- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-290-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27862-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- V. G.-L.
- Atsakovas
- L. Č., A. N. M., S. A. Š., A. P., D. B., D. S., O. L., V. R., S. A., R. A., Z. L., I. G., A. J., V. B., T. B., B. B., S. L., A. S., S. A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. G.-L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. G.-L. patikslintą ieškinį atsakovams L. Č., A. N. M., S. A. Š., A. P., D. B., D. S., O. L., V. R., S. A., R. A., Z. L., I. G., A. J., V. B., T. B., B. B., S. L., A. S., S. A. M. dėl savininko pažeistų teisių gynimo ir 709-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos organizuoto savininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – 709-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, UAB „Medicinos marketingas“, J. E. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. G.-L. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams L. Č., A. N. M., S. A. Š., A. P., D. B., D. S., O. L., V. R., S. A., R. A., Z. L., I. G., A. J., V. B., T. B., B. B., S. L., A. S., S. A. M. dėl savininko pažeistų teisių gynimo ir 709-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos organizuoto savininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – 709-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, UAB „Medicinos marketingas“, J. E. P..
2. Teisme 2021 m. lapkričio 22 d. buvo gautas UAB „INVESTLIT“ direktoriaus R. B. pranešimas, kuriame nurodyta kad atsakovas S. L. yra įmonės akcininkas. S. L. nuo 2015 m. gyvena (duomenys neskelbtini), ir jau ilgą laiką nebuvo Lietuvoje. S. L. nesupranta kieno ir kokias teises pažeidė ir dėl ko yra byloje atsakovu. Be to, S. L. nekalba ir nesupranta lietuviškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę V. G.-L. per keturiolika dienų pateikti patikslinto ieškinio ir jo priedų patvirtintus vertimus į rusų kalbą.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 3 dalį, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK nustatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
3.2. Teismas nustatė, kad atsakovas S. L. nemoka valstybinės kalbos, todėl ieškovė V. G.-L. buvo įpareigota pateikti patikslinto ieškinio ir jo priedų patvirtintus vertimus į rusų kalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantė V. G.-L. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, prašydama nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4.1. Nurodė, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė į bylą pateikto elektroninio laiško pagrindu. Teismas neįvertino, kad į bylą buvo pateiktas pranešimas, kurį pasirašė R. B., UAB „INVESTLIT“ direktorius. Su pranešimu nepateikta jokių atstovavimo santykius tarp R. B. / UAB „INVESTLIT“ ir S. L. patvirtinančių dokumentų. Nepaisant to, teismas tokį pranešimą priėmė ir prijungė prie bylos bei įpareigojo ieškovę išversti patikslintą ieškinį ir priedus į rusų kalbą. Juo labiau, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad S. L. kalba rusų kalba.
4.2. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė R. B., UAB „INVESTLIT“ direktoriaus, pranešimą, galima daryti išvadą, kad S. L. atstovauja būtent šis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. atstovas supranta lietuvių kalbą, nėra pagrindo įpareigoti ieškovę išversti patikslintą ieškinį ir jo priedus.
4.3. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų, kodėl teismas įpareigojo ieškovę išversti ir patikslinto ieškinio priedus. Manytina, teismas turėtų vadovautis procese teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais bei nenustatyti ieškovei įpareigojimų išversti priedus, kurie atsakovui nėra būtini ir toks įpareigojimas neproporcingai didina bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria teismas įpareigojo ieškovę V. G.-L. per keturiolika dienų pateikti patikslinto ieškinio ir jo priedų patvirtintus vertimus į rusų kalbą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, 2021 m. lapkričio 22 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas UAB „INVESTLIT“ direktoriaus R. B. pranešimas, kuriame nurodyta kad atsakovas S. L. yra įmonės akcininkas. S. L. nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena (duomenys neskelbtini), ir jau ilgą laiką nebuvo Lietuvoje. S. L. nesupranta kieno ir kokias teises pažeidė ir dėl ko yra byloje atsakovu. Be to, S. L. nekalba ir nesupranta lietuviškai.
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021 m. gruodžio 27 d. į bylą buvo pateiktas atsakovo S. L. pranešimas, surašytas rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jam nėra suprantama, kokiu pagrindu jis yra įtrauktas į bylą kaip atsakovas. Be to, S. L. informavo teismą, kad jis nekalba lietuviškai.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė V. G.-L. nesutinka su teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje jai numatytu įpareigojimu pateikti patikslinto ieškinio ir jo priedų patvirtintus vertimus į rusų kalbą. Skundas grindžiamas tuo, kad nutartis buvo priimta su byla nesusijusio asmens elektorinio laiško pagrindu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas S. L. kalba rusų kalba. Be to, nepagrįstas teismo įpareigojimas išversti į atsakovui suprantamą kalbą ir ieškinio priedus.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
12. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
13. Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikti operatyviau.
14. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 101 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas S. L. byloje yra atstovaujamas atstovo (advokato), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, šių aplinkybių pranešime teismui nenurodė ir atsakovas. Į bylą pateiktas atsakovo pranešimas patvirtina, kad atsakovas lietuvių kalbos nesupranta, tačiau jam suprantama rusų kalba. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai įpareigojo ieškovę išversti tiek ieškinio, tiek jo priedų kopijas į atsakovui S. L. suprantamą rusų kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ieškinio priedai turi būti pateikti ne tik teismui, bet taip pat ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsakovui turi būti užtikrinta teisė susipažinti su ieškinio priedais jam suprantama kalba ir pareikšti atsikirtimus. Priešingu atveju būtų pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, nes teismas pakartotinai turėtų nustatyti terminą tiems patiems trūkumams šalinti.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo prieštaringus argumentus. Viena vertus, teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar R. B. / UAB „INVESTLIT“ gali atstovauti S. L.. Kita vertus, teigia, kad teismas priėmė R. B., UAB „INVESTLIT“ direktoriaus, pranešimą, dėl ko galima daryti išvadą, kad S. L. atstovauja būtent šis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. atstovas supranta lietuvių kalbą, nėra pagrindo įpareigoti ieškovę išversti patikslintą ieškinį ir jo priedus.
18. CPK 56 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose numatytas fizinių asmenų atstovų pagal pavedimą sąrašas, kurie gali atstovauti teisme. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad asmuo, kuris nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-687/2017, nutarties 24 ir 26 punktai).
19. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „INVESTLIT“ direktorius R. B. yra ir gali būti tinkamas S. L. atstovas byloje CPK 56 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas S. L. yra atstovaujamas UAB „INVESTLIT“ direktoriaus R. B., kuris suprantą lietuvių kalbą, ir dėl to nėra pagrindo įpareigoti ieškovę išversti ieškinio ir jo priedų kopijas.
20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą.