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (senojo Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnio, BK 75, 92 straipsnių nuostatos), naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jis ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo ir toliau pažeidinėja įstatymus. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad A. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą netenkinamas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl A. J. paskirtos bausmės yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl automobilio konfiskavimo
Skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „Mercedes Benz CLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnis). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas tuo, kad yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį, nes duomenų, kad šį automobilį A. J. vairavo be V. K. žinios byloje nėra, priešingai, pats V. K., būdamas neblaivus, važiavo tuo pačiu automobiliu, kai A. J. padarė eismo įvykį, abu pasišalino iš eismo įvykio vietos, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo abu kartu vartojo alkoholį.
Su tokiu teismo sprendimu nesutinka konfiskuotino automobilio savininkas V. K., motyvuodamas tuo, kad automobilis nebuvo A. J. padaryto nusikaltimo priemonė, įrankis ar rezultatas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Pagal teismų praktiką nekonfiskuojamas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2007). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu galiojančio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018, 2AT-42-628/2018 ir kt.).
Nuteistasis A. J. nuteistas už tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas. Tai yra, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad A. J. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, šiuo atveju V. K. priklausantis automobilis „Mercedes Benz CLS“, nėra A. J. padarytos nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuoti šį automobilį nėra teisinio pagrindo. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo V. K. priklausantį automobilį, kuris nebuvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto BK 72 straipsnio nuostatų taikymo keičiamas, panaikinant automobilio konfiskavimą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
atmesti nuteistojo A. J. apeliacinį skundą.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį dėl A. J., vadovaujantis BK 67 straipsnio 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Mercedes Benz CLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, panaikinti.
Automobilį „Mercedes Benz CLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariate, adresu: (duomenys neskelbtini), grąžinti automobilio savininkui V. K..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.