Alytaus apylinkės teismo sprendimas

1.1.) 3,6 ha iš 9,6 ha (36000/96000 dalys) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

1.2.) 5,044 ha iš 3,7 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (12710/37000 dalių), esančio (duomenys neskelbtini), 8,25 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (28340/82500 dalių), esančio (duomenys neskelbtini) ir 2,73 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (9380/273000 dalių),, esančio (duomenys neskelbtini),

1.3.) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

1.4.) ½ dalis svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

1.5.) ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

1.6.) ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

1.7.) ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

1.8.) ½ dalis indėlio sumoje 3.279,63 Lt J. A. AB „Swedbank“ esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),

1.9.) ½ dalis indėlio sumoje 5.375,94 Lt J. A. AB „Swedbank“ esančioje indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pripažinti negaliojančiu 2012-02-10 Lazdijų rajono 2-ojo biuro notarės Rasytės Gudienės atsakovui išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 889 dalyje dėl:

2.1.) 36000/96000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

2.2.) 12710/37000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

2.3.) 28340/82500 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

2.4.) 9380/273000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio Vartų (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. A. su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, nes pripažįsta, kad jo ir ieškovo tėvai gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus pasistatė gyvendami santuokoje, todėl sutinka, kad jų motinai priklauso ½ dalis visų pastatų. Taip pat iš esmės neprieštarauja, kad šalių tėvo vardu banko sąskaitoje iki jų motinos mirties buvę pinigai yra bendroji jungtinė tėvų nuosavybė ir ½ dalis šių pinigų priklauso jų motinai, tačiau nesutinka, kad pinigai pervesti į šalių tėvo banko sąskaitą po jų motinos mirties yra bendroji jungtinė jų tėvų nuosavybė, nes šie pinigai šalių tėvui buvo pervesti pasibaigus tėvų santuokai, be to, jie buvo pervesti už žemę, kuri yra asmeninė jo nuosavybė. Dėl terminuoto indėlio atsakovas nurodo, kad jame buvo laikomi jo tėvo pinigai, sukaupti už asmenine nuosavybe turimą žemę, todėl šis indėlis yra asmeninė tėvo nuosavybė. Taip pat atsakovas nesutinka, kad tėvo vardu turimi žemės sklypai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir motinai, nes į šiuos žemės sklypus šalių tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės kaip jo tėvo (šalių senelio) įpėdiniui. Todėl visi žemės sklypai yra asmeninė šalių tėvo J. A. nuosavybė. Atsakovas mano, jog ieškovas neįrodė, kad jų tėvas nupirko žemę iš savo seserų, kaip teigiama ieškinyje, ir pabrėžia, kad pagal įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ jų motina neturėjo jokių teisių į jų tėvui grąžintą žemę. Be to, atsakovas prašo taikyti CK 5.8 str. numatytą ieškinio senaties terminą palikimui ginčyti, kurį ieškovas praleido. Atsakovas mano, kad šį terminą reikia skaičiuoti nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal J. A. testamentą išdavimo ieškovui dienos, nes nuo tada jis galėjo ginti savo teises dėl neatgaunamo motinos palikimo.

Byloje nustatyta, kad santuokos, su ieškovo ir atsakovo motina J. A. metu, ieškovo ir atsakovo tėvas J. A. įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir sukaupė pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių J. A. ir J. A. nuosavybe, kurioje J. A. priklauso ½ dalis. Tačiau visus žemės sklypus, dėl kurių kilo ginčas, ieškovo ir atsakovo tėvas J. A. įgijo atkūrus jam nuosavybės teises į buvusio savininko - jo tėvo J. A., nuosavybės teisėmis valdytą žemę, todėl šis turtas laikomas asmenine ieškovo ir atsakovo tėvo J. A. nuosavybe ir negali būti ieškovo paveldėtas pagal mirusiosios jo motinos J. A. testamentą.

Pirmiausiai teismas pripažįsta, kad atsakovo prašymas atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, numatyto CK 5.8 str., yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo atstovė neteisingai skaičiuoja šio termino pradžią, nes nepagrįstai nurodo, kad vienerių metų senaties terminą reikia skaičiuoti nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal J. A. testamentą dienos. Pabrėžtina, kad CK 5.8 str. numatytas ieškinio senaties terminas taikomas tik tais atvejais kai ieškinys dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra reiškiamas palikimą priėmusiam asmeniui. Šiuo atveju, mirus ieškovo ir atsakovo motinai, vienintelis įpėdinis pagal J. A. testamentą, kuris ir priėmė palikimą, buvo tik ieškovas J. A.. Atsakovas A. A. motinos palikimo nepriėmė ir į jį nepretendavo, o šalių tėvas J. A. mirė tik 2011-10-22 (t 1, b.l. 32), kuomet ir atsirado atsakovo teisė į jo tėvo palikimą pagal testamentą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad po ieškovo motinos mirties iš viso nebuvo nei CK 5.8 straipsnyje aptariamo ginčo objekto nei dalyko, kuriam galėtų būti taikomas šiame CK straipsnyje numatytas ieškinio senaties terminas, nes ieškovas, kuris vienintelis priėmė savo motinos palikimą, tuo metu neturėjo nei ką ginčyti, nei kam pareikšti ieškinį dėl palikimo priėmimo teisėtumo. Tik 2011-10-22 mirus šalių tėvui J. A., o 2012-02-10 atsakovui gavus paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo vardu registruotus žemės sklypus (t 1, b.l. 66-72), ieškovas įgijo teisę ginčyti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į jo tėvo vardu registruotus žemės sklypus ir palikimo priėmimo teisėtumą. Be to, pabrėžtina, kad šioje civilinėje byloje pirminis ieškinys buvo pareikštas ne atsakovui A. A. ir ne dėl jo turto, o pačiam ginčijamo turto savininkui - šalių tėvui J. A., kuris ieškinio padavimo metu dar buvo gyvas. Todėl CK 5.8 str. numatytas ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisės ginčijimui dėl mirusio šalių tėvo palikimo šioje byloje iš viso negalėjo būti praleistas, nes ieškovas savo teises teisme jau buvo pradėjęs ginti dar iki šio senaties termino pradžios.

Sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumą matyti, kad ieškovo J. A. gimimo liudijimas (t 1, b.l. 10), J. A. mirties liudijimas (t 1, b.l. 5), J. A. testamentas (t 1, b.l. 6), ieškovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį J. A. piniginio indėlio (t 1, b.l. 7) patvirtina, kad ieškovas yra vienintelis testamentinis mirusios motinos J. A. įpėdinis, kuris palikimą yra priėmęs. Iš santuokos liudijimo (t 1, b.l. 8) matyti, jog ieškovo motina J. A. mirė santuokoje, sudarytoje 1946-09-30, su ieškovo tėvu J. A., todėl remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 3.87 str. 1 d. ir 3.88 str. įtvirtinta sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpcija, ieškovo tėvų turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o ieškovas J. A. turi teisę paveldėti tą tėvų turto dalį, kuri priklauso jo mirusiai motinai.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t 1, b.l. 24-27) patvirtina, kad ieškovo tėvo J. A. vardu registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruoti 2006-10-11 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. R3-282 pagrindu. Tai reiškia, kad šis turtas buvo įgytas ieškovo tėvų santuokos metu ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiems ieškovo tėvams, kurių bendro turto dalys, pagal CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją, yra lygios.

Kadangi atsakovas A. A. neginčija nei savo susituokusių tėvų turto teisinio režimo, nei bendro sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijų, ir sutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti, kad jų motinai J. A. priklauso ½ dalis šio turto, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nes mirus ieškovo motinai pasibaigė bendroji jungtinė jos ir ieškovo tėvo nuosavybė (CK 3.100 str. 1 p.), o ieškovas, būdamas testamentiniu savo motinos įpėdiniu, turi teisę reikalauti nustatyti savo motinos turto dalį bendrojoje jo tėvų nuosavybėje (CK 4.89 str. 1 d.).

„Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) ir terminuoto indelio sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) išrašai (t1, b.l. 122-124) patvirtina, kad ieškovo motinos mirties dieną ieškovo tėvo J. A. terminuoto indelio sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini) buvo 10 751,88 Lt suma, o banko sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini) buvo 3 924,29 Lt suma. Šie dokumentai bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos informacija ( t2, b.l. 8) taip pat patvirtina, kad po ieškovo motinos mirties į ieškovo tėvo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2007-01-22, 2007-01-24 ir 2007-02-01 buvo pervesta bendra 2654,87 Lt suma, kaip išmokos už 2006 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei kompensacinės išmokos pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkavimui vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ už 2006 metus. Pagal minėtus CK 3.87 str. 1 d. ir 3.88 str. 1d. 1 p., turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to ar jis įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu. Todėl ieškovo ir atsakovo tėvo J. A. vardu atidarytose banko sąskaitose sukauptos piniginės lėšos taip pat yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės J. A. nuosavybė.

Atsakovas A. A. sutinka, kad šalių tėvo vardu atidarytoje banko sąskaitoje iki jų motinos mirties sukauptos lėšos yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kurioje J. A. priklauso ½ dalis pinigų, buvusių šiose sąskaitose jos mirties dieną, tačiau nesutinka, kad po motinos mirties į tėvo banko sąskaitą pervestos lėšos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos būtų pripažintos bendrąja jungtine tėvų nuosavybe, nes jos buvo pervestos pasibaigus tėvų santuokai, ir šie pinigai buvo išmokėti už žemę, kuri asmeninės nuosavybės teise priklausė šalių tėvui. Taip pat nurodo, kad terminuotame indėlyje šalių tėvas laikė lėšas, gautas už jo asmeninės nuosavybės teise valdomą žemę, todėl šios lėšos taip pat yra asmeninė jų tėvo nuosavybė.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad terminuotame indėlyje šalių tėvas laikė lėšas, priklausančias jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovo paaiškinimas, kad tai buvo pinigai, gauti už jo tėvo asmeninės nuosavybės teise turimą žemę ir iš jos gaunamas išmokas, nepaneigia aptariamos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., net ir pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, bei pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės tai, už ką po šalių motinos mirties buvo pervesti pinigai į šalių tėvo banko sąskaitą, ir kad vien tik pinigų patekimas į pergyvenusio sutuoktinio sąskaitą po kito sutuoktinio mirties, savaime reiškia, jog tokie pinigai negali būti pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbiausia yra ne tai kada į šalių tėvo banko sąskaitą pateko pinigai, o tai kada ir kas įgijo teisę tuos pinigus gauti. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas patvirtina, kad 2 654,87 Lt suma, kuri šalių tėvui J. A. buvo išmokėta po šalių motinos J. A. mirties, yra tiesioginės išmokos už 2006 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir kompensacija už mažiau palankias ūkininkavimui vietoves ir vietoves su aplinkosaugos apribojimais. Tai reiškia, kad visa ši suma iš esmės yra šalių tėvo pajamos iš jo turto ir jo veiklos, gautos už 2006 metus, tačiau išmokėtos tik 2007 metų pradžioje. Kaip minėta, pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad pats turtas yra tik vieno iš jų nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad 2006 metais dar buvo gyva ir šalių tėvo J. A. sutuoktinė J. A., ji taip pat turėjo teisę į dalį šių pajamų, todėl pripažintina, kad savo mirties momentu ji taip pat buvo įgijusi teisę į ½ dalį šių pinigų, nors jie dar nebuvo faktiškai išmokėti. Šiuo atveju pabrėžtina, kad atsakovo pateikiamas formalus įstatymo aiškinimas, jog po vieno sutuoktinio mirties pergyvenęs sutuoktinis tampa vieninteliu savininku ir tokio turto, į kurį teises dar prieš savo mirtį įgijo abu sutuoktiniai, aiškiai pažeistų mirusiojo sutuoktinio nuosavybės teises, jo įpėdinių teises, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pavyzdžiui taip aiškinant įstatymą mirusio sutuoktinio įpėdiniai turėtų prarasti ir teisę atgauti dar iki tokio sutuoktinio mirties abiejų sutuoktinių sudaryto sandorio pagrindu paskolintus pinigus, jeigu tokios paskolos gražinimo terminas sueitų tik po vieno sutuoktinio mirties. Tačiau akivaizdu, kad tokiais atvejais, mirus sutuoktiniui, jo nuosavybės teisė į turtą ir turtinės teisės, įgytos iki mirties, savaime nepereina pergyvenusiam sutuoktiniui, o yra paveldimos mirusiojo sutuoktinio įpėdinių. Todėl ir šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę paveldėti savo motinai priklausančią pinigų dalį, į kurią ji įgijo teisę dar iki mirties, ir tuo tikslu prašyti nustatyti jo motinai priklausančią šių pinigų dalį.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, jog visi jo tėvo santuokoje įgyti žemės sklypai yra bendroji jungtinė abiejų jo tėvų nuosavybė, kurioje jo motinai J. A. priklauso ½ dalis, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nors ieškovas teigė, kad pagal šiuos susitarimus jo tėvo seserys pardavė savo teises į dalį grąžintinos žemės ieškovo ir atsakovo tėvui, kuris joms sumokėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiais pinigais, ir taip bendrojon jungtinėn nuosavybėn su savo sutuoktine J. A. įgijo daugiau žemės nei priklausė pagal jam vienam tenkančią dalį, tačiau viena vertus, šių aplinkybių ieškovas neįrodė, o kita vertus, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo būdu įgytų žemės sklypų teisinio statuso klausimą.

Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovo pasikviesta liudytoja A. M. patvirtino, kad pagal seserų ir brolio J. A. susitarimą jai teko 2,40 ha žemės iš 12 ha, o kitos seserys, kurios nenorėjo gauti tėvo žemės, atsisakė savo dalies brolio J. A. naudai. Jokių pinigų už savo dalies atsisakymą seserys iš brolio negavo. Ji pati yra gavusi iš brolio 1 000 Lt už pagalbą dirbant žemės ūkio ir kitus darbus, bet ne už savo žemės dalies atsisakymą brolio naudai.

Liudytojos R. V. ir J. V., kurios yra mirusios O. J. dukros, patvirtino, kad jų motina nepretendavo į savo tėvo žemę ir savo dalies broliui J. A. nepardavė. Jų motinos brolis J. A. davė jų motinai 1 000 Lt ir sakė, kad duoda juos už žemes, o vėliau dar ir pačioms liudytojoms davė 300 Lt ir 400 Lt, tačiau šiuos pinigus davė savo iniciatyva, jų motina šių pinigų iš brolio gauti nesitikėjo ir jų neprašė už jokias žemes.

Tokie liudytojų parodymai nepatvirtina nei minėtų rašytinių 1998-10-22 ir 1993-02-11 pretendentų į buvusio savininko J. A. žemę susitarimų, nei ieškovo paaiškinimų apie tai, kad jo tėvas iš savo seserų nupirko jų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Pačiuose pretendentų susitarimuose nėra jokių tarpusavio įsipareigojimų, numatančių, jog didesnę dalį žemės atgaunantis pretendentas J. A., turėtų sumokėti kokias nors sumas kitoms pretendentėms, kurios savo dalies atsisakė jo naudai. Todėl šie susitarimai nėra atlygintinis teisių perleidimo sandoris, kaip tvirtina ieškovas. Be to, viena iš šių pretendenčių - A. M., ir kitų pretendenčių - O. J. ir P. S., vaikai - R. V., J. V. ir G. S., taip pat nepatvirtino, kad pretendentai savo dalies į grąžintiną žemę atsisakė todėl, kad jiems už tai buvo sumokėta. Priešingai, jie patvirtino, kad tik po pretendentų susitarimo ieškovo ir atsakovo tėvas J. A. savo iniciatyva kai kurioms savo seserims davė pinigų, kurių jos nei tikėjosi gauti, nei laukė. Tai tik patvirtina, kad toks pinigų sumokėjimas yra ne teisių iš pretendentų į tą pačią žemę pirkimas, kaip teigia ieškovas, o tiesiog savanoriškas atsilyginimas už jau įvykusį geranorišką visų pretendentų, turinčių vienodas teises, susitarimą dėl nuosavybės teisių į jų tėvo žemę atkūrimo sąlygų.

Kita vertus LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p. numato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 p. nuosavybės teisės į žemės savininko, t.y. ieškovo ir atsakovo senelio J. A., žemę, ieškovo ir atsakovo tėvui J. A. buvo atkurtos kaip mirusio savininko vaikui, t.y. įstatyminiam kaip įpėdiniui. Todėl visi šalių tėvo J. A. vardu įregistruoti žemės sklypai, kuriuos jis santuokoje įgijo atkūrus nuosavybės teises į jo tėvo nuosavybės teise valdytą turtą, pripažintini jo asmenine nuosavybe.

Atsakovas nepateikė teismui jokių jo bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl atitinkama dalis jo išlaidų iš ieškovo jam nepriteisiama (CPK 98 str. 1 d.).