- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1275-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00339-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo D. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. V. 150 602,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės J. V. turtą, pavedant jį surasti antstoliui. Prašymą grindė ieškinio preliminariu pagrįstumu, didele reikalavimo suma, atsakovės nesąžiningumu bei kitų kreditorių turėjimu, skolos geranorišku negrąžinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, tenkinti ieškovo prašymą nėra teisinio pagrindo.
II. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą 150 602 Eur sumai.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atsakovei jau metus yra žinoma apie prievolę ieškovui, tačiau atsakovė nėra gražinusi net dalies skolos, o tai rodo, kad atsakovė nesiruošia prievolės vykdyti ir siekia išvengti finansinio įsipareigojimo vykdymo.
6.2. Tai, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo prievolės leidžia spręsti ir apie tai, kad ieškinio suma atsakovei yra reikšminga, o tai taip pat patvirtina poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.3. Ieškovui tapo žinoma, kad J. V. motina perėmė atsakovės kreditorių reikalavimus jos atžvilgiu, todėl yra tikimybė, kad atsakovė perleis savo motinai turimą turtą, dėl ko išieškojimas iš atsakovės turto pagal ieškovo pareikštus reikalavimus taps neįgyvendinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).
9. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada, todėl plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
10. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad atsakovė ilgą laiką vengia vykdyti prievolę ieškovui, kas gali rodyti jos siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo, bei leidžia spręsti apie ieškinio sumos reikšmingumą atsakovei. Be to, apelianto nuomone, esama duomenų apie galimą atsakovės siekį perleisti turtą savo motinai.
11. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
13. Šiuo atveju ieškovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodinėdamas atsakovės nesąžiningumą, jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie galimai nesąžiningą atsakovės elgesį, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis, kuriomis konstatuota, kad ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Vertindamas skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas atsakovės nesąžiningumas, kaip pagrindas konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymi, kad nors ieškovas reikalavimus atsakovei grindžia įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2A-1069-896/2019, tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį ginčija ieškovo egzistuojančią reikalavimo teisę atsakovei, teigdama, kad solidarios atsakovės ir D. V. prievolės ieškovui nėra, ieškovo reikalavimai gali būti reiškiami tik D. V.. Šios aplinkybės rodo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo reikalavimo egzistavimo, todėl tas faktas, kad atsakovė neatsiskaito su ieškovu, esant kilusiam ginčui dėl reikalavimo teisės, nepagrindžia atsakovės sąmoningo siekio išvengti teismo sprendimo vykdymo ir neįrodo jos nesąžiningumo.
14. Atsakovės nesąžiningumo neįrodo ir niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai apie atsakovės siekį perleisti turtą savo motinai, kuri tapo jos kreditore (perėmė reikalavimo teises į atsakovę iš pastarosios kreditorių). Teismo vertinimu tai, kad atsakovės motina perėmė iš atsakovės ir D. V. kreditorių reikalavimo teises į juos, neįrodo ieškovo teiginių, kad atsakovė, siekdama išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo gali perleisti nekilnojamąjį turtą savo motinai, pagrįstumo, kadangi remiantis ieškovo nurodomų civilinių bylų Nr. e2-1321-390/2020 ir Nr. 2-1458-254/2020 duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovės motina, perėmusi J. V. ir D. V. kreditorių reikalavimus, atsisakė jiems pareikštų reikalavimų, o objektyvių duomenų įrodančių, kad atsakovė imasi veiksmų, kuriais būtų siekiama turimą turtą perleisti, ar kitaip apsunkinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nepateikta.
15. Vertinant apelianto skundo argumentus, susijusius su ieškinio sumos reikšmingumu, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išaiškintina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 ir joje nurodyta praktika). Ieškinio sumos kriterijus priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, reikalavimo sumos dydis negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, siekia įgyvendinti, jo teigimu, solidarų reikalavimą atsakovei ir jos sutuoktiniui, tačiau reikalavimus reiškia tik vienam iš solidarių skolininkų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Skolininkų daugetas yra aplinkybė, reikšminga vertinant ne tik ieškovo pareikštus reikalavimus, bet ir sprendžiant, ar pagal konkrečios bylos aplinkybes yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti solidariems skolininkams pareikštų reikalavimų įvykdymą, turi būti įvertinami abiejų solidarių skolininkų veiksmai santykyje su galima grėsme teismo sprendimo įvykdymui.
17. Šiuo atveju ieškovas reikšdamas reikalavimus tik vienam iš solidarių skolininkų, trečiojo asmens (solidaraus skolininko) veiksmų, susijusių su prievolės įvykdymu ir galima grėsme teismo sprendimo įvykdymui, klausimo nekelia, o kartu ir jo nesąžiningų ar grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galinčių sukelti veiksmų neįrodinėja, todėl nustačius, jog pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.