Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-41-780/2012 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. A., kaip vienintelis įpėdinis pagal savo motinos J. A. testamentą, ieškiniu atsakovui tėvui J. A., o šiam mirus, patikslintu ieškiniu atsakovui broliui A. A. (b.l. 3-4, t. I, b.l. 99-103, t. I ir b.l. 2-6, t. II) prašė nustatyti jo motinai priklausančią turto, įgyto iki 2006 gruodžio 1 d., dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su ieškovo tėvu J. A., t.y. kad J. A. priklausė ½ santuokoje įgyto turto: 1) 3,6 ha iš 9,6 ha (36000/96000 dalys) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 2) 5,044 ha iš 3,7 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (12710/37000 dalių), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., 8,25 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (28340/82500 dalių), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. ir 2,73 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (9380/273000 dalių), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 3) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ½ dalis svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 8) ½ dalis indėlio sumoje 3.279,63 Lt J. A. AB „Swedbank“ esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 9) ½ dalis indėlio sumoje 5.375,94 Lt J. A. AB „Swedbank“ esančioje indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2012-02-10 Lazdijų rajono 2-ojo biuro notarės R. G. atsakovui išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 889 dalyje dėl : 36000/96000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 12710/37000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 28340/82500 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 9380/273000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. paveldėjimo, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ieškovo ir atsakovo tėvai pasistatė gyvendami santuokoje, todėl šis turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Abu tėvai savo vardu turėjo sąskaitas bankuose, kuriose buvo pinigų, ir ieškovas po savo motinos mirties gavo paveldėjimo teisės liudijimą tik į ½ dalį motinos piniginio indėlio, todėl prašė nustatyti, kad ir ½ dalis jo tėvo vardu turimų dviejų indėlių banke priklauso jo motinai, nes šie pinigai taip pat yra tėvų bendroji jungtinė nuosavybė. Po motinos mirties į tėvo banko sąskaitą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pervesti 2.634,96 Lt pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šios išmokos pervestos už praėjusius kalendorinius metus pagal tais metais pateiktas deklaracijas kai ieškovo motina dar buvo gyva. Ieškovo tėvas neturėjo teisės vienas atkurti nuosavybės teises į tokią žemės dalį, kuri jam teko pagal 1999-07-22 ir 1999-12-21 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, nes įpėdinių buvo penki. Kiti įpėdiniai, t.y. ieškovo tėvo seserys V. K., P. S., O. J. ir A. M. už pinigus, gautus iš ieškovo tėvo, atsisakė savo teisės į joms tenkančią žemės dalį. Kadangi ieškovo tėvas savo seserims už jų teisės į žemę atsisakymą sumokėjo iš bendrų santuokos metu su ieškovo motina įgytų pinigų, todėl ir grąžintos žemės dalis, kuri viršija ieškovo tėvui, kaip vienam iš penkių įpėdinių, tenkančią dalį, pripažintina bendrąja jungtine tėvų nuosavybe, kurioje ieškovo motinai priklauso ½ dalis pagal ieškovo ieškinyje nurodytus kiekvieno iš keturių sklypų paskaičiavimus.

Atsakovas A. A. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad jo ir ieškovo tėvai gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus pasistatė gyvendami santuokoje, todėl jų motinai priklausė ½ dalis visų pastatų. Taip pat iš esmės neprieštaravo, kad šalių tėvo vardu banko sąskaitoje iki jų motinos mirties buvę pinigai yra bendroji jungtinė tėvų nuosavybė ir ½ dalis šių pinigų priklauso jų motinai. Atsakovas nesutiko, kad pinigai pervesti į šalių tėvo banko sąskaitą po jų motinos mirties yra bendroji jungtinė jų tėvų nuosavybė, nes šie pinigai šalių tėvui buvo pervesti pasibaigus tėvų santuokai, be to, jie buvo pervesti už žemę, kuri yra asmeninė jo nuosavybė. Dėl terminuoto indėlio atsakovas nurodė, kad jame buvo laikomi jo tėvo pinigai, sukaupti už asmenine nuosavybe turimą žemę, todėl šis indėlis yra asmeninė tėvo nuosavybė. Taip pat atsakovas nesutiko, kad tėvo vardu turimi žemės sklypai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir motinai, nes į šiuos žemės sklypus šalių tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės kaip jo tėvo (šalių senelio) įpėdiniui. Todėl visi žemės sklypai yra asmeninė šalių tėvo J. A. nuosavybė. Atsakovas taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą palikimui ginčyti, kurį ieškovas praleido.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu (b.l. 36-43, t.II) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad J. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso: ½ dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., registruotų J. A. vardu; ½ dalis iš 6 579,16 Lt J. A. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pinigų sumos, t.y. 3 289,58 Lt; ½ dalis iš 10 751,88 Lt J. A. vardu AB „Swedbank“ banko terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pinigų sumos, t.y. 5 375,94 Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas yra vienintelis testamentinis mirusios motinos J. A. įpėdinis, kuris palikimą yra priėmęs. Ieškovo motina J. A. mirė santuokoje, sudarytoje 1946-09-30, su ieškovo tėvu J. A., todėl ieškovo tėvų turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o ieškovas J. A. turi teisę paveldėti tą tėvų turto dalį, kuri priklauso jo mirusiai motinai. Teismas padarė išvadą, kad santuokos su ieškovo ir atsakovo motina J. A. metu, ieškovo ir atsakovo tėvas J. A. įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., ir sukaupė pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šį turtą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių J. A. ir J. A. nuosavybe, kurioje J. A. priklauso ½ dalis. Visus žemės sklypus, dėl kurių kilo ginčas, ieškovo ir atsakovo tėvas J. A. įgijo atkūrus jam nuosavybės teises į buvusio savininko - jo tėvo J. A., nuosavybės teisėmis valdytą žemę, todėl šį turtą laikė asmenine ieškovo ir atsakovo tėvo J. A. nuosavybe, kuris negali būti ieškovo paveldėtas pagal mirusiosios jo motinos J. A. testamentą. Atsakovas nesutiko, kad po motinos mirties į tėvo banko sąskaitą pervestos lėšos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos būtų pripažintos bendrąja jungtine tėvų nuosavybe, nes jos buvo pervestos pasibaigus tėvų santuokai, ir šie pinigai buvo išmokėti už žemę, kuri asmeninės nuosavybės teise priklausė šalių tėvui. Atsakovas taip pat nesutiko, kad terminuoto indėlio lėšos būtų pripažintos bendrąja jungtine tėvų nuosavybę, nes lėšos, gautas už tėvo asmeninės nuosavybės teise valdomą žemę taip pat yra asmeninė tėvo nuosavybė. Teismas pripažino, kad sprendžiant šalių tėvo piniginių lėšų, laikomų abejose banko sąskaitose, teisinio statuso klausimą, atsakovas nenuginčijo CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, kuria rėmėsi ieškovas, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, bei pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nustatė, kad 2 654,87 Lt suma, kuri šalių tėvui J. A. buvo išmokėta po šalių motinos J. A. mirties, yra tiesioginės išmokos už 2006 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir kompensacija už mažiau palankias ūkininkavimui vietoves ir vietoves su aplinkosaugos apribojimais. Visa ši suma yra šalių tėvo pajamos iš jo turto ir jo veiklos, gautos už 2006 metus, tačiau išmokėtos tik 2007 metų pradžioje. 2006 metais dar buvo gyva ir šalių tėvo J. A. sutuoktinė J. A., todėl ji taip pat turėjo teisę į dalį šių pajamų, todėl savo mirties momentu ji taip pat buvo įgijusi teisę į ½ dalį šių pinigų, nors jie dar nebuvo faktiškai išmokėti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę paveldėti savo motinai priklausančią pinigų dalį, į kurią ji įgijo teisę dar iki mirties, ir tuo tikslu prašyti nustatyti jo motinai priklausančią šių pinigų dalį. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, jog visi jo tėvo santuokoje įgyti žemės sklypai yra bendroji jungtinė abiejų jo tėvų nuosavybė, kurioje jo motinai J. A. priklauso ½ dalis, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų pagrindu ieškovo ir atsakovo tėvui J. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusiam savininkui - ieškovo ir atsakovo seneliui J. A., tenkančią žemę. Ieškovo ir atsakovo tėvas J. A. ir jo seserys V. K., A. M., O. J. ir P. S. susitarė, jog pagal vieną susitarimą ieškovo ir atsakovo tėvui J. A. tenka 15,96 ha žemės iš 22,96 ha, o pagal kitą – 9,60 ha iš 12,00 ha, o kai kurios pretendentės atsisakė savo dalies J. A. naudai. Ieškovas teigė, kad pagal šiuos susitarimus jo tėvo seserys pardavė savo teises į dalį grąžintinos žemės ieškovo ir atsakovo tėvui, kuris joms sumokėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiais pinigais, ir taip bendrojon jungtinėn nuosavybėn su savo sutuoktine J. A. įgijo daugiau žemės nei priklausė pagal jam vienam tenkančią dalį. Teismas sprendė, kad šių aplinkybių ieškovas neįrodė, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino, kad ieškovo tėvas iš savo seserų nupirko jų teises į nuosavybės teisių atkūrimą, ir kad jiems už tai buvo sumokėta, o pačiuose pretendentų susitarimuose nėra jokių tarpusavio įsipareigojimų, numatančių, jog didesnę dalį žemės atgaunantis pretendentas J. A. turėtų sumokėti kokias nors sumas kitoms pretendentėms, kurios savo dalies atsisakė jo naudai. Teismas taip pat pažymėjo, kad šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo būdu įgytų žemės sklypų teisinio statuso klausimą. CK 3.89 str. 1 d. 2 p. numato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 p. nuosavybės teisės į žemės savininko, t.y. ieškovo ir atsakovo senelio J. A., žemę, ieškovo ir atsakovo tėvui J. A. buvo atkurtos kaip mirusio savininko vaikui, t.y. įstatyminiam kaip įpėdiniui. Todėl visi šalių tėvo J. A. vardu įregistruoti žemės sklypai, kuriuos jis santuokoje įgijo atkūrus nuosavybės teises į jo tėvo nuosavybės teise valdytą turtą, pripažintini jo asmenine nuosavybe. Tuo tarpu jo sutuoktinė J. A. nebuvo nuosavybės teisių atkūrimo subjektas, todėl šio proceso metu priimtų administracinių aktų pagrindu negalėjo įgyti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, į kurį pretendavo jos sutuoktinis. Teismas pripažino, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas pagrįstai ir nėra jokio pagrindo pripažinti jį iš dalies negaliojančiu, kadangi ieškovo ginčijamas 2012-02-10 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 889 į visus ieškovo ir atsakovo tėvo J. A. vardu registruotus žemės sklypus buvo išduotas pagal testamentą, kuriuo jų tėvas visą savo turtą paliko atsakovui A. A.. Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad jis nebuvo praleistas, nes pareikšti ieškinį dėl palikimo priėmimo teisėtumo galima buvo tik 2012-02-10 atsakovui gavus paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo vardu registruotus žemės sklypus. Šioje civilinėje byloje pirminis ieškinys buvo pareikštas ne atsakovui A. A. ir ne dėl jo turto, o pačiam ginčijamo turto savininkui - šalių tėvui J. A., kuris ieškinio padavimo metu dar buvo gyvas. Todėl CK 5.8 straipsnyje numatytas ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisės ginčijimui dėl mirusio šalių tėvo palikimo šioje byloje iš viso negalėjo būti praleistas, nes ieškovas savo teises teisme jau buvo pradėjęs ginti dar iki šio senaties termino pradžios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 67-69, t.II) ieškovas J. A., atstovaujamas advokato Raimondo Lignugario, prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti kad J. A. ir J. A. visas santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir J. A. priklauso ½ dalis santuokos metu, iki 2006 m. gruodžio 1 d., įgyto turto, t.y.: 3,6 ha iš 9,6 ha (36000/96000 dalys) žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 5,044 ha iš 3,7 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (12710/37000 dalių), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 8,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (28340/82500 dalių), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. ir 2,73 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (9380/27300 dalių), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; pripažinti negaliojančiu 2012-02-10 Lazdijų rajono 2-jo biuro notarės R. G. atsakovui išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr.889 dalyje dėl: 36000/96000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 12710/37000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; 9380/27300 dalių žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., 28340/82500 dalių žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r.; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos pateiktus rašytinius įrodymus: P. S. ir A. M. rašytinius paaiškinimus.

Apeliantas nesutinka su Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai dėl tokių motyvų:

1. Teismas ieškinio dalyje dėl santuokos metu įgytos žemės dalių nustatymo neatskleidė ginčo esmės. Ieškovas neprašė nustatyti, kad visa tėvo vardu įgyta žemė yra bendroji jungtinė tėvų nuosavybė ir motinai priklauso 1/2 žemės. Netgi ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės neleistų reikšti tokio reikalavimo. Ieškovo senelis J. A. nuosavybės teise turėjo (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. 12 ha žemės, o (duomenys neskelbtini) kaime 22,96 ha žemės, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pretendentai buvo ieškovo ir atsakovo tėvas J. A. ir jo seserys - O. J., V. K., P. S. ir A. M.. Kiekvienam iš pretendentų turėjo atitekti atitinkamai po 2,4 ha ir 4,592 ha žemės, tačiau 1993 m. vasario 11 d. susitarimu ir 1993 m. spalio 22 d. susitarimu pretendentai pasidalino žemę kitu santykiu ir ieškovo tėvui atiteko 9,6 ha ir 15,96 ha (faktiškai 14,68 ha). Iš pasakojimų ieškovui žinoma, kad tą dalį žemės, kuri turėjo atitekti ieškovo tetoms, tačiau nuosavybės teisės buvo atkurtos tėvui, ieškovo tėvas išsipirko iš savo seserų iš santuokos metu su motina J. A. įgytų lėšų. Seserų dalis atitekusi tėvui J. A. atitinkamai yra 7,2 ha ir 10,088 ha, kurių ½ dalis, ieškovo nuomone priklauso motinai J. A.. Kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į 2 sklypus, o į 4, todėl ½ motinos dalis ieškinyje proporcingai išskaidyta visuose keturiuose sklypuose.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo tėvas savo seserims pinigus davė ne už žemę, o šiaip savo iniciatyva. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų pinigų davimą seserims, išskyrus tą aplinkybę, kad tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į seserims tenkančią žemės dalį. CK 3.88 str. 2 d. nustato, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad tėvas seserims pinigus davė iš savo asmeninių lėšų. Tai reiškia, kad tie pinigai buvo tėvo ir motinos bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi ta aplinkybė, jog tėvas davė pinigus, buvo žinoma giminės tarpe, todėl galima padaryti visiškai pagrįstą prielaidą, jog pinigai buvo duodami su sutuoktinės J. A. pritarimu. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir dėl jos nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus. Liudytojai A. M. yra 87-eri metai, ji liudijo apie įvykius, buvusius daugiau kaip prieš 15 metų. Liudytoja savo pasisakymuose aiškiai išreiškė abejonę, kokią pinigų sumą jai davė brolis -1000 ar 2000 litų, Teismas įvertino tik vieną su abejonėmis išsakytų parodymų dalį. Atsižvelgiant į liudytos amžių ir aplinkybių senumą, reikėtų įvertinti ir tą faktą, kad kaime už „malkavimą“ ar „ravėjimą“ tūkstančiais niekas nemoka. Net ir dabar dienos uždarbis 20 litų yra laikomas pakankama pinigų suma. Taip pat reikėtų įvertinti ir tą aplinkybę, kad tuo laikotarpiu A. M. buvo virš 70 metų, tad koks galėjo būti jos darbo našumas, už kurį galima būtų mokėti jos nurodytas pinigų sumas. Liudytojos R. V. ir J. V. be jokių abejonių patvirtino, kad pinigus ieškovo tėvas davė už žemę, nes taip joms pasakė liudytojų tėvas. Todėl visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigai buvo duoti geranoriškai, todėl negalima laikyti, kad jie buvo sumokėti už perleistą žemę. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to fakto, kad nuosavybės teisės į dalį žemės negalėjo būti atkurtos, o žemė turėjo būti išperkama valstybės. Ant atkurtos nuosavybės teisėmis žemės yra pastatai, priklausantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir J. A.. Kadangi dalis žemės buvo įgyjama bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl ir nekilo klausimų dėl jos teisinio įforminimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 76-80, t.II) atsakovas A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinti ieškovo prašymo prijungti prie bylos pateiktus rašytinius įrodymus. Jis nurodė, kad ieškovas (apeliantas) akivaizdžiai klaidina teismą, nurodydamas, kad dalį žemės, priklausiusios tėvo seserims, šalių tėvas tariamai išpirko panaudodamas bendras sutuoktinių lėšas. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas visiškai nepateikė jokių įrodymų. Nepagrįstai apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus. Byloje priešingai, nei nurodo ieškovas, nebuvo nustatyta, kad šalių tėvas savo seserims apskritai būtų mokėjęs pinigus už tai, kad jos atsisakė savo teisių į atkuriamą jų tėvui priklausiusią žemę. Liudytojai apklausti teisme paaiškino, jog duoti pinigai buvo tik už dokumentų sutvarkymą ir ūkio darbus. Aplinkybes, jog šalių tėvo seserys nemokėjo jokių pinigų, juo labiau iš bendrų sutuoktinių lėšų, tėvui J. A. už tai, kad jos atsisakė joms priklausančias žemės dalis šalių tėvui J. A., patvirtino dauguma į teismo posėdį pasikviestų liudytojų, kurių paaiškinimais abejoti nebuvo jokio pagrindo. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad liudytoja A. M. yra senyvo amžiaus (87-eri metai), kalbama apie įvykius, buvusius prieš 15 metų, bei į tai, kad ji negalėjo pasakyti tikslios sumos kiek brolis jai sumokėjo, visiškai nėra reikšminga, kadangi ši liudytoja paaiškino, jog pinigai buvo jai sumokėti už tai, kad ji padėjo broliui ūkio darbuose. Šios liudytojos paaiškinimų nebuvo jokio pagrindo vertinti kritiškai, nes A. M. betarpiškai dalyvavo pasidalinant žemę tarp brolio J. A. ir seserų. Liudytojos R. V. ir J. V., kurios yra mirusios O. J. (šalių tėvo J. A. sesuo) dukros patvirtino, kad jų motina nepretendavo į savo tėvo žemę ir savo dalies broliui J. A. nepardavė. Ieškovas (apeliantas) iškraipė liudytojų R. V. ir J. V. duotus paaiškinimus teisme, nurodydamas, kad šios liudytojos „neabejotinai“ patvirtino, kad pinigus šalių tėvas J. A. davė už žemę, nes taip joms sakė liudytojų tėvas. R. V. nurodė, kad mama pati nesakė, jog gavo 1000 Lt iš brolio už žemes, tai sakė tik jos tėvas. Patvirtino, kad mama į žemes nepretendavo. J. V., patvirtino, kad mama jokios žemės nepardavė, už ką brolis davė 1000 Lt nežino, mama to nesakė. Taip pat nurodė, kad mama nepardavė savo dalies broliui. Liudytojas G. S. (mirusios P. S. sūnus), patvirtino, kad jo motina P. S., jos seserys ir brolis J. A. dalinosi savo tėvo žemę ir jo motinai atiteko 4,50 ha. Nurodė, kad savo broliui J. A. mokėjo 400 Lt už dokumentų sutvarkymą. Pats J. A. jo motinai jokių pinigų už susigrąžinamas žemes nemokėjo. Visi liudytojai apklausti teisme vieningai patvirtino, kad šalių tėvas J. A. nemokėjo jokiu pinigų savo seserims už jų žemės dalis, t.y. paneigė ieškovo teiginius, kad tėvas nupirko jų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Šalių tėvo J. A. vardu registruoti ginčo žemės sklypai yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi įgyti nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagrindu. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ant atkurtos nuosavybės teisėmis žemės yra pastatai, priklausantys bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir J. A., visiškai nėra teisiškai reikšminga. Be to, ieškovas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 p., nuostatas, nurodydamas, kad nuosavybės teisės į dalį žemės negalėjo būti atkurtos, o žemė turėjo būti išperkama valstybės. Ieškovas visiškai nepagrindė savo teiginio, kad teismas turėjo ex officio turėjo taikyti nurodyto įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje nustatant šalių tėvo J. A. vardu registruotų ir santuokos metu įgytų žemės sklypų teisinį statusą, neturi reikšmės kokiomis sąlygomis šalių tėvas su kitais pretendentais į grąžintiną žemę tarpusavyje susitarė atkurti nuosavybės teises, nes nepriklausomai nuo susitarimo sąlygų, tokiu būdu įgytas turtas tapo šalių tėvo J. A. asmenine nuosavybe. Tuo tarpu jo sutuoktinė J. A. nebuvo nuosavybės teisių atkūrimo subjektas, todėl šio proceso metu priimtų administracinių aktų pagrindu negalėjo įgyti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, į kurį pretendavo jos sutuoktinis. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, 65-1558) 2 straipsnio 1 dalį, šalių motina J. A. negali būti laikoma pretendente į tėvo J. A. tėvo (šalių senelio) nuosavybės teise turėtos žemės grąžinimą, nes įstatymas nustato apibrėžtą asmenų ratą, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą ir šios įstatymo normos negali būti aiškinamos plečiamai. Atsakovas prašo atsisakyti tenkinti ieškovo (apelianto) prašymą prijungti prie bylos P. S. ir A. M. rašytinius paliudijimus, kadangi nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti ieškovo įrodymus, ar kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Liudytoja A. M. buvo apklausta tiesiogiai pirmosios instancijos teisme posėdžio metu, davė išsamius paaiškinimus, susijusius su ginčo žemės pasidalinimu, todėl nėra jokio pagrindo ir būtinybės teikti jos papildomus rašytinius paaiškinimu. P. S. sūnus G. S. taip pat davė išsamius paaiškinimus teisme, paaiškino kokiu pagrindu buvo pasidalinta ginčo žemė tarp šalių tėvo J. A. ir jo seserų, taip pat, paaiškino kokiu būdu jo mamos žemės dalis atiteko šalių tėvui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl turto, įgyto nuosavybės teisių į nacionalizuotą turtą atkūrimo būdu, teisinio statuso. Ieškovas prašė nustatyti, jog visi jo tėvo santuokoje įgyti žemės sklypai yra bendroji jungtinė abiejų jo tėvų nuosavybė, kurioje jo motinai J. A. priklauso ½ dalis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių tėvo J. A. vardu įregistruoti žemės sklypai, kuriuos jis santuokoje įgijo atkūrus nuosavybės teises į jo tėvo nuosavybės teise valdytą turtą, yra jo asmeninė nuosavybė.

Apeliantas skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti žemės sklypus bendrąja jungtine abiejų jo tėvų nuosavybe, kurioje ieškovo motinai J. A. priklauso ½ dalis ir pripažinti negaliojančiu 2012-02-10 Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. atsakovui išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr.889 dalyje dėl ginčo žemės sklypų. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio dalyje dėl santuokos metu įgytos žemės dalių nustatymo neatskleidė ginčo esmės. Ieškovas (apeliantas) neprašė nustatyti, kad visa tėvo vardu įgyta žemė yra bendroji jungtinė tėvų nuosavybė ir motinai priklauso 1/2 žemės, tik ta žemės dalis, kuri tėvui atiteko jam išsipirkus iš savo seserų O. J., V. K., P. S. ir A. M.. Ieškovo tėvas žemės dalis išsipirko iš savo seserų iš santuokos metu su motina J. A. įgytų lėšų. Seserų dalis atitekusi tėvui J. A. atitinkamai yra 7,2 ha ir 10,088 ha, kurių ½ dalis, ieškovo nuomone, priklauso motinai J. A..

Nustatyta, kad 1999-12-21 ir 1999-07-22 Apskrities viršininko įsakymų Nr. 59-1291 ir Nr. 59-661 pagrindu, 1999-07-22 ir 1999-12-21 Alytaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 59-9414 ir Nr. 59-10559, ieškovo ir atsakovo tėvui J. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusiam savininkui - ieškovo ir atsakovo seneliui J. A. - tenkančią žemę (b.l. 73-80, t.I). Ieškovo ir atsakovo tėvas J. A. ir jo seserys V. K., A. M., O. J. ir P. S. susitarė, jog pagal 1998-10-22 susitarimą ieškovo ir atsakovo tėvui J. A. tenka 15,96 ha žemės iš 22,96 ha (b.l. 130, t.I), o pagal 1993-02-11 susitarimą – 9,60 ha iš 12,00 ha (b.l. 131, t.I), o kai kurios pretendentės atsisakė savo dalies J. A. naudai. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 p. nuosavybės teisės į žemės savininko, t.y. ieškovo ir atsakovo senelio J. A., žemę, ieškovo ir atsakovo tėvui J. A. buvo atkurtos kaip mirusio savininko vaikui, t.y. kaip įstatyminiam įpėdiniui. Pretendentėms atsisakius savo dalies, ką patvirtina 1998-10-22 ir 1993-02-11 susitarimai, šalių tėvui J. A. kaip įstatyminiam įpėdiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 15,96 ha ir 9,60 ha žemės sklypus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi šalių tėvo J. A. vardu įregistruoti žemės sklypai, kuriuos jis santuokoje įgijo atkūrus nuosavybės teises į jo tėvo nuosavybės teise valdytą turtą, pripažintini jo asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai paaiškino, jog jiems duoti pinigai buvo tik už dokumentų sutvarkymą ir ūkio darbus, o ne už tai, kad atsisako teisės atkurti nuosavybės teises ieškovo ir atsakovo tėvo naudai. Aplinkybes, jog šalių tėvas seserims nemokėjo jokių pinigų už žemę patvirtino liudytojai A. M., G. S. (b.l. 32-33, t.II). Kaip matyti iš byloje esančių 1998-10-22 ir 1993-02-11 pretendentų į buvusio savininko J. A. žemę susitarimų, juose nėra jokių tarpusavio įsipareigojimų, numatančių, jog didesnę dalį žemės atgaunantis pretendentas J. A., turėtų sumokėti kokias nors sumas kitoms pretendentėms, kurios savo dalies atsisakė jo naudai.

Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – liudytojos P. S. ir liudytojos A. M. paaiškinimus, nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Ieškovas, kuris privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimų pagrįstumą, galėjo prašyti apklausti liudytoją P. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau to nedarė. Liudytoja A. M. buvo apklausta kaip liudytoja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas ir jo atstovas galėjo paklausti šios liudytojos apie reikšmingas bylai aplinkybes, jei pati liudytoja tokių aplinkybių nenurodė. Todėl, teisėjų kolegija nepripažįsta, kad būtinybė teikti papildomus įrodymus iškilo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas byloje priėmė sprendimą, ir kad ieškovas negalėjo teikti įrodymų pirmosios instancijos teisme, dėl ko atsisako priimti paminėtų liudytojų paaiškinimus raštu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1500 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 82, t.II) (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. A. , a.k. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini).