Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ieškovių prašymas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą civilinėje byloje Nr. e2-2930-614/2016 pagal ieškovų UAB „Grand Cru Airlines“ ir BUAB „Go Planet Travel“ ieškinį atsakovams R. Š., D. Š., Grand Go Group Limited, UAB „Laiptų fabrikas“, trečiasis asmuo S. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Grand Cru Airlines“ 2014-12-01 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančia atsakovų 2014-02-07 sudarytą trišalę reikalavimo perleidimo sutartį ab initio bei taikyti niekinio sandorio pasekmes visa apimtimi; 2) priteisti iš atsakovo R. Š. UAB „Go Planet Travel“ naudai 189 906,35 Eur (655 708,65 Lt) arba faktiškai R. Š. iš UAB „Go Planet Travel“, vykdant trišalę reikalavimo perleidimo sutartį, gautą sumą, kurią minėta trišale reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė UAB „Go Planet Travel“ įsipareigojo sumokėti R. Š., jeigu ši suma būtų mažesnė nei 189 906,35 Eur (655 708,65 Lt). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. Š. kilnojamųjų ir nekilnojamąjį daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui R. Š. ir esančių pas R. Š. arba trečiuosius asmenis, areštą 464 973,60 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismas 2014-12-09 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas areštavo R. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas jį ar trečiuosius asmenis, o turto nesant (nepakankant), areštavo jam priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises už 464 973,60 Lt sumą, uždrausdamas šiuo areštuotu turtu disponuoti, bet leisdamas atsakovui R. Š. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).Vilniaus apygardos teisme 2015-10-19 buvo priimtas ieškovių UAB „Grand Cru Airlines“ ir BUAB „Go Planet Travel“ patikslintas ieškinys atsakovams R. Š., D. Š., UAB „Laiptų fabrikas“, Grand Go Group Limited dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovės padidino savo reikalavimo sumą iki 217 425,39 Eur (750 726,40 Lt), kartu pateikusios prašymą padidinti ir teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo sumos, t. y. iki 217 425,39 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-07-01 nutartimi ieškovių UAB „Grand Cru Airlines“ ir BUAB „Go Planet Travel“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo patenkino ir padidino R. Š. pritaikyto turto arešto, nustatyto Vilniaus apygardos teismo 2014-12-09 nutartimi, sumą nuo 134 665,66 Eur (464 973,60 Lt) iki 217 425,39 (750 726,40 Lt). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokio ieškovių prašymo patenkinimą lemia poreikis efektyviai užtikrinti pareikštus didesnius nei pradiniame ieškinyje reikalavimus ir įgyvendinti teismo procesinį sprendimą, kuriuo jie galėtų būti patenkinti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-16 nutartimi jau buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2014-12-09 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. Š. teisėtumas bei pagrįstumas – tokia nutartis palikta nepakeista, teismams konstatavus, kad buvusi ieškinio suma (t. y. 464 973,60 Lt) atsakovui yra didelė, objektyviai padidinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas R. Š. nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis yra tikrai gera ir padidinta ieškinio reikalavimo suma jam nėra didelė. Su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atsakovo pateiktą UAB „Capital vertinimas“ 2015-07-27 konsultacinę išvadą, kurioje antstolio areštuotų R. Š. priklausančių 100 proc. UAB „Laiptų fabrikas“ akcijų vertė yra nurodyta 1 229 752 Eur, teismas pripažino nepakankamu geros turtinės padėties įrodymu, juolab kad su nustatyta akcijų verte nesutiko ieškovė UAB „Grand Cru Airlines“, prašydama verslo (UAB „Laiptų fabrikas“) vertės nustatymo teisėtumo patikrinimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-07-01 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Grand Cru Airlines“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi būti šių sąlygų visuma: 1) ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui; 3) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principus. Nagrinėjimu atveju nėra šių sąlygų visumos, nes neegzistuoja reali grėsmė galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė, prašydama padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nepateikė objektyvių faktinių duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepadidinus jų masto. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo, kurio sąžiningumas preziumuojamas, ketinimus perleisti, paslėpti, sunaikinti turtą ar imtis kitų veiksmų, kad išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Taigi sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-12-09 nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2015-04-16 nutartimi paliko nepakeistą, ieškovės UAB „Grand Cru Airlines“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas, negali reikšti, jog ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo turėjo būti patenkintas, nes tokia nutartis neturi prejudicinės ar res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios. Vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų padidinimas nesuteikia pranašumo ieškovėms ir taip pat savaime nesudaro pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Aplinkybę, kad turtinė jo padėtis yra gera, patvirtina į bylą pateikti įrodymai apie valdomą nuosavybės teise turtą (gyvenamąjį namą su žemės sklypu, akcijas), kurio bendra vertė siekia beveik 1,5 milijono eurų. Taigi turimo turto vertė beveik septynis kartus viršija ieškovės patikslinto ieškinio sumą. Ieškovė UAB „Grand Cru Airlines“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016-07-01 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: Ieškovių ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Aplinkybė, kad BUAB „Go Planet Travel“ galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais dėl atsakovo atliktų veiksmų iš esmės sumažėjo, yra bylos įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjimo procesas byloje nėra užbaigtas. Egzistuoja reali grėsmė ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas, apibūdindamas savo turtinę padėtį, sąmoningai nutyli, kad visas šis turtas yra įkeistas kredito institucijai, finansavusiai jo įgijimą, o iš kito atsakovui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto buvo ką tik išieškota priverstine teismo sprendimų vykdymo tvarka.Kalbėdamas apie kitą savo turtą atsakovas taip pat nutyli, kad jis pats šiuo metu vykdomojoje byloje, kurioje vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2014-12-09 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kliudo šio turto įvertinimui, numatytam atlikti pagal antstolio patvarkymą. Atsakovas taip pat nutyli svarbią aplinkybę, kad daugiau negu puse tos turto sumos, kurią atsakovas akcentuoja esant UAB „Laiptų fabrikas“ nuosavybe, sudaro paties atsakovo finansinis įsipareigojimas UAB „Laiptų fabrikas“, kurio įvykdymas yra abejotinas dėl UAB „Grand Cru Airlines“2016-06-22 prašyme dėl verslo (UAB „Laiptų fabrikas“) vertės nustatymo teisėtumo patikrinimo išdėstytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių modifikavimui

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, kaip ir jų taikymą, lemia tai, ar yra nustatomos visos įstatyminės sąlygos tokio instituto taikymui – ieškinio preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos (papildomų) priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Todėl kiekvienu atveju prašymas, susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis (dėl jų taikymo, pakeitimo, modifikavimo, panaikinimo), turi būti išsprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į tos konkrečios bylos aplinkybes ir nustatytus faktus. Apeliantas savo atskirajame skunde nekvestionuoja nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Todėl šiuo aspektu pasisakytina tik tiek, kad tokioje bylos proceso stadijoje atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pagal analogiją – leistų atsisakyti padidinti jų mastą, areštuotiną sumą) tik tokiu atveju, jeigu ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima padaryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, o patikslintu ieškiniu tik padidinta reikalavimų turtinė išraiška (prašoma priteisti suma). Lietuvos apeliacinis teismas 2015-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-507-180/2015 jau atliko tokių ieškinio reikalavimų bei jame nurodytų argumentų pagrįstumo preliminarų vertinimą ir nenustatė akivaizdžių kliūčių, dėl kurių ieškovės UAB „Grand Cru Airlines“ reikalavimų, nukreiptų atsakovams, taigi ir apeliantui, patenkinimas būtų neįmanomas. Jau pirmiau minėta, kad apeliantas šios išvados neginčija ir neįrodinėja paties reikalavimo (jo padidinimo) akivaizdaus teisinio ydingumo. Tačiau apeliantas neigia ankstesnių šiuo klausimu priimtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų (nutarčių) svarbą ir reikšmę, tvirtindamas, kad tokios nutartys savaime nesudaro pagrindo didinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą vien dėl ieškinio reikalavimų sumos padidinimo. Tokie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo. Viena vertus, anksčiau teismų jau buvo analizuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbios aplinkybės ir buvo konstatuota, kad visos sąlygos taikyti apelianto atžvilgiu laikinus ribojimus disponuoti jam priklausančiu turtu ir / ar piniginėmis lėšomis yra nustatytos. Tokiu atveju įrodyti šių sąlygų pokyčius ar kurios nors iš sąlygų nebuvimą pareiga teko būtent apeliantui (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas šios jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįgyvendino ir neįrodė, kad, lyginant su pradiniu momentu, kai jo turtas buvo areštuotas, situacija jau yra pasikeitusi iš esmės ir net didesnių reikalavimų jam pareiškimas neteikia pagrindo konstatuoti sprendimo neįvykdymo rizikos buvimo. Antra vertus, nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonė, nėra prejudicinė ar turinti res judicata galią, tačiau šis išaiškinimas pateiktas apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2010-12-15 apžvalgoje bei joje minimoje Vilniaus apygardos teismo 2010-08-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-795-464/2010 pateiktas visiškai kitokiame kontekste, nei jį naudoja apeliantas. Minėtoje teismo nutartyje analizuota tokios nutarties įtaka dėl ginčo priimtam galutiniam teismo sprendimui, akcentuojant, kad laikinosios apsaugos priemonės yra tik procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, vadinasi, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jas taikant byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, t. y. status quo (esamos) padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Apibendrinant nurodytus atskirojo skundo argumentus konstatuotina, kad, atsiradus papildomai rizikai (nagrinėjamu atveju tai ginčo sumos padidėjimas), teismas turėtų įvertinti ir papildomų (ar naujų) užtikrinimo priemonių taikymo poreikį, jeigu ginčo šalis to prašo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismų jau nustatyti nagrinėjamoje byloje faktai, kad sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavo net esant ir mažesnės sumos reikalavimui, suteikė teisę pirmosios instancijos teismui, apeliantui neįrodžius priešingai, šiais nustatytais faktais remtis ir be išsamesnės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų analizės. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui

Apeliantas savo atskirajame skunde taip pat nurodo, kad prašydamos padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ieškovės nepateikė objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimai joms palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepadidinus turto arešto sumos. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina, kadangi apeliantas šioje konkrečioje situacijoje netinkamai aiškina šalims tenkančias įrodinėjimo pareigas. Rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, str. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantas, pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį bei galimybę įvykdyti ieškovo reikalavimą, taip paneigiant minėtą prezumpciją, tenka jam pačiam kaip šaliai, suinteresuotai laikinųjų apsaugos priemonių didesniu mastu, nei jau yra, netaikymu.Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino su apelianto atsikirtimais į ieškovių prašymą pateiktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl jo turtinės padėties. Apeliantas skunde teigia, kad, be kito turto, jam nuosavybės teise priklauso ir UAB „Laiptų fabrikas“ 100 procentų akcijų, kurių kaina pateiktoje UAB „Capital vertinimas“ 2015-07-27 konsultacinėje išvadoje Nr. 15-VK07-01 nurodyta 1 229 752 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas nuosavybės teise valdo UAB „Laiptų fabrikas“ 100 procentų akcijų, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant apie jo turtinę padėtį, nes šios bendrovės akcijų valdymas išimtinai priklauso nuo paties apelianto, kaip akcininko, subjektyvių veiksmų (verslo sprendimų ir kitų su bendrovės veikla, jos tęstinumu susijusių sprendimų priėmimu, vadovo paskyrimu ir pan.). Be to, areštuotas finansinis turtas (uždarosios akcinės bendrovės akcijos) laiko perspektyvoje, t. y. iki ginčas bus galutinai išnagrinėtas teisme, gali prarasti savo vertę ne tik dėl akcininko veiksmų / neveikimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių, jos gali tapti nelikvidžiu turtu, kas neabejotinai sumenkintų sprendimo įvykdymo galimybę, ieškovių reikalavimų patenkinimą iš šio turto vertės. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatytos ir tokios aplinkybės, kad apeliantas turi kitų kreditorių, kurių reikalavimai vykdomi / vykdyti iš kito jo turto. Nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu Balsių g. 6, Vilnius, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vadinasi, tik nenustatyta dalis priklauso apeliantui. Dar daugiau, šis turtas apsunkintas hipoteka (VĮ Registrų centro duomenys; CPK 179 str. 3 d.), o informacijos apie tai, kad su hipotekos kreditoriumi jau yra atsiskaityta, apeliantas neteikė. Tokiu atveju vien deklaruojamos akcijų ir gyvenamojo namo su žemės sklypu vertės aiškiai nepakanka sprendimo neįvykdymo riziką visiškai eliminuojančiai apelianto turtinei padėčiai konstatuoti ar pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovo turtinės padėties įvertinimo paneigti. Kitokios išvados nesuponuoja ir tokie skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie nesąžiningus apelianto ketinimus ar siekius išvengti galimo išieškojimo. Vien kitų jo kreditorių buvimo bei turimo turto apsunkinimo hipoteka faktai teikia pagrindą pripažinti, kad ir nagrinėjamos bylos ieškovių interesai turėtų būti iš anksto užtikrinami taikant su ginčo suma sutampančio dydžio laikinąsias apsaugos priemones, antraip galimai jų naudai priimto teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali nelikti jokio turto, iš kurio, pavyzdžiui, gali būti išieškoma prisijungiant prie kitų vykstančių išieškojimų. Šie motyvai yra pakankami, kad teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip dėl nereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, kad susiklosčius situacijai, kuomet piniginių lėšų areštas varžytų apelianto kasdienių poreikių tenkinimą, nuo 2015-08-01 galiojanti CPK 145 straipsnio 6 dalies redakcija leistų jam prašyti teismo nurodyti pinigines operacijas, kurios galėtų būti atliekamos iš areštuotų lėšų, atitinkamai pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota toms operacijoms atlikti. Tokiu atveju turėtų būti pateiktas motyvuotas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas prašymas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.