Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1822-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
1-1822-1079/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45910-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1822-1079/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45910-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 17.00 val., Joniškio rajone, Pavirčiuvės k., Liepų gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

A. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 22.00 val., jis susitiko su draugais ir iki 2018 m. rugsėjo 22 d., 05.00 val. su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių jis grįžo pas mamą V. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur miegojo iki 15.30 val. Atsibudęs pavalgė, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl apie 17.00 val. nusprendė pavažiuoti mamai priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes žinojo, kad jis buvo neseniai parvarytas iš serviso, norėjo patikrinti, kaip jį suremontavo. Tik išvažiavus iš motinos namų kiemo, spėjo pavažiuoti apie 500 m (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdė policijos ekipažas. Patikrinus alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas, jis buvo sulaikytas, automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Jei būtų suvokęs, kad dar nėra pilnai išsiblaivėjęs, tikrai nebūtų vairavęs. Sutinka, kad nusikaltimo metu jam galėjo būti nustatytas 1,67 prom. etilo alkoholio kraujyje, kadangi tą naktį vartojo daug ir įvairių alkoholinių gėrimų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 79-80, 87).

V. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. sūnus A. J. grįžo iš Danijos į Lietuvą atostogauti. 2018 m. rugsėjo 22 d. jis vartojo su draugais alkoholinius gėrimus, o ji tą dieną iš serviso parsivarė jai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vienu metu, laiko tiksliai negali pasakyti, jai paskambino sūnus A. J. ir pasakė, kad jį, važiuojantį jos automobiliu (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai. Sakė, kad jam alkotesteriu nustatė apsvaigimą nuo alkoholio, o jos automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę Šiauliuose. Kada sūnus A. J. pasiėmė automobilį pasivažinėti, ji negali pasakyti, nes tuo metu buvo namuose, o sūnus apie tai, kad važiuos jos automobiliu, jos neperspėjo. Jei ji būtų žinojusi, kad sūnus A. J. ketina vairuoti automobilį neblaivus, ji jokiu būdu nebūtų leidusi. Ji sūnui A. J. leidžia bet kada naudotis savo automobiliu, todėl kiekvieną kartą jis neturi atsiklausti, kai nori juo pavažiuoti (b. l. 52-53).

Andrius Juodpalis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 17.00 val., dirbo pagal atskirą planą kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu Tomu Kiziu. Jiems būnant (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) gatve vinguriuoja lengvasis automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš karto pagalvojo, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl su kolega automobilį sustabdė. Pagal jo 2018 m. rugsėjo 22 d. rašytą tarnybinį pranešimą jis gali pasakyti, kad automobilį vairavo A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vyras iš išvaizdos atrodė neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. J. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis sutiko, ir buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas. Vyras paaiškino, kad gėrė vakar vakare, sulaikymo dieną teigė alkoholio nevartojęs. Jis iškvietė operatyvinės grupės pareigūnus, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą. A. J. buvo sulaikytas, automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę Šiauliuose. A. J. dėl vairavimo savo kaltės neneigė ir labai gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

A. J. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Andriaus Juodpalio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 18);

2018 m. rugsėjo 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pasieniečio Tomo Kizio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 19);

2018 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir čia esantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus kaltinamasis A. J. (b. l. 20, 22-25);

2018 m. rugsėjo 22 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. J. tyrėjui pateikė vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę (b. l. 27-28, 30-34);

Žemesnės instancijos teismas

asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, kurioje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., 17.01 val., A. J. buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas (b. l. 35);

2018 m. rugsėjo 27 d. – 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvada Nr. T-A 9723/2018(01), kurioje nurodyta, kad A. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 38);

2018 m. rugsėjo 22 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią Pramonės g. 2C, Šiauliuose (b. l. 39);

2018 m. rugsėjo 24 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. J. (b. l. 40);

VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo mėnesio duomenimis automobilio „Opel Astra DTI“, gamybos metai 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1260 Eur (b. l. 41);

2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su dokumentais grąžintas savininkei V. J. (b. l. 42-43).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. J. 2018 m. rugsėjo 22 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. spalio 23 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo baudą mažinti trečdaliu ir leisti ją sumokėti per 6 mėnesius (b. l. 107, 109-111).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 66-67), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 68), dirbantis Danijoje (b. l. 72).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. J. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. J. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 17.05 val. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. 12.42 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikytina, kad A. J. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

A. J. nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis A. J. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, yra būtina ir tikslinga, ir sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant A. J. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).

Kasacinis teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2018 m. gegužės 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), jog teisinga baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, todėl kaltinamajam A. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, vykdymo terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą priėmimo dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 23 d., nes tuo metu kaltinamajam buvo paskira kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paimtas vairuotojo pažymėjimas ir kaltinamajam buvo taikytas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo A. J. priklauso V. J., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nuskalstamai veikai atlikti, todėl pati transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo mėnesio duomenimis automobilio „Opel Astra DTI“, gamybos metai 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1260 Eur, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 1260 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo A. J..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamojo A. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00873141 perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“, t. y. institucijai, suteikusiai šią teisę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei, įprastinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimui, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems V. J. ir apie tai pranešti savininkei.

Kaltinamajam A. J. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam A. J. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 17.05 val. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. 12.42 val., ir laikyti, kad A. J. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.

Nurodyti A. J., jog paskirtą baudą – 32 MGL, t. y. 1600 Eur, jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti A. J. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius;

konfiskuoti iš A. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – priėmimo dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 23 d.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. J. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamojo A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00873141 perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei, Įprastinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimui, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems V. J. ir apie tai jai pranešti.

Įspėti A. J., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti A. J., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.

Išaiškinti A. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė