Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, veikdama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi civilinė byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. kovo 14 d. 10.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2025 m. kovo 7 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus. Apie posėdį šalys informuotos 2025 m. vasario 21 d. nutartį išsiuntus ieškovui EPP sistema, atsakovui įteikus asmeniškai, taip pat viešo paskelbimo būdu. Dėl bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvimo teismo posėdis atidėtas 2025 m. balandžio 18 d.

Dėl skolos priteisimo

Motyvuojamoji dalis

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 5 d. atsakovas A. M. pasirašė skolos raštelį ir iš ieškovo pasiskolino 500 Eur sumą. Kartu su skolos rašteliu atsakovas patvirtino pinigų (500 Eur) gavimo faktą tą pačią 2022 m. kovo 5 d. Skolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2024 m. liepos 1 d. Suėjus skolos grąžinimo terminui, pinigų iš atsakovo ieškovas nesulaukė, kaip nurodė ieškovas, skambino atsakovui, bandė susitarti, kad atsakovas grąžintų skolą. Atsakovas skolą žadėjo grąžinti ir vis prašė palaukti.

7. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovas M. V. paskolino atsakovui A. M. 500 Eur sumą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir šalių sutartu terminu (2024 m. liepos 1 d.) pinigų ieškovui negrąžino. Atsakovas šių aplinkybių neginčija ir neneigia.

8. CPK 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau prašo skolos grąžinimą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir skolos grąžinimą išdėstyti dalimis (50 Eur per mėnesį).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis įtvirtina, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas ieškovui grąžino skolą (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur negrąžintos skolos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

12. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo teismo išdėstyti priteistą sumą, t. y. skolos grąžinimą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir skolos grąžinimą išdėstyti dalimis (50 Eur per mėnesį). Šis prašymas grindžiamas atsakovo sunkia finansine padėtimi – nurodant, kad dėl savo blogos sveikatos būklės šiuo metu jis nedirba, neturi pajamų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų dėl galimai sunkios finansinės padėties, nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę, taip pat nepateikė įrodymų apie savo turimas pajamas, nepateikė Nekilnojamojo turto registro išrašo ar kitų duomenų apie savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog ieškovas su atsakovo prašymu nesutiko, laikytina, kad mokėjimo išdėstymas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui bei nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

16. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, bylinėjimosi išlaidos (t. y. 29 Eur žyminis mokestis) ieškovui iš atsakovo priteisiamos visa apimtimi.

17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 12,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 12,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo M. V. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,68 Eur (dvylika eurų 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Netenkinti atsakovo A. M. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.