- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- A6.-86-718/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00136-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Kaltinamasis
- R. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus specialistei Vilmai Pukšmienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022-03-04 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2021-02-15 iki 2021-10-18 vadovavo R. B., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pareiškimu prašoma R. B. pripažinti kalta pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą.
Klaipėdos apylinkės teismas 2022-03-09 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą R. B. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog ji, eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas nuo 2021-06-01 iki 2021-10-31 nesilaikė įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad R. B. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.
R. B. 2022 m. kovo 21 d. teismui pateiktame savo paaiškinime nurodė, kad jai inkriminuojama tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tai yra žinodama, kad jos vadovaujama bendrovė turi mokestinę nepriemoką - trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, bet neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais. Tačiau atkreipia teismo dėmesį, jog apylinkės teismas, spręsdamas jos atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi apsiriboti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, bet turi įvertinti ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Pirmiausia, pažymėjo, jog, įsivėlus techninei klaidai, VMI nurodė bendrovės atliktus mokėjimus, kurie nebuvo atlikti, pavyzdžiui, įmonė neatliko tokių mokėjimų: 2021-06-30 mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 1,73 Eur), 2021-09-10 mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 150,82 Eur), 2021-09-24 mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 7000,00 Eur). Antra, įmonės direktoriaus pareigas nuo 2016-09-23 iki 2021-02-15 ėjo L. J., taip pat nuo 2021-10-19 ji vėl užima bendrovė vadovo pareigas. Nors nuo 2021-02-15 iki 2021-10-19 bendrovės direktoriumi buvo nurodoma ji, tačiau faktiškai visus klausimus, susijusius su įmonės valdymu, taip pat ir su mokesčių mokėjimu, sprendė faktinis įmonės vadovas L. J., todėl jos nuomone, ji yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Trečia, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylą taip kitų reikšmingi bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta, ji savarankiškai nepriėmė jokių sprendimų mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Be to, jos supratimu ir žiniomis, nebuvo atliekami jokie pavedimai, kurie būtų atlikti tyčia nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei taip siekiant pažeisti VMI interesus. Visuotinai žinoma, kad dėl šalyje susidariusios situacijos dėl Covid-19 pandemijos daugelio Įmonių finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl atlikti veiksniai atliekant mokėjimus buvo atlikti ne siekiant kažką apgauti, o paprasčiausiai stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą bei sumokėti už įsigytas prekes, kurie buvo būtini Įmonės veiklai ir jos tęstinumui. Įvertinus atliktų mokėjimų visumą VMI nurodytu laikotarpiu galima padalyti išvadą, jog esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Kaip žinoma, administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai - a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt. Šiuo atveju, nenustačius jos veiksmuose kaltės, negali būti ir administracinės atsakomybės.
Jeigu teismas manytų, kad jos veiksmuose vis dėl to yra visi būtinieji požymiai, t. y. konstatuota inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tai teismo prašo atsižvelgti į kitas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus specialistė Vilma Pukšmienė prašė skirti R. B. 2 200 Eur baudą. Nurodė, kad R. B. tikrinamu laikotarpiu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jai turi būti taikoma administracinė atsakomybė. Nurodė, kad iš avansinių apyskaitų matyti, kad 2021-06-30 buvo mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 1,73 Eur), 2021-09-10 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 150,82 Eur). 2021-09-24 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 24, 93 Eur), o ne 7000 Eur, kaip nurodyta mokesčių inspekcijos pareiškime. Nurodė, kad VMI pareiškime klaidingai nurodyta suma 7000,00 Eur. Tai įvyko dėl rašymo apsirikimo, nurodė, kad turi būti 24, 93 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje kreditorių teisių pažeidimas (šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusi vadovė R. B. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiškinime paaiškino, kad nebuvo atliekami jokie pavedimai, kurie būtų atlikti tyčia nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei taip siekiant pažeisti VMI interesus. Visuotinai žinoma, kad dėl šalyje susidariusios situacijos dėl Covid-19 pandemijos daugelio įmonių finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl atlikti veiksniai atliekant mokėjimus buvo atlikti ne siekiant kažką apgauti, o paprasčiausiai stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą bei sumokėti už įsigytas prekes, kurie buvo būtini Įmonės veiklai ir jos tęstinumui.
Be R. B. prisipažinimo jos kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie FM MAIS Klientai duomenų išrašai (b.l. 6-10), VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų – 2022-03-02, 2021-10-27 balansų išrašai (b.l. 10-13), VMI prie LR finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-3461 (b.l. 14-20), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygos išrašas (b.l. 21), UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos išrašas (b.l. 22-23), kita bylos medžiaga. Iš avansinės apyskaitos matyti, kad 2021-06-30 buvo mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 1,73 Eur), 2021-09-10 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 150,82 Eur), o 2021-09-24 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 24, 93 Eur) ( b.l. 22). Mokesčių inspekcijos pareiškime, kuriame prašoma R. B. pripažinti kalta pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą, neteisingai buvo nurodyta, kad 2021-09-24 buvo mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 7000 Eur). Todėl ši aplinkybė tikslinama, nurodant, kad 2021-09-24 atliktas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 24, 93 Eur).
Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai VMI tikrinamu laikotarpiu vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiama R. B., kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas R. B. argumentas, jog daryti VMI pareiškime nurodyti pavedimai buvo būtini įmonės veiklai ir jos tęstinumui.
Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad R. B., žinodama vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.
R. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.
Byloje nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino, gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).
ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. pripažino padariusi administracinį nusižengimą, rašytiniame paaiškinime nurodė jo padarymo aplinkybes, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, šiuo metu nedirba, nes augina dukrą, gaunamos pajamos yra nedidelės, turi kreditorinių įsipareigojimų (kas mėnesį moka apie 276 Eur). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, R. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas- 700 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje R. B. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
R. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-86-718/2022 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.