- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-1310-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33524-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- A. G., A. B., A. K., L. L., J. P., Z. Č., S. K., K. P., R. K.
- Atsakovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dimoretos statyba“, J. B., R. S., S. K., M. M., T. V., O. K.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., A. K., A. G., L. L., J. P., Z. Č., A. B., S. K., K. P., R. K. ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl darbų kainos sumažinimo, tretieji asmenys byloje UAB „Dimoretos statyba“, J. B., R. S., S. K., M. M., T. V., O. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė sumažinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), remonto darbų kainą nuo 177 601,44 Lt iki 104 313 Lt, t.y. 73 288,44 Lt, bei priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ užsakymu rangovas UAB „Dimoretos statyba“ 2012 m. atliko namo stogo remonto darbus. UAB „Dimoretos statyba“ pasiūlytų rangos darbų kaina pagal 2012 m. kovo mėnesio lokalinę sąmatą buvo 177 601,44 Lt. Ieškovai ir kiti namo gyventojai, 2012-12-06 apžiūrėję atliktus darbus, akte nurodė darbus, kurie nebuvo atlikti, taip pat atliktų darbų trūkumus. Ieškovai kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie 2012-12-31 tyrimo akte Nr. 12/123T konstatavo, jog neįrengti kaminų stogeliai, nekokybiškai įrengti lietvamzdžiai, sugadintas 14 buto dūmtraukis, 10 bute sugadintos lubos, kad, stogo remonto lokalinės sąmatos suma 2012 m. kovo mėn. rinkos kainomis sudarytų 104 313 Lt, t.y. 73 288,44 Lt mažiau. Atsakovas, nepagrįstai priėmęs nekokybiškus ir ne visus darbus, nepagrįstai reikalauja iš ieškovų ir kitų namo gyventojų sumokėti aiškiai per didelę kainą. Pasak ieškovų, atsakovo sumokėta UAB „Dimoretos statyba“ suma mažintina iki 104 313 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-12 daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimo metu dauguma gyventojų pritarė remonto darbams. Darbai priimti 2012-07-26, dalyvaujant namo įgaliotam atstovui S. K.. Iki 2013-03-07 buvo pašalinta dalis defektų, kitų atlikimas dėl oro sąlygų buvo atidėtas. Dėl atliktų darbų kainos nurodė, kad atliko kainų apklausą, pateikė tiekėjams kvietimus pateikti pasiūlymus. Dauguma namo gyventojų pritarė pigiausią pasiūlymą pateikusiai įmonei, t.y. trečiajam asmeniui, kad vėliau jokių pretenzijų dėl rangovo ar jo pasiūlytos kainos nėra pareikšta.
Teismo posėdžio metu ieškovai, jų atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad iš esmės esminiai defektai yra ištaisyti, neatlikti darbai įvykdyti. Dėl darbų kainos nurodė, kad jos yra nepagrįstai užaukštintos.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais ir papildomai nurodė, kad ieškovo minima įmonė nebuvo pakviesta teikti pasiūlymo, nes nepateikė privalomų atestatų.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo UAB „Dimoretos statyba“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad laimėjo konkursą, objektas gana sudėtingas, darbus atliko, o kaina yra adekvati, kad uždarbis priklauso nuo darbo, o „Sistela“ duomenys yra apytikriai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovai byloje neįrodė, kad stogo remonto darbų apimtys buvo mažesnės, dėl ko kaina faktiškai turi būti mažesnė, taip pat į tai, kad klausimas dėl darbų kainos keliamas darbus atlikus, jų užaukštinimas grindžiamas vidutinėmis rinkos kainomis, paskaičiuotomis „Sistela“ programos pagrindu, kad šalys yra laisvos sudaryti sutartis (CK 6.156 str.), kad galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.), kad teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant galėtų būti sumažinta darbų kaina, teismas ieškovų ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo: skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta stogo remonto darbų, atliktų pagal 2012 04 25 rangos sutartį, kokybė, atliktų darbų atitikimas projektui ir lokalinei sąmatai, nustatyta trūkumų ir defektų pašalinimo kaina, rangos sutarties lokalinė sąmata palyginta su 2012 m. kovo mėn. vidutinėmis skaičiuojamosiomis kainomis; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas vykdė 2012-04-25 rangos sutartyje Nr. NB- SUT-12-065 savo teises ir pareigas sąžiningai. Priešingai, ieškovai teikė teismui įrodymus, kad atsakovas, būdamas pagal sutartį užsakovu, veikė aplaidžiai ir savo kaip administratoriaus pareigas atliko formaliai, pažeisdamas ieškovų (namo gyventojų) teisėtus interesus. Taigi, dėl tokių veiksmų atsakovas turėjo prisiimti atsakomybės bei veikti aktyviai pagal rangos sutartyje numatytus įgaliojimus. Teismas neobjektyviai įvertino ieškovų pateiktus įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą. Teismas, nustatęs, jog pastato remonto defektai yra ištaisyti ir trūkumai pašalinti, turėjo vadovautis šiam atvejui numatytais dokumentais - atliktų darbų aktais bei sąmatomis, kuriuose atsispindėtų ne tik nustatyti trūkumai bei defektai, bet ir šių statybos ir remonto darbų kainos. Taip pat teismas turėjo patikrinti, ar šios kainos ir atlikti darbai atitinka 2012-04-25 rangos sutartyje Nr. NB- SUT-12-065 numatytą lokalinę sąmatą. Teismas nepagrįstai netyrė nurodytų aplinkybių, todėl priimtas sprendimas yra neteisingas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; atmesti ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
Nurodė, kad teismas vadovavosi šalių pateiktų įrodymų visetu ir priėmė teisėtą sprendimą, kuriame nustatė, kad ieškovai patys pasirinko trečiąjį asmenį rangovu, pasiūliusiu mažiausią darbų kainą, patvirtino darbų sąmatą. O Atsakovas vykdydamas savo funkcijas užtikrino, kad visi sąmatoje numatyti darbai būtų įvykdyti, nustatyti trūkumai pašalinti, taigi Rangos sutarties kaina yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat skirti ekspertizę. Abu šie ieškovo prašymai atmetami.
CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju šalys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo aktyvios, jos teikė teismui įvairius įrodymus, paaiškinimus, prašė apklausti liudytojus. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad byloje yra surinkta visa reikalinga medžiaga, todėl nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra jokio poreikio. Byla buvo nagrinėjama daugiau nei pusę metų, todėl per tą laiką ieškovai turėjo visas galimybes prašyti teismo skirti ekspertizę (juo labiau, kad ir patys ieškovai pripažino, kad nuo ieškinio padavimo, tam tikri neatlikti darbai visgi buvo atlikti), suformuluoti ekspertams klausimus dėl neatliktų darbų, dėl atliktų darbų kokybės bei kainos ir kt., tačiau šia teise ieškovai nepasinaudojo. Todėl ir bylai esant apeliacinės instancijos teisme nėra jokio pagrindo skirti ekspertizę (CPK 314 str.).
CPK 12 str. yra nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
CPK 178 str. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad: „Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis c.b. 3K-3-443/2010).
Taigi, pagal nurodytas teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, teismas neturėjo rinkti įrodymų, o juos turėjo pateikti pats ieškovas, nes būtent jis (jie) turėjo įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog tam tikri remonto darbai, padaryti nebuvo, jie buvo nekokybiški ar, kad atliekant darbus buvo padaryta kokia nors žala (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu buvo gauta ir net pačių ieškovų patvirtinta visiškai kitokia informacija, t.y. kad rangovas reikiamus darbus atliko, trūkumus ištaisė. Ieškovai nesutinka su atliktų darbų kaina, teigia, kad ji turėjo būti gerokai mažesnė. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad 2012-04-16 gautų pasiūlymų vertinimo protokolu nutarta kapitalinio remonto darbams atlikti parinkti UAB „Dimoretos statyba“ dėl mažiausios pasiūlytos kainos ir namo patalpų savininkų susirinkime (2012-04-12 protokolas) priimto sprendimo (111 b.l., 1 t.). 2012-04-25 tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Dimoretos statyba“ buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. NB-SUT-12-065, kuria rangovas įsipareigojo atlikti stogo kapitalinio, dūmtraukių ir dalies fasado karnizų, sienų remonto darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (1.1, 1.2 p.), šalys sutarė dėl 177 601,44 Lt darbų kainos (3.1 p.) (11-18 b.l., 2 t.). Pažymėtina, kad priimant šiuos sprendimus dalyvavo ir namo gyventojų atstovas. Todėl tikėtina, jog namo gyventojai buvo informuoti apie tai, už kokią sumą bus atliekami darbai. Dėl sudarytos sutarties, jos sąlygų ar darbų kainos ginčo niekada nebuvo kilę, ši sutartis nėra nuginčyta, todėl ji tebegalioja. CK 6.156 str. yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, taigi šalys laisva valia, gali susitarti dėl visokių sąlygų, įskaitant ir aukštesnes nei vidutinės rinkoje darbų kainas. Be to, galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.), todėl šalys privalo ją vykdyti. Taigi, šalims rangos sutartimi Nr. NB-SUT-12-065 susitarus dėl darbų kainos, nesant jokių požymių, jog ji neatitiko šalių valios ar prieštaravo imperatyviems įstatymų reikalavimams, nebuvo jokio pagrindo sumažinti ir atliktų darbų kainos.
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus, kitas aplinkybes, teisingai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.