Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

uždarame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. A., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai pažymėjo, kad šiuo metu vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, nepilnamečiui V. U. yra reikalinga speciali jo sveikatos bei reabilitacijos poreikius užtikrinanti aplinka dėl gydymo nuo priklausomybių, o atsakovas tokių sąlygų vaikui suteikti negali. Pats pastangų atkurti ryšį su vaiku nerodo, savo noru išlaikymo vaikui, išskyrus nuskaičiuojamą iš darbo užmokesčio, taip pat neteikia. Institucijos vertinimu atsakovo teiginiai, jog jis gali ir siekia pasirūpinti vaiku yra tik deklaratyvūs, nes per laikotarpį nuo laikino vaiko atskyrimo nuo tėvo atsakovas nedėjo pastangų dėl gyvenimo sąlygų pakeitimo, vaiku nesirūpino, bendravimo neinicijavo. Atsakovo gyvenamojoje vietoje šiuo metu net nėra sudarytų vaikui augti tinkamų sąlygų. Mano atsakovas nėra pasiruošęs tinkamai rūpintis vaiku. Atsakovo elgesys visą laiką buvo pasyvus.

Vaiko globėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovės teigimu, išlaikymą vaikui tėvas teikia jį nuskaičiuojant iš atsakovui mokamos algos bei per antstolį, įsiskolinimų nėra. Tačiau atsakovas nebendrauja su vaiku. Nuo 2021 m. gegužės 1 d. nepilnametis V. U. gydosi Trakų reabilitacijos centre dėl elgesio sutrikimų bei priklausomybės. Atsakovas į nurodytą įstaigą aplankyti savo sūnaus nuvykęs per tą laiką nebuvo, nors sūnaus lankyti nerekomenduoja įstaigos specialistai, kad nebūtų sutrikdytas gydymosi procesas. Kuomet pats V. U. bando susisiekti su tėvu telefonu jis dažnai neatsiliepia, neperskambina. Sutikus atsitiktinai mieste atsakovas nebendravo su globos namų socialine darbuotoja, apie sūnų nepasiteiravo. Paskutinį kartą atsakovas paskambino sūnui vėlai vakare apie 22 val., galimai neblaivus, nepilnametis V. U. dėl tokio tėvo elgesio išgyveno, pasakė, kad su tėvu bendrauti nenori. Mano, kad nepilnamečiui šiuo metu reikia augti teigiamoje aplinkoje, o grįžęs gyventi su tėvu vaikas galimai grįžtų prie savo priklausomybių, taip pat mano, kad tėvas negalėtų užtikrinti vaikui jam reikalingų sveikatos ir reabilitacijos poreikių, reikiamos psichologinės pagalbos.

Dėl tėvo valdžios atsakovui sūnaus V. U. atžvilgiu 2018 m. lapkričio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1936-824/2018 teismas padarė išvadą, kad negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leido realiai tikėtis, kad tėvas turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvo teises ir pareigas dėl vaiko. Nors vaiko ir tėvo tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai bylos nagrinėjimo metu nebuvo stiprūs, tačiau atsakovas išreiškė norą ateityje gyventi kartu su sūnumi, jį išlaikyti ir rūpintis vaiku. Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys leido realiai tikėtis, kad atsakovas turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvo teises ir pareigas dėl vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Atsakovas A. A. yra nepilnamečio sūnaus V. U., gimusio 2006 m. balandžio 9 d., tėvas (ieškinio Nr. CBP-3050 ZIP priedai).

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1936-824/2018 laikinai apribota tėvo valdžia A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko V. U., gim. 2006 m. birželio 9 d., atžvilgiu. Nepilnametis atskirtas nuo motinos G. U. dėl jos ligos. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14646-824/2018 V. U. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, ten pat nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta (ieškinio Nr. CBP-3050 ZIP priedai).

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu iš atsakovo priteistas 101,44 Eur (350 Lt) išlaikymas nepilnamečiui sūnui V. U. (civilinės bylos Nr. 2-1936-824/2018 medžiaga).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 24 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu Nr. 5GPA-125 atlikus nepilnamečio V. U. eilinę globos (rūpybos peržiūrą) nustatyta, jog tėvui (atsakovui) terminuotai apribota tėvo valdžia, tačiau jis per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo priėmimo nesikreipė dėl vaiko susigrąžinimo. Akte nurodoma, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (ieškinio Nr. CBP-3050 ZIP priedai).

5. Klaipėdos vaikų namų „Rytas“ 2021 m. lapkričio 29 d. teismui pateiktame rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. teikė išlaikymą vaikui atliekant įmokas per atsakovo darbdavius bei atliekant išskaitymus per antstolio Aleksandro Selezniovo kontorą (2021 m. lapkričio 29 d. į bylą pateiktas dok. Nr. DOK-48856)

6. 2021 m. rugsėjo 15 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 5TSD-2000 nurodyta, jog vyriausioji specialistė Ugnė Rojutė apsilankė L. A. (atsakovo motinos) gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Specialistė nustatė, jog butas yra 20 kv. m. pločio, jame yra 2 lovos, atsakovui būnant Lietuvoje bute gyvena trys asmenys, vaikui skirtų patalpų, namų apyvokos daiktų nėra, butas yra bendrabučio tipo, su bendru tualeto ir vonios kambariu. Vaiko močiutė L. A., kuriai nuosavybės teise priklauso nurodytas butas, kuriame gyvena atsakovas su savo sutuoktine I. A., patvirtino, kad šiuo metu nėra suteiktų sąlygų gyventi vaikui kartu su atsakovu, nes nėra pakankamai vietos, tačiau vaiko tėvas galvoja įsigyti didesnį būstą, tik nežino kada (ieškinio Nr. CBP-1634 ZIP priedai).

7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovas šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Aros Marine“, UAB „Armar“ bei UAB „Interjero ekspertai“. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mėnesinės pajamos atskaičius privalomuosius mokėjimus yra apie 550-560 Eur.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

8. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

9. Bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Įstatymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimą, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

11. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

12. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

13. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

14. Ieškovė ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovui grindžia tuo, kad šiuo atveju teismo sprendimas priimtas 2018 m. lapkričio 16 d., t. y. prieš 3 metus ir situacija nepasikeitė: atsakovas visiškai nedalyvauja savo sūnaus gyvenime ir nevykdo savo tėviškos, įstatyme numatytos, pareigos auginti, rūpintis, ugdyti, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui ir tiesiog dalyvauti sūnaus gyvenime, išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš jo išieško antstoliai. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-1936-824/2018 sprendė, jog situacija gali pasikeisti ir taikė atsakovui švelnesnį valdžios apribojimo būdą, apribodamas jam tėvo valdžią terminuotai, kad atsakovas pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, kad atkurtų nutrukusį ryšį ir santykius su vaiku, bendrautų, dalyvautų jo gyvenime ir taip būtų nepažeista vaiko teisė į šeimos ryšius. Skyriaus žiniomis, nepilnametis V. U. turi sveikatos problemų, yra gydomas Trakų reabilitacijos centre dėl priklausomybių. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu nepilnametis metams laiko yra apgyvendintas reabilitacijos centre, jam yra teikiamos psichologo, psichiatro paslaugos, vaiko būklė gerėja. Iš byloje esančių duomenų, asmenų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo priėmimo niekada negyveno kartu su savo sūnumi, sūnus gyveno globos įstaigoje Klaipėdos vaikų namuose „Rytas“, šiuo metu gyvena Trakų reabilitacijos centre. Atsakovo bendravimas per minėtą laikotarpį buvo minimalus – kartais susiskambindavo telefonu. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl darbo jam dažnai tenka išvykti į užsienį, tačiau jo nuomone, tuo metu vaiku galėtų rūpintis jos sutuoktinė I. Pažymėtina, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad atsakovas su mama ir savo sutuoktine gyvena 20 kv.m. kambaryje, kuriame yra tik 2 lovos ir vaikui skirtų patalpų nėra. Atsakovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, jog planuoja nuomotis kitą būstą, tačiau iki teismo posėdžio duomenų apie gyvenamosios vietos pakeitimą nepateikė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog po 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo priėmimo atsakovas ryšio su nepilnamečiu vaiku neatkūrė, bendravimas su vaiku buvo minimalus ir apsiribojo keliais telefoniniais pokalbiais, t.y. atsakovas nepradėjo tinkamai juo rūpintis ir vykdyti savo tėviškų pareigų. Iš to seka, jog tarp nepilnamečio V. U. ir atsakovo nėra susiformavęs emocinis ryšys ir atsakovas nedėjo bei nededa jokių pastangų tam ryšiui atkurti, kad tiesiog būti savo vaiko gyvenime. Nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovui, jis tikino dėsiantis pastangas, kad ateityje galėtų gyventi su vaiku, tačiau per šį laikotarpį nesiėmė jokių realių veiksmų, kad tai įgyvendintų, neturi gyvenamosios patalpos, kad galėtų gyventi kartu su nepilnamečiu vaiku.

15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad per visą šį laikotarpį atsakovas nerodė iniciatyvos bendrauti su sūnaus globos įstaigos darbuotojais, nesidomėjo kaip sūnui sekasi. Taip pat nuo 2019 metų neberodo pats iniciatyvos bendrauti su sūnumi, o šiam susisiekus telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne visada bendrauja. Ieškovės atstovės manymu, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus priežiūros, o išlaikymo mokėjimas, antstoliui darant išskaitas, tėra tik atsakovo materialinė pareiga, todėl prašo ieškinį tenkinti.

16. Globos įstaigos Klaipėdos vaikų namai „Rytas“ atstovė paaiškino, kad šiuo metu nėra jokio atsakovo bendravimo su sūnumi, išskyrus jo teikiamą išlaikymą. Atsakydama į teismo užduotą klausimą nurodė, kad po paskutinio atsakovo skambučio sūnui, nepilnametis V. U. patyrė neigiamas emocijas, nurodė, kad su tėvu bendrauti nenori. Nepilnamečiui šiuo metu reikia augti teigiamoje aplinkoje, kur jam būtų užtikrintas reikalingų sveikatos ir reabilitacijos poreikių patenkinimas bei teikiama psichologinė pagalba.

17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 24 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 5GPA-125 nurodyta, kad Globos įstaiga Klaipėdos vaikų namai „Rytas“ tinkamai atlieka rūpintojo pareigas, nepilnamečiui vaikui yra užtikrintos tinkamos, saugios gyvenimo sąlygos, ugdymas, sveikatos priežiūra ir kt. pagalba.

18. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1936-824/2018 esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas A. A. nuo 2012 m visiškai nesirūpino sūnumi, savanoriškai neteikė jam išlaikymo, nedalyvavo vaiko gyvenime, tačiau nuo 2018 m. kovo mėnesio, atsakovas su sūnumi dažnai susitikdavo, kalbėjo telefonu, kartu leido laisvalaikį: ėjo į kiną, lankėsi Delfinariume, pirko sūnui rūbus. Atsakovas nurodytos bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis imsis priemonių, kad sūnus gyventų kartu su juo, tačiau šių savo ketinimų nevykdė, gyvenamosios vietos tinkamos gyventi su nepilnamečiu vaiku neįsigijo/neišsinuomavo. Bylos duomenimis atsakovas nuo 2019 metų vis rečiau bendravo su sūnumi, o šiuo metu jų tarpusavio bendravimas yra beveik nutrūkęs. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovo bendravimas su sūnumi yra nereguliarus, nepastovus, V. U. negali numatyti, kada turės galimybę bendrauti su atsakovu. Akivaizdu, kad tokia situacija neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad per nepilnamečio vaiko buvimo institucijoje laikotarpį atsakovas aplankyti vaiko į globos įstaigą nuo 2019 metų atvykęs nebuvo, telefonu taip pat ne visada bendrauja, su įstaigos darbuotojais susisiekęs, kad pasidomėtų kaip sekasi jo sūnui nebuvo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas būtų dėjęs pastangas reguliariai matytis su nepilnamečiu sūnumi, t. y. lankęs jį, palaikęs pastovius ryšius, rūpinęsis sūnaus auginimu ir auklėjimu.

19. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas visų pirma, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris yra pervedamas darbovietės pagal antstolio pareikalavimą, tačiau pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra tik viena iš tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku, domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

20. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, yra pagrindas daryti išvadą, kad, atsakovas vengia savo pareigos auklėti nepilnametį vaiką V. U., nesirūpina juo, tarp jų nėra jokio bendravimo ir emocinio ryšio. Šiuo metu vaikui yra taikomas specialus gydymas dėl jo priklausomybių, vaiko būklė yra stabilizavusis, jam yra teikiama gydytojų specialistų prižiūra. Nuo 2018 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1936-824/2018 terminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio V. U. atžvilgiu, atsakovas nedėjo jokių realių pastangų atkurti ryšį su savo vaiku, rūpintis juo, bendrauti, todėl konstatuotina, jog jis yra nusišalinęs nuo savo nepilnamečio vaiko priežiūros - vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką bei nesirūpina juo, todėl teismo vertinimu, yra nustatyti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje pagrindai neterminuotai riboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus V. U. atžvilgiu. Teismo nuomone, šiuo metu, atsižvelgiant į nepilnamečio sveikatos būklę, jam taikomą reabilitaciją, vaiko interesus geriausiai gali užtikrinti jo globa, kuri yra nustatyta globos institucijoje.

21. Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

22. Atsakovui išaiškintina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

23. Teismo sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl globėjo

24. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14646-824/2018 V. U. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, ten pat nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta.

25. CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Globėjo ar rūpintojo atleidimo arba nušalinimo nuo pareigų bei globos ir rūpybos pabaigos pagrindus reglamentuoja CPK 494 - 495 straipsniai ir CK 3.246 - 3.247 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje 2YT-14646-824/2018 V. U. globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, laikytina, kad klausimas dėl globėjo paskyrimo jau yra išspręstas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

26. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikai yra įvaikinami (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymas nepilnamečiui V. U. iš atsakovo yra priteistas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu, t.y. iš atsakovo priteistas 101,44 Eur išlaikymas sūnui, mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo yra priteistas, išlaikymo priteisti neprašo. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo priteisimo klausimas išspręstas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu, šiuo teismo sprendimu pakartotinai išlaikymo klausimas nespręstinas (CPK 178 straipsnis).

27. Globėjai išaiškintina, kad CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Ieškovė ir trečiasis asmuo neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 93, 178 straipsniai). CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, todėl žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-407, 497-502 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. A., gimusiam . (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į sūnų V. U., gimusį 2006 m. balandžio 9 d.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.