Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gabrielei Liatukaitei, Renatai Garuolienei, Kristinai Vyšniauskienei, Linai Pazdrazdienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sužalotas žmogus, t. y.:???

2022 m. sausio 4 d., apie 14:00 val., esant šviesiam paros metui, šlapio asfalto dangai, Klaipėdos mieste, nelygiareikšmių (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. nereguliuojamoje sankryžoje, kurioje kelio ženklais (duomenys neskelbtini) gatvė pažymėta šalutine gatve, M. J. vairuojamu automobiliu „Volkswagen golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie sankryžos priartėjęs šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, automobiliu artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. važiuojamųjų dalių sankirtos, keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio jam iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) pr. esančiu pėsčiųjų ir dviračiu taku priartėjusiai ir, horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėta dviračių pervaža, (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį, važiuojant dviračiu, kirtusiai G. B. bei ją partrenkė, kuri eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota.

Tokiu būdu M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 154 punktą (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. J. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamajam M. J. vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, šioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Kaltinamasis M. J. 2022 m. sausio 4 d., įvykusio eismo įvykio metu buvo blaivus, jo anksčiau padaryti KET pažeidimai, už kurį jis yra baustas administracine tvarka, nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis šį neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, kaltinamajam netaiko.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 8 029,26 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo M. J. Savo civilinį ieškinį G. B. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo M. J. veiksmų ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, dėl nerimo ir nemigos kreipėsi pas psichologę, dėl nedarbingumo ženkliai sumažėjo jos pajamos, be to jai reikės darytis rando šalinimą ir rando maskavimą tatuiruote (b. l. 167-199).

Pagal teismų praktiką, civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui), neperžengiant draudimo sumos ribų. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nustatyta, kad įvykio metu kaltinamojo M. J. vairuota transporto priemonė automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas, draudimo sutartis AED4973550 ( 12 t., b. l. 22), prašomos priteisti turtinės žalos ir neturtinės žalos sumos neviršija įstatymo nustatytos draudimo atlygintinos sumos, todėl turtinė ir neturtinė žala priteistinos tik iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. B. nurodė, kad savo neturtinę žalą įvertino 20 000 Eur. Sumą paskirstė taip, kad fizinis skausmas, apie kurį kalbėjo, žala sveikatai, raktikaulio trauma, operacijos, įvertino 9 000 Eur. Draudimas atlygino 4 000 Eur, liko 6 000 Eur atlygintina suma. Psichologiniai padariniai, t. y. baimė važiuoti dviračiu, eiti per pėsčiųjų perėją, nemigos naktys. Dėl didelio rando jaučia diskomfortą, visa tai įvertino 5 300 Eur. 2 000 Eur yra atlygintina, liko 3 200 eurų atlygintinos sumos. Kalbant apie profesinius įgūdžius ir hobius nurodė, kad mėgsta šokti, todėl dėl patirtos traumos šokti ilgą laiką negalėjo. Negalėjo vesti baseine treniruočių, negalėjo klientams tinkamai parodyti pratimų. Tokį praradimą vertina 2 000 Eur. Prarado pinigus už suplanuotą kelionę į Ispaniją, dėl patirtos traumos vykti į kelionę negalėjo. Šį praradimą vertina 900 Eur. Jos mama turi psichinę negalią, todėl negalėjo padėti tėvams. Negalėjo tėčiui padėti tvarkytis namuose, negalėjo tėčio išleisti į ligoninę, dėl jo paties sveikatos sutrikimų. Visa tai įvertino 1 600 Eur. Prie neturtinės žalos taip pat priskiria ir persikraustymo išlaidas. Tėtis prašė draugų, samdė svetimus žmones, kad padėtų jai persikraustyti į Klaipėdą. Su padėjusiais asmenimis yra visiškai atsiskaityta. Šias išlaidas įvertina 500 Eur. Kelionės išlaidos, t. y. vykimas į apklausas, į teismo procesus, išgyventi baimę, nerimą, nemigos naktys. Visa tai įvertino 300 Eur. Daug nepatogumų turėjo gyvendama Naujoje Akmenėje ir važinėdama viešuoju transportu į reabilitacijas Klaipėdoje. Bijojo, kad keleiviai jos neužgautų. Šią patirtą žalą įvertino 200 eurų. Reabilitacija ir visas gydymo procesas vyko Klaipėdoje, į kurias vyko viešuoju transportu, bei ir su fiziniais asmenimis. Teismui neturi pateikti mokėjimo kvitų, kuomet vyko į Klaipėdą su fiziniais asmenimis, bet visa tai vertina 200 Eur. Kalbant apie turtinę žalą, ji neprašė apmokėti buto nuomos nuo sausio mėnesio iki balandžio mėnesio. Prasidėjus reabilitacijai buvo priversta vykti į Klaipėdą. Procedūrų, kurių norėjo ji negalėjo gauti Naujoje Akmenėje. Ji norėjo reabilitacijos vandenyje nes didesnis pasipriešinimas ir didesnė judesio amplitudė. Važinėdamasi į Klaipėdą procedūroms, būtų patyrusi daugiau išlaidų. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas nuomotis būstą Klaipėdoje, dėl savo reabilitacijos ir gydymo periodo. Prašo teismo nuo balandžio mėnesio iki rugpjūčio 1 d. būtų padengtas jos būsto nuomos laikotarpis. Dviratį ji pirko naują. Naujo dviračio kaina apie 1 000 Eur. Tokio modelio dviračio ji niekur negali rasti. Skirtumas 180 Eur, norėtų kad būtų grąžintas. Taip pat nori, kad būtų atlygintos jos advokato išlaidos 500 Eur. Dėl negautų pajamų, turi pasakyti, kad turi dvi pažymas, kuriose atsispindi išmokėtos sumos. Dėl plastinės operacijos ir lazerinių procedūrų nori informuoti teismą, kad ji jas darys. Šiuo metu jos randas yra šviežias, todėl lazerinių procedūrų negali daryti. Ji tikrai nevaikščios su tokio dydžio randu. Yra moteris ir dirba tokį darbą, kuriame, turi apnuoginti pečius. Kalbant apie socialinius tinklus ir jos dviratį, nuotrauka yra daryta senai. Ji su dviračiu šiuo metu nevažinėja, nes bijo. Eidama per perėją nuolat žvalgosi, pamačius automobilį iškart išsigąsta. Su dviračiu tikrai nevažinėja.

Nukentėjusioji G. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 8029,26 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo M. J.. Nurodo, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro negautos pajamos (2 916,38 Eur), plastinė operacija (843,32 Eur), lazerinės procedūros, injekcijos (700 Eur), konsultacijos (109 Eur), kelionės, vaistų išlaidos (526,62 Eur), buto nuoma (2 250 Eur), dviratis 183,94 Eur (kadangi dviračio kaina buvo 1 029 Eur, draudimas atlygino 845,06 Eur, tai likusi neatlyginta dviračio vertė 183,94 Eur), rando maskavimas tatuiruote (500 Eur). Civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ pranešime apie žalos atlyginimą nurodoma, kad su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo jie sutinka iš dalies (t. 2, b. l. 2-6). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, G. B. išmokėjo 179,59 Eur dėl gydymo išlaidų, 53,92 Eur išlaidų už keliones į gydymo įstaigas, 174,36 Eur negautų pajamų.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

G. B. prašo priteisti 2916,38 Eur negautų pajamų. Nurodo, kad pajamas prarado, nes dėl nedarbingumo ženkliai sumažėjo jos pajamos. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) trenere ir UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje, pardavėjos-konsultantės pareigose. Laikotarpis, kai ji buvo nedarbingume - nuo sausio mėnesio iki gegužės mėnesio, yra palankiausias sezonas užsidirbti, todėl ji neteko nemažai pajamų. Dėl patirtų traumų ji buvo nedarbingume, dėl to ji negavo viso savo gaunamo darbo užmokesčio, dėl ligos. Sodra jai išmokėjo 3464,68 Eur (b. l. 183-184). Iš byloje esančios civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos eksperto išvados matyti, kad buvo apskaičiuotos G. B. gautos pajamos nedarbingumo laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 11 d., ir buvo įvertinta Sodros išmokėta suma ir pateikta išvada, kad kompensuotina G. B. negautų pajamų suma yra 174,36 Eur (t. 2, b. l. 23), kurią civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra išmokėjęs G. B.. Nukentėjusioji reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų ir jas be pagrindo apskaičiuoja imdama „priskaičiuotiną darbo užmokestį“ (t. y. tokį, kurio asmuo faktiškai negautų), nes iš jo išskaitoma GPM, PSD, Sodros mokesčiai. Taigi, apskaičiuojant negautas pajamas imamas „išmokėtinas darbo užmokestis“ (2015 m. kovo 25 d. LAT nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-155-684/2015). Taigi darytina išvada, kad pagrįsta negautų pajamų suma yra apskaičiuota ir išmokėta (174,36 Eur), dėl to likusi civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų atmestina.

G. B. prašo priteisti 183,94 Eur turtinės žalos, kurią sudaro skirtumas tarp dviračio kainos, kokia yra dabar – 1029 Eur ir draudimo kompensuotos sumos už dviračio sugadinimą – 845,06 Eur. Nurodo, kad prašo priteisti šią sumą, nes naujas toks pat dviratis kainuoja daugiau, nei gauta išmoka dėl jo. Teismas pažymi, kad, kai sugadinamas nenaujas daiktas, tai vertinant jam padarytą žalą yra taikomas nusidėvėjimas. Šiuo atveju, minėtas dviratis buvo įsigytas už 899,00 Eur ir iki įvykio buvo maždaug 9 mėn. senumo. Pritaikius 8 proc. metinio nusidėvėjimo normatyvą buvo išmokėta 845,06 Eur. Taigi, teismo vertinimu žala dėl sugadinto dviračio buvo atlyginta visiškai, ir civilinis ieškinys dėl 183, 94 Eur atmestinas.

G. B. prašo priteisti 2250 Eur turtinės žalos, patirtos nuomojantis butą Klaipėdoje nuo 2022 m. balandžio 12 d., kelionės išlaidas dėl važinėjimo iš Naujosios Akmenės į Klaipėdą ir atgal (nėra išskirtos konkrečios kelionės išlaidos, jų suma nurodyta kartu su vaistais 526,62 Eur). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios vykimą iš jos deklaruotos gyvenamosios vietos (Vingio g. 35-35, Klaipėda) iki gydymo bei reabilitacijos įstaigų, kompensavo visiškai - atlyginta kelionės išlaidų 53,92 Eur. Taip pat atlyginta už vaistus – 70,59 Eur. Teismas sutinka su civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ pozicija, kad kiekvienas asmuo pasirenka gyvenamąją vietą, jos pobūdį ir finansavimo šaltinius pats ir žala negali priklausyti nuo to, kokius asmeninius gyvenimo pasirinkimus padaro nukentėjusysis (brangiau nuomojantis būstą asmuo nepatiria daugiau žalos už nuomojantį pigiau ar turintį būstą savo nuosavybėje). Lygiai tas pats taikytina ir važinėjimui tarp nukentėjusiosios tėvų bei nuomojamosios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios reikalavimai laikomi nepagrįstais ir civilinis ieškinys dėl 2250 Eur buto nuomos atmestinas. Taip pat atmestinas reikalavimas dėl vaistų ir važinėjimo išlaidų kelionėms iš Naujosios Akmenės į Klaipėdą, kurie nėra pagrįsti medicininiais dokumentais ir/ar nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu – iš viso 402,11 Eur.

Dėl nukentėjusiosios nurodytų išlaidų konsultacijoms (109 Eur), iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ šią sumą atlygino visiškai.

Nukentėjusioji G. B. taip pat yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl būsimų išlaidų atlyginimo – 843,32 Eur plastinė operacija, 700 Eur lazerinės procedūros, injekcija, 500 Eur - rando maskavimo tatuiruotė. Paaiškino, kad šiuo metu nėra galimybės atlikti nurodytų veiksmų, t.y. negalima pašalinti rando bei atlikti maskuojančios tatuiruotės, nes randas yra dar naujas, jis turi tinkamai susiformuoti, šias procedūras bus galima atlikti tik po 1-1,5 metų, todėl prašo priteisti būsimas išlaidas, susijusias su rando maskavimu, panaikinimu. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji G. B. patyrė kairio raktikaulio petinio galo lūžį su dislokacija. Dėl šios traumos jai buvo atliktos dvi operacijos ir po jų yra likęs didelis randas ant kairiojo peties (1 t., b.l. 188). Sprendžiant dėl nurodytų išlaidų būtinumo atsižvelgtina į nukentėjusiosios G. B. darbo pobūdį -ji dirba plaukimo trenere, dėl ko ji darbe turi vilkėti maudymosi kostiumą ir yra atviros jos rankos, pečiai, t.y. matosi esantis randas ant kairiojo peties. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra susijusios su šio rando pašalinimu ir maskavimu, spręstina, kad jos yra būtinos, nes nepašalinus rando, G. B. tikrai patirtų neproporcingų nepatogumų darbe. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais duomenimis - 2022 m. rugpjūčio 2 d. „Bang bang tattoo“ tatuiruočių studijos meistras nurodė, kad tokio rando maskavimui tatuiruotės kaina siektų 500 Eur, Northway medicinos centro plastikos chirurgo R. V. konsultacijoje nurodyta rando plastikos vietinėje nejautroje atlikimo operacijos kaina 843,32 Eur , UAB „Dermatologas“ pateiktoje gydymo rekomendacijoje nurodyta, kad po chirurginio rando pašalinimo yra rekomenduojamas kompleksinis gydymas – lazeriu, tramcinolono injekcijos, kurių kaina yra 700 Eur (1 t., b.l. 197-199). Taigi, nukentėjusiosios G. B. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką, yra akivaizdi, turtinė žala yra pagrįsta tinkamais įrodymais, tatuiruočių meistro, plastikos chirurgo paslaugos, kompleksinis pooperacinis gydymas yra akivaizdūs, realūs, būtini ir protingi, todėl išlaidos, kurios yra susijusios su rando pašalinimu ir maskavimu, t.y. 2043,32 Eur, vertintinos kaip realiai atsiradusios, o ne kaip būsimos išlaidos, todėl priteistinos iš civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2011-03-03 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-85/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo M. J. padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajai G. B. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje kairėje pusėje, kairio raktikaulio petinio galo lūžis su dislokacija. Sužalojimai patirti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Eismo įvykio metu dėl raktikaulio petinio galo lūžimo G. B. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai – padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2022 m. balandžio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 337/2022 (03) ) (b. l. 60-61). 2022 m. sausio 21 d. ir 2022 m. birželio 10 d. jai buvo atliktos dvi raktikaulio lūžio operacijos, liko randas.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – jai sužalotas kairysis petys, po atliktų operacijų liko didelis randas, o dėl savo darbo pobūdžio - dirba trenere baseine, ji darbe turi nuolat apsinuoginti, demonstruoti randą, kuris yra ant jos peties. Tai nukentėjusiajai pagrįstai sukelia pastovų diskomfortą, nepatogumo jausmą, gėdą, nuolat primena apie eismo įvykį, negatyvius prisiminimus, dėl darbo pobūdžio jį nuslėpti sudėtinga. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol su dviračiu nevažinėja, nes bijo, eidama per perėją nuolat žvalgosi, pamačiusi automobilį iškart išsigąsta. Akivaizdu, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, nerimo, baimės, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Įvertinus nukentėjusiosios patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – fizinius skausmus, išgyventą operaciją, dvasinius išgyvenimus, teismas sprendžia, kad 20 000 Eur neturtinės žalos dydis vertinamu atveju yra per didelis, jis neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai G. B. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Kadangi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ jau yra atlyginęs dalį prašomos priteisti neturtinės žalos - 5 840 Eur, todėl nukentėjusiosios G. B. naudai iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 4 160 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Nukentėjusioji G. B. prašo priteisti 500 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje G. B. sumokėjo 500 Eur. ( 2 t., b.l. 34, 36). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios 500 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiosios interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl išieškotinos iš kaltinamojo M. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti sumažintą bausmę - 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę - 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio baudą, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir M. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nustatyti, kad 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) baudą M. J. privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai G. B. 4 160 (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiosios G. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai G. B. 2043,32 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt tris eurus 32 centus) turtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiosios G. B. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajai G. B. proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.