Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. J. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. B. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos UAB “A”atlyginti nusikalstama veika padarytą 7 661,92 Eur turtinę žalą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuspręsta automobilį „Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo sprendimui, perduoti antstolei D. P.

Priteista iš V. J. B. civiliniam ieškovui UAB “A” 7 661,92 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš V. J. B. konfiskuoti 4 500 Eur sumą kaip nusikalstamu būdu įgytą turtą (priteisti iš J. B. į valstybės biudžetą).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. J. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog nuo 2023 m. gegužės 17 d. jam priklausantis turtas, t. y. automobilis „Lexus RX 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotas antstolės D. P. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo įteiktas 2023 m. gegužės 23 d., bei 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmus patvarkymą dėl informacijos apie areštuotą transporto priemonę, pastarasis registruotu paštu 2023 m. rugpjūčio 31 d. papildomai buvo informuotas apie automobiliui taikomą areštą, neteisėtai 2024 m. sausio 15 d. perleido parduodamas automobilį tretiesiems asmenims.

2. V. J. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, 2024 m. sausio 15 d., tyčia, žinodamas, kad jo automobilis „Lexus RX 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas antstolės D. P. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra konfiskuotinas, savanaudiškais tikslais, apgaulės būdu, jį pardavė bei tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 4 500 Eur, kurie priklauso įmonei UAB “A”, taip UAB “A” padarydamas 4 500 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gintaras Girgždis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. J. B. konfiskuota valstybės naudai 4 500 Eur. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

3.1. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. B. pripažino kaltu, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, tinkamai parinkta bausmės rūšis ir jos dydis, tinkamai išspręsti kiti klausimai, susiję su civiliniu ieškiniu, tačiau teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 straipsnį, ir nepagrįstai iš V. J. B. konfiskavo valstybės naudai 4 500 Eur. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) turėtų būti pakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

3.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iš V. J. B. konfiskuoti 4 500 Eur, tokio savo sprendimo iš esmės nemotyvavo, tik nurodė, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kartu pažymima, kad uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

3.3. Apeliantas cituoja BK 72 straipsnio nuostatas ir akcentuoja, kad nusikalstamos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas pažymėta, jog turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. užkirsti kelią pasipelnymui iš jos, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, neleisti toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262- 489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019 ir kt.). Iš to seka, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas nustačius, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ir nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7-84/2012, 2K-138/2014, 2K- 497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-32-719/2020 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011 ir kt.). Šios nuostatos išdėstytos ir Teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis), apžvalgoje Nr. AB-32-1 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2010, Nr. 32). Remiantis suformuota teismų praktika, turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė, dėl kurios yra pareikštas civilinis ieškinys.

3.4. Nors nagrinėjamu atveju V. J. B. už automobilio pardavimą ir gavo 4 500 Eur, tačiau byloje yra pareikštas UAB “A” civilinis ieškinys, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkintas visiškai ir 4 500 Eur suma už automobilį bei 3 161,92 Eur išlaidos, susijusios su automobilio saugojimu aikštelėje, priteistos iš V. J. B. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. J. B., parduodamas automobilį, kuriam buvo taikomas areštas, būtų gavęs iš to papildomos, didesnės nei pareikštas (priteistas) civilinis ieškinys, turtinės naudos.

3.5. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas savo esme yra artimas civilinio poveikio priemonėms, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, o taikant civilinės atsakomybės priemones – nukentėjusiajam. BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimas siejamas ir su būtinybe užtikrinti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino civilinio ieškovo UAB “A” civilinį ieškinį dėl 4 500 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, papildomai konfiskuojant dar 4 500 Eur valstybės naudai V. J. B. būtų baudžiamas antrą kartą. Tokia situacija neatitiktų BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties bei prieštarautų civilinio ieškovo interesams. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė turto konfiskavimo institutą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Apygardos teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo V. J. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-7-76-719/2021).

8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. J. B., žinodamas, jog automobilis „Lexus RX 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas antstolės ir yra konfiskuotinas, savanaudiškais tikslais, apgaulės būdu, jį pardavė bei tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 4 500 Eur, kurie priklauso įmonei UAB “A”, taip UAB “A” padarydamas 4 500 Eur turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB “A” direktorė pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti šiai įmonei 4 500 Eur, kurie buvo sumokėti V. J. B. už automobilį „Lexus RX 330“, ir 2 403,78 Eur už šio automobilio saugojimą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 18–19, 33). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras (b. l. 168, 169, 170,171, 172), patvirtinančias, kad UAB “A” už automobilio „Lexus RX 330“ saugojimą aikštelėje patyrė išlaidų, ir prašė priteisti įmonei iš V. J. B. 7 500 Eur (b. l. 176). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad civilinis ieškinys byloje yra 7 661,92 Eur (4 500 Eur už sumokėtą automobilį, 3 161,92 Eur išlaidos, susijusios su automobilio saugojimu aikštelėje, kurias patvirtina pateiktos 5 PVM sąskaitos faktūros), priteisė iš V. J. B. civiliniam ieškovui UAB “A” 7 661,92 Eur turtinei žalai atlyginti. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nusprendė konfiskuoti iš kaltinamojo V. J. B. 4 500 Eur, kaip pastarojo nusikalstamu būdu įgytą turtą. Kaip jau minėta, iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas tais atvejais, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kadangi šioje byloje UAB “A” atstovas pareiškė civilinį ieškinį ir teismas šį ieškinį tenkino, priteisdamas civiliniam ieškovui 4 500 Eur už automobilį „Lexus RX 330“ ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas už šio automobilio saugojimą, sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad patenkinus UAB “A”civilinį ieškinį dėl 4 500 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir papildomai konfiskuojant dar 4 500 Eur valstybės naudai V J. B. būtų baudžiamas antrą kartą. Be to, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. J. B., parduodamas automobilį, kuriam buvo taikomas areštas, būtų gavęs iš to papildomos, didesnės nei pareikštas (priteistas) civilinis ieškinys, turtinės naudos. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš V. J. B. konfiskuodamas valstybės naudai 4 500 Eur, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendis keičiamas – naikinama nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. J. B. valstybės naudai konfiskuoti 4 500 Eur kaip nusikalstamu būdu įgytas turtas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

9. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

10. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nuteistajam V. J. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys (b. l. 198). Šiaulių apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-08801, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 100 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), be to, apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje padavė tik prokuroras, nors nuteistojo teisinę padėtį ir nesunkinančiais pagrindais, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškoti iš nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. J. B. valstybės naudai konfiskuoti 4 500 Eur kaip nusikalstamu būdu įgytas turtas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo V. J. B. 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.