Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-493/2015

Teisėjas Ramūnas Šarka Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00128-2014-7

2015 m. kovo 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant nuteistajam A. A., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam J. A., jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 20 MGL dydžio (2 600 Lt (753 Eur) bauda. Dėl kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį A. A. išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš kaltinamojo A. A. priteista 2 400 Lt (695,09 Eur) proceso išlaidų nukentėjusiajam J. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. A. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – A. A. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, bei priteisti už nukentėjusiojo J. A. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde apeliantas nurodo, kad teikdamas atsiliepimą Lazdijų rajono apylinkės teismui, praėjus pusei metų po tėvo mirties, minėtame atsiliepime išdėstė savo subjektyvią nuomonę, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo elgesį ir iš karto po mirties girdėtas apkalbas apie tėvo J. A. mirties aplinkybes. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas įvertino tik nukentėjusiojo pateiktą atsiliepimo fragmentą, o ne visą atsiliepimo turinį bei visų paties nukentėjusiojo kviestų liudytojų paaiškinimus ir rašytinius liudijimus, būtent, kad iš karto po mirties visi žmonės kaime kalbėjo apie tas aplinkybes, kurios ir buvo nurodytos atsiliepime.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas A. A. kaltu dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, todėl apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo A. A. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmę, išsamiai išanalizavo kaltinamojo teiginių apie nukentėjusįjį prasmę ir reikšmę, tačiau nepagrįstai konstatavo A. A. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka, kaltindamas savo brolį A. A. tuo, kad šis civilinėje byloje, nagrinėjamoje Lazdijų rajono apylinkės teisme, pateiktame atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, jog J. A. terorizavo tėvą, jam grasino, o šis jo bijojo, be tai, kad nepagarbus ir grubus elgesys, psichologinis spaudimas privedė tėvą prie savižudybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad kaltinamojo paskleista informacija apie nukentėjusįjį ne tik neatitinka tikrovės, bet ir neabejotinai žemina jį ir pakerta pasitikėjimą juo kitų žmonių akyse.

Tačiau pažymėtina, jog tam, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybė už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Pirmosios instancijos teismas, plačiai aprašęs BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, konstatavęs, kad A. A. veikoje visi šie požymiai yra, neįvertino tos aplinkybės, kokiu būdu neatitinanti tikrovės ir žeminanti nukentėjusįjį informacija buvo paskleista. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių po­žy­mių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai melagingos informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.).

Šiuo atveju informacija buvo pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. 2-41-780/2012, kurioje nukentėjusysis buvo ieškovas, o nuteistasis – atsakovas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovas A. A., tarp kita ko, nurodė ir teiginius apie ieškovo netinkamą elgesį su tėvu, tačiau ši informacija dėl A. A. veiksmų – atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismui – tapo žinoma tik bylą nagrinėjančiam teismui bei bylos šalims – ieškovui bei jo atstovui. Tuo tarpu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytoja R. K. parodė, kad sužinojo, jog J. A. kaltinamas privedęs tėvą prie savižudybės, kai pats J. A. davė paskaityti dokumentą, gautą iš teismo. Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad informacija apie tai, kad A. A. kaltina brolį privedus tėvą prie savižudybės, buvo paskleista ne kaltinamojo ar civilinę bylą nagrinėjusio teismo, bet paties J. A.. Kitų byloje apklaustų liudytojų (I. A., L. M.) ir kaltinamojo A. A. parodymai leidžia spręsti, kad dar prieš įrašant teiginius apie tėvo terorizavimą ir privedimą prie savižudybės į atsiliepimą civilinėje byloje ir jo pateikimą teismui, kaime jau buvo kalbama, kad tėvas atėmė sau gyvybę paveiktas konfliktų su sūnumi Jonu. Kad tokios kalbos galėjo pasklisti ir anksčiau, nei surašytas atsiliepimas, neneigė ir J. A..

Vertinant šių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad A. A. veikoje nebuvo būtinojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo bent vienam trečiajam asmeniui. Ši informacija buvo įrašyta procesiniame dokumente, kuris pateiktas civilinėje byloje bylą nagrinėjančiam teismui bei pačiam nukentėjusiajam. Trečiajam asmeniui – liudytojai R. K. – informaciją apie tai, kad A. A. jį kaltina privedus tėvą prie savižudybės, J. A. paskleidė pats. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis turėjo tikslą atsiliepime į ieškinį pateiktą informaciją skleisti asmenims, nesusijusiems su civilinės bylos, kurios šalys buvo jis pats ir jo brolis, nagrinėjimu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. A. nurodė, kad tokiais teiginiais jis siekė sudaryti bylą nagrinėjančiam teismui nuomonę apie J. A. ir jų tėvo santykius, o tai patvirtina, kad tikslo žeminti savo brolį visuomenės akyse A. A. neturėjo.

Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius A. A. veikoje būtinojo šmeižimo (BK 154 straipsnio 1 dalis) požymio – informacijos paskleidimo bent vienam trečiajam asmeniui – A. A. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinus kaltinamąjį A. A., panaikintina ir nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų nukentėjusiajam J. A. priteisimo. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš nukentėjusiojo J. A. kaltinamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad A. A. už gynybą ir atstovavimą advokatei R. K. sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur). Šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, visa apimtimi priteistinos iš nukentėjusiojo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėta baudžiamoji byla.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė raštą, patvirtinantį, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. A. apeliaciniame procese, išlaidas iki 2015 m. sausio 28 d. sudaro 20,27 Eur advokato užmokestis. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. A. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš kaltinamojo A. A. priteista 2400 Lt (695,09 Eur) proceso išlaidų nukentėjusiajam J. A..

Priteisti iš nukentėjusiojo J. A. 579,24 Eur (2000 Lt) proceso išlaidų kaltinamajam A. A..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.