Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. atstovo advokato Vygaudo Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylų proceso pradėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2014-07-22 gautas J. A. pareiškimas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, kuriuo A. A. kaltinamas šmeižimu ir įžeidimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismas 2014-07-25 nutartimi atsisakė priimti J. A. pareiškimą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. reikalavimų, nes nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir šis trūkumas trukdo nustatyti teritorinį bylos teismingumą.

Pareiškėjo J. A. atstovas advokatas V. Molis skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-07-25 nutartį, prašo ją panaikinti, įpareigoti Kauno apylinkės teismą priimti J. A. pareiškimą ir perduoti jį nagrinėti teismo posėdyje. Skunde nurodoma, kad BPK 226 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Taip pat 226 str. 3 dalyje nurodyta, jog, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad tikrovės neatitinkanti informacija pasklido Lazdijų r., Krosnos sen., Vartų k. Tačiau negalima tvirtinti, kad būtent šioje vietoje ir buvo tai išsakyta. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o atsiliepime į civilinį ieškinį Lazdijų rajono apylinkės teismui nuoraše, c/b Nr. (duomenys neskelbtini). A. A. savo adresą nurodė būtent (duomenys neskelbtini) miestą, t. y. (duomenys neskelbtini), be to, nukentėjusysis J. A. gyvena (duomenys neskelbtini), jo deklaruota gyvenama vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, J. A. ir A. A. gyvenamąsias vietas (Kauno mieste), tikslinga bylą pagal teismingumą priskirti Kauno apylinkės teismui. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktiką, kurioje pažymima, kad skunde nurodytų galimų nusikalstamų veiksmų baigtine vieta yra ne informacijos išsiuntimo ar perskaitymo vieta, kurią šio proceso stadijoje būtų sunku nustatyti, tačiau būtent minėtos asociacijos ir jos vadovybės veikimo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1T-19/2012).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. A. atstovo advokato V. Molio skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 412 str. 3 d. numatyta, kad BPK 412 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Privataus kaltinimo pareiškimas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, t. y. nusikalstamos veikos, kuria įtariamas asmuo, padarymo vieta, laikas, aplinkybės. Nesant ar esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Todėl privataus kaltinimo skunde būtinai turi būti nurodyta kiek įmanoma tiksli veikos padarymo vieta.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepriėmė J. A. privataus kaltinimo tvarka paduoto pareiškimo ir jį grąžino pastarajam argumentuodamas tuo, kad nukentėjusiojo skunde nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, kuri lemia skundo nagrinėjimo teismingumą. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina. Iš privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižto ir įžeidimo pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. teismui paduoto J. A. pareiškimo matyti, kad jame yra nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, t. y. skunde teigiama, jog apie jį tikrovės neatitinkanti informacija, šmeižianti, niekinanti ir žeminanti jo vardą ir orumą, kad 2011 m. spalio 22 d. mirusiam jo tėvui J. A. esant dar gyvam, jis jį nuolatos terorizavo, grasindavo jam ir toks jo elgesys privedė prie to, kad tėvas nusižudė, viešai buvo kalbama (duomenys neskelbtini). Be to, ir Lazdijų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautame 2012-05-24 atsiliepime į ieškinį A. A. tvirtino: „pabrėžtina ir tai, jog ieškovas (J. A., gim. 1949 m.) esant tėvui (J. A., gim. 1914 m.) dar gyvam, jį nuolat terorizavo, grasindavo jam, tėvas jo bijojo. Ieškovo (J. A., gim. 1949 m.) nepagarbus ir grubus elgesys, psichologinis spaudimas privedė jį prie to, jog tėvas J. A. pasikorė“.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti J. A. pareiškimą, nurodydamas, kad jis neatitinka BPK 412 str. 2 d. keliamų reikalavimų privataus kaltinimo skundui, kadangi iš skundo turinio matyti, jog galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta nurodyta yra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2014-07-25 nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atstovo skunde nurodytoje ir teismui remtis prašomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-13 nutartyje Nr. 1T-19/2012 buvo nustatinėjamas tik privataus kaltinimo bylos teismingumas, tačiau nesprendžiamas klausimas, ar privataus kaltinimo skundas atitinka BPK 412 str. keliamus reikalavimus, todėl šia nutartimi teismas nesivadovauja.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. A. atstovo advokato Vygaudo Molio skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartį ir J. A. atstovo advokato Vygaudo Molio pareiškimo dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka priėmimo klausimą perduoti spręsti Kauno apylinkės teismui iš naujo.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.