Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Eligijui Vinckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) E. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 2 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 400 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – vilkiko „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. apie 12.00 val. iš Lietuvos Respublikos į Šalčininkų kelio postą atvyko vilkikas „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis E. K.. Vairuotojas, vežėjo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, privalėdamas pateikti muitinei gabenamų prekių dokumentus (deklaracijas), nustatyta tvarka muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog iš ES į Kazachstano Respubliką yra gabenama prekė, kurios Kombinuotosios nomenklatūros kodas 87163980 (puspriekabė „Schmitz“ VIN: (duomenys neskelbtini), svoris - 6685 kg.). Pareikalavus iš vairuotojo papildomos informacijos, tarp pateiktų dokumentų buvo rastas tarptautinis krovinio važtaraštis (toliau – CMR) be numerio, pagal kurį nustatyta, kad iš ES išgabenama dar viena prekė, jos KN kodas - 8701290 (balninis vilkikas) „Volvo“ (duomenys neskelbtini), registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir registruotas Lietuvoje 2024 m. balandžio 19 d. Minėtai prekei deklaracija nebuvo pateikta. Dokumentinio tikrinimo metu pagal rastą CMR nustatyta, kad krovinio gabenimą vykdo (duomenys neskelbtini) registruotas juridinis asmuo OOO „(duomenys neskelbtini)“, registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, gabenamos prekės (vilkiko), kurios KN kodas – 8701 eksporto deklaracijos nepateikė, be to ir deklaruojamą gabenamą puspriekabę (KN kodas 8716 39) pagal Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 2a straipsnio l a dalį draudžiama vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas VII priede išvardytas prekes ir technologijas (KN 8701), kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo. Vadovaujantis Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014, 3 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis – visoms (duomenys neskelbtini) įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu. Šiais veiksmais E. K. padarė pažeidimą numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Taip pat E. K. sąmoningai nepateikdamas išvežamų prekių ir taip siekdamas suklaidinti muitinę pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtintą Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies a punktą, ir padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

Vilkikas „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusižengimo dalykas ir priemonė, nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, nes jis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) piliečio I. E. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį 2024 m. balandžio 15 d. parduotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pateikė 2024 m. balandžio 17 d. Išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) I. E. ir 2024 m. balandžio 18 d. pervedimo išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad I. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 20 300 Eur už ginčo vilkiką „Volvo“, VIN (duomenys neskelbtini) (šis vilkikas ir buvo nurodytas CMR). Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis ginčo vilkikas išregistruotas ir jo dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Institucija taip pat akcentuoja tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)?“ atstovas atstovauja bendrovę, bet ne administracinėn traukiamą asmenį E. K. ar konfiskuotos transporto priemonės pirkėją, tačiau skundu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Institucijos nuomone, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodomais motyvais, netaikant administracinės poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-382-606/2018).

ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimą per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimą muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

ANK 211 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 515 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Atskleidžiant straipsnio dispozicijos nurodytą draudimą, turi būti sistemiškai atsižvelgta į ANK bendrosios dalies, susijusių kitų teisės aktų nuostatas bei įvertinti įstatymų leidėjo siekiami teisinio reguliavimo tikslai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse (2022 m. balandžio 19 d. Įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2022 m. gegužės 17 d.). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sankcijos yra Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. To paties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, už šio Įstatymo pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (2022 m. gruodžio 12 d. redakcija), kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 267 straipsnio 2 dalį, iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia vienas iš šių asmenų: a) iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo; b) asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos; c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos. SMK 269 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra.

Reglamento Nr. 833/2014 2a straipsnio 1a dalis nustato draudimą vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas VII priede išvardytas prekes ir technologijas, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo. Šio Reglamento 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visoms (duomenys neskelbtini) įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu E. K. nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį ir 211 straipsnio 2 dalį, už tai, kad atstovaudamas Rusijos Federacijos įmonę OOO „(duomenys neskelbtini)“, gabeno prekę, kurios KN kodas – 8701290 (balninis vilkikas) VIN (duomenys neskelbtini), nepateikdamas eksporto deklaracijos. Prekė (vilkikas) (KN kodas 8701) pagal Reglamento Nr. 833/2014 priedą patenka į draudžiamų vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamų prekių ir technologijų, kuriomis gali būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gamybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo, Be to, visoms (duomenys neskelbtini) įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais ES teritorijoje. Šiais veiksmais E. K. pažeidė Reglamento Nr. 833/2014, 2 a straipsnio 1 a dalį, 3 l straipsnio 1 dalį ir Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies a punktą. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K. paskirta 1 400 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – vilkiko konfiskavimas.

Pagal ANK 621 straipsnį šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su skundu į teismą nesikreipė, kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės neginčijo.

Teisme gautas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas. Pareiškėja nurodo, kad yra Nutarimu konfiskuotino turto – vilkiko „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė. Su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarytas vilkiko pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko, nes pirkėjas nesumokėjo visos kainos. Pareiškėjos vertinimu, E. K. jam inkriminuojamo administracinio pažeidimo nepadarė, krovinio į Rusijos Federaciją ir (ar) tranzitu per šią šalį negabeno. Pareiškėjos vertinimu, Institucija nepagrįstai vilkiką laiko preke. Bendrovė taip pat akcentuoja tai, kad bendrovė nežinojo apie tai, kad E. K. vilkiką ketina panaudoti kitais tikslais, nei jis buvo perduotas.

ANK 577 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis šio kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas, taigi ir teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Taigi, pirmiausiai būtina įvertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl vilkiko pirkimo – pardavimo sandorio.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. A., ir (duomenys neskelbtini) pilietis I. E., 2024 m. balandžio 15 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė vilkiką „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė už 25 300 Eur kainą pirkėjui I. E. (b. l. 19-23). Byloje taip pat pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2024 m. balandžio 17 d. išankstinio mokėjimo sąskaita (b. l. 24) ir 2024 m. balandžio 18 d. mokėjimo išrašas (b. l. 24), kuriuo pirkėjas I. E. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 300 Eur. Administracinio nusižengimo tyrimo metu bendrovės vadovas L. A. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui, tačiau dėl neapsižiūrėjimo nepadarė eksporto deklaracijos, nors pinigus gavo, pirkėjas vilkiką pasiėmė be eksporto deklaracijos (t. 1, b. l. 26). Taigi, pareiškėjos vadovas, duodamas pirminius paaiškinimus, patvirtino, kad vilkikas parduotas. Tačiau vėliau parodymus pakeitė ir muitinės atstovams pateikė naują versiją, kad visų pinigų už vilkiką negavo, todėl jo neišregistravo ir eksporto deklaracijos nepadarė, vilkiką tik paskolino pirkėjui kuris to prašė dėl puspriekabės nutempimo iki valstybės sienos, pirkėjas to paprašė telefonu, automobilį vairuotojui perdavė aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26). Skunde teigiama, kad pirkėjui nesumokėjus visos vilkiko kainos, jis nebuvo parduotas, tik paskolintas.

Pareiškėjos vadovo pozicija, kad bendrovė vilkiką tik paskolino pirkėjui puspriekabės nutempimui iki valstybės sienos iš esmės prieštarauja jo pirminiams parodymais, yra neįtikinama ir vertinama kaip gynybinė pozicija, pateikiama siekiant išvengti pakankamai griežtos administracinio poveikio priemonės taikymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarė vilkiko pardavimo sandorį, pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis pirkėjas jai yra sumokėjęs mažiausiai 80 proc. sutartyje nurodytos kainos, vilkikas faktiškai buvo perduotas pardavėjo dispozicijai. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vilkiko savininke. Šią išvadą pagrindžia ir pirminiai bendrovės vadovo paaiškinimai, kuriais jis patvirtino vilkiko pardavimo ir pinigų gavimo faktą, taip pat paaiškino, kad vilkiko registracijos ir eksporto procedūros nebuvo atliktos dėl abiejų sandorio šalių neapdairumo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamu Nutarimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė teisinių pasekmių bendrovei nesukels, nes konfiskuotina transporto priemonė parduota ir faktiškai perduota pirkėjui. Tai, kad administracinio nusižengimo metu nebuvo atlikti vilkiko registracijos ir kiti su sandorio sudarymu susiję formalumai, aptarto teisinio vertinimo nekeičia. Be to, pagal bylos nagrinėjimo metu viešai skelbiamus akcinės bendrovės „Regitra“ duomenis vilkikas išregistruotas, jo techninė apžiūra ir draudimas nebegalioja.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja ginčo vilkiką pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui už pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą 25 300 Eur kainą. Pagal pačios pareiškėjos pateiktą mokėjimo nurodytą pirkėjas bendrovei yra sumokėjęs mažiausiai 20 300 Eur, vilkikas faktiškai buvo perduotas pirkėjo dispozicijai, todėl bendrovė nėra transporto priemonės savininkė. Pareiškėjo vadovo parodymai dėl vilkiko perdavimo pardavėjui aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas neįrodyta pripažįsta versiją, kad vilkikas pirkėjui tik paskolintas. Taigi, skundžiamu Nutarimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė realių teisinių pasekmių bendrovei nesukelia. Bendrovė savo teises, susijusias su galimai nesumokėta visa vilkiko kaina, gali ginti 2024 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta tvarka, kreipdamasi į kompetentingą (duomenys neskelbtini) teismą ir vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) teise prašyti priteisti skolą ar reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus.

Vis dėl to, teismo vertinimu, Nutarimu administracinio poveikio priemonė paskirta neišsiaiškinus ir neištyrus visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Įstatyme numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, iš jų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad nagrinėjanti bylą institucija ar teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte nurodytų sąlygų, taip pat aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo iš minėtų punktų remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022).

Nutarime nurodyta, kad vilkiko „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), jos neišregistravo, nepateikė įforminimui eksporto deklaracijos, todėl žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tokiais veiksmais siekė suklaidinti Instituciją ir nerodyti jau įvykusio sandorio, vilkikas yra prekė, kuri nustatyta tvarka nebuvo pateikta muitiniam tikrinimui ir ją draudžiama gabenti tranzitu per Rusijos Federacijos teritoriją, todėl konfiskuotina. Taigi, skundžiamu Nutarimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė siejama išskirtinai su buvusios turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ne)žinojimu, kad vilkikas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalis), tačiau de facto (faktinio, tikrojo) savininko veiksmai taikant administracinio poveikio priemonę – vilkiko konfiskavimą, nebuvo vertinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad naujasis konfiskuotino vilkiko savininkas būtų informuotas apie galimą jo įsigyto turto (vilkiko) konfiskavimą.

Minėta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas savininkas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 577 straipsnio 5 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju naujasis konfiskuoto daikto savininkas I. E. apie pradėtą administracinio nusižengimo tyrimą ir jo nagrinėjimą nebuvo informuotas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų teiseną sudaro keturios savarankiškos stadijos, susidedančios iš atskirų etapų: tyrimas, nagrinėjimas, apskundimas ir vykdymas. Apskundimas laikytinas fakultatyvine administracinių nusižengimų teisenos stadija, o konfiskuotų daiktų savininkų teisės ir procesinės garantijos turi būti užtikrintos jau administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo stadijose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-1072/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija skundžiamą Nutarimą priėmė neįvertinusi ir neištyrusi ar naujasis konfiskuotino turto savininkas I. E. žinojo apie E. K. galimai daromą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, t. y. nevertino sąlygų, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausantis turtas. I. E. nebuvo informuotas apie bylos tyrimą ir nagrinėjimą, nors jo atžvilgiu taikomas didelės vertės (25 300 Eur) turto konfiskavimas. Teismo vertinimu, taikant administracinio poveikio priemonę negalima remtis prielaidomis, spėliojimais ar hipotetinio pobūdžio išvadomis. Institucija, žinodama apie tai, kad konfiskuotinas turtas E. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu buvo perleistas naujajam savininkui (duomenys neskelbtini) piliečiui I. E. ir siekdama visapusiškai bei objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą procesinį sprendimą, apie bylos tyrimą ir nagrinėjimą privalėjo informuoti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir I. E., bei sudaryti jam galimybes įgyvendinti savo teises ir pareigas, numatytas ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse, bei atlikti kitus papildomus tyrimo veiksmus (pvz., minėto asmens apklausą, išsiųsti jam užklausas, įvertinti jo ryšį su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, sudaryti galimybę pateikti bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis ir (ar) įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, ir pan.). Nurodytų trūkumų negali pašalinti skundą nagrinėjantis teismas, nes Nutarimu konfiskuoto vilkiko savininkas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai yra Institucijos, o ne teismo prerogatyva. Be to, kaip jau minėta, apskundimas laikytinas neprivaloma, fakultatyvine administracinių nusižengimų bylų teisenos stadija, todėl Nutarimu konfiskuoto daikto savininko teisės ir procesinės garantijos turėjo būti užtikrintos jau administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo stadijose.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Teismo vertinimu, aptarti trūkumai yra esminiai, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-1072/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Vilniaus teritorinei muitinei, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų ar bet kuriuos kitus Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.