Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūm7 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta sumažinta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio bauda – visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio bauda. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nustatyta, kad 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) baudą M. J. privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801).

Nuspręsta nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai G. B. 4 160 (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiosios G. B. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Nuspręsta priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai G. B. 2 043,32 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt tris eurus 32 centus) turtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiosios G. B. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Nuspręsta priteisti iš M. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajai G. B. proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sužalotas žmogus, t. y.: 2022 m. sausio 4 d., apie 14.00 val., esant šviesiam paros metui, šlapio asfalto dangai, Klaipėdos mieste, nelygiareikšmių Taikos pr. ir Debreceno g. nereguliuojamoje sankryžoje, kurioje kelio ženklais Debreceno gatvė pažymėta šalutine gatve, M. J. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie sankryžos priartėjęs šalutine Debreceno gatve, automobiliu artėdamas prie Debreceno g. ir Taikos pr. važiuojamųjų dalių sankirtos, keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio jam iš dešinės pusės Taikos pr. esančiu pėsčiųjų ir dviračiu taku priartėjusiai ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėta dviračių pervaža Debreceno g. važiuojamąją dalį dviračiu kirtusiai G. B. ir ją partrenkė, ji eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota.

1.1. Tokiu būdu M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 154 punktą (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis iš esmės ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (teigiama, jog nuteistajam paskirta bauda yra nepagrįstai didelė, ir nesutinkama dėl bausmių bendrinimo būdo). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas nuteistajam M. J. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką parinko šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam inkriminuotas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas skirdamas bausmę M. J. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – jauno amžiaus, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nors nuosprendžio priėmimo metu atliko jam kitu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2022 m. birželio 15 d.), iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo dirbo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kelis kartus yra baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 109–113), kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, po eismo įvykio išvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes. Įvertinęs aptartas M. J. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydį nustatė šiek tiek didesnį už minimalų, numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Apylinkės teismas, pagrįstai atsižvelgęs į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nustatė, kad yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. J. paskirtos bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu, taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo aplinkybes, M. J. asmenybę, teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 68 straipsnyje. Apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais duomenimis, teisingumo bei protingumo principais, nustatė, kad paskirtą baudą M. J. privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismui paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, per kokį terminą nuteistasis privalo sumokėti baudą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šiuo atveju paskirtas maksimalus įstatyme numatytas terminas – 12 mėnesių, todėl jo ilginti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

8. BK 63 straipsnis numato tris galimus bausmių bendrinimo būdus: bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalys), bausmių visišką sudėjimą (BK 63 straipsnio 3 dalis) arba bausmių dalinį sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 63 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, teismai, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas privalo laikytis BK 63 ir straipsnyje nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-677/2015).

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu M. J. veikos buvo padarytos dar iki priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, pagrįstai jam taikė BK 63 straipsnį ir subendrino minėtais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrindamas šias bausmes, apylinkės teismas parinko BK 63 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių bendrinimą, t. y. M. J. paskirtas bausmes visiškai sudėjo – prie griežčiausios Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio baudą ir tinkamai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio baudą. Į bausmės laiką nusprendžiant įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

11. Teigti, kad toks apylinkės teismo procesinis sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja bausmių bendrinimo taisyklėms ar priimtas nepakankamai įvertinus nuteistojo asmenybę, priešingai nei savo skundu teigia M. J., nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Parenkant bausmių bendrinimo būdą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į M. J. padarytų veikų pavojingumo pobūdį, sunkumą, kiekį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Atsižvelgęs į byloje esančius ir ištirtus duomenis, skundą nagrinėjantis apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas M. J. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino jas visiškai sudedant, teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų pavojingumui bei pakankamas bausmės tikslams pasiekti, todėl laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus ir dėl to taikyti kitą bausmių bendrinimo būdą nėra jokio pagrindo. Esant šiems duomenims bei įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kurie suponuoja pagrindą švelninti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apylinkės teismo nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų )) dydžio baudos bausmė yra adekvati M. J. padarytoms veikoms, proporcinga jos asmenybei, atitinka teisingumo principą.

12. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgė į visas M. J. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. J. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, mano, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. J. paskirta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, kuri yra šiek tiek didesnė už minimalų BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą baudos bausmės dydį ir kurios savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 12 mėnesių, – yra aiškiai per griežta. Taip pat darytina išvada, kad apylinkės teismas nuteistajam M. J. pagal kelis nuosprendžius paskirtas ir neįvykdytas bausmes subendrino tinkamai laikydamasis BK 63 straipsnio taisyklių ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų šioje dalyje nepadarė.

13. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl jam paskirtos baudos bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl M. J. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.