- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- e2-507-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02591-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- R. Š., D. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grand Cru Airlines“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6455-614/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grand Cru Airlines“ ieškinį atsakovams R. Š., D. Š., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Go Planet Travel“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Grand Cru Airlines“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų R. Š., D. Š. ir BUAB „Go Travel Planet“ 2014 m. vasario 7 d. sudarytą trišalę reikalavimo perleidimo sutartį ab initio ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes, priteisti iš atsakovo R. Š. 655 708,65 Lt, o jei ši suma būtų mažesnė nei 655 708,65 Lt – faktiškai iš UAB „Go Planet Travel“ gautą sumą, vykdant trišalę reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovo BUAB „Go Planet Travel“ naudai.
Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo R. Š. 464 973,60 Lt vertės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui R. Š. ir esančias pas atsakovą R. Š. arba trečiuosius asmenis.
Nurodė, kad ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties 1 ir 3 punktai nustatė, kad R. Š. įgijo 655 708,65 Lt reikalavimą į UAB „Go Planet Travel“, kurį pastarasis išmokės tokia tvarka: ne daugiau kaip po 50 000 Lt per kalendorinę savaitę penktadieniais iki visiško atsiskaitymo. Kartu su ieškiniu pateikė dokumentus, įrodančius, kad ieškinio pateikimo dieną atsakovas UAB „Go Planet Travel“, elgdamasis nesąžiningai, sumokėjo R. Š. viso 464 973,60 Lt. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Egzistuoja reali grėsmė, kad būsimas galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas ar bus vengiama jį įvykdyti, todėl atsakovo kreditorių, taip pat ir ieškovo teisės nebus apgintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo atsakovui R. Š. priklausantį 464 973,60 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – lėšas ir turtines teises 464 973,60 Lt, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Leido iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.
Teismas sprendė, jog grėsmę, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, įrodo reikalaujama priteisti sumą, kuri yra didelė. Didelė ieškinio suma padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas neturėjo galimybės įvertinti atsakovo finansinės padėties.
Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimus pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tikėtina, kad ieškinys, bylą išnagrinėjus, gali būti patenkintas. Kita vertus, preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Yra ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą BUAB „Go Planet Travel“, todėl jis (ieškovas) nelaikytinas atsakovo kreditoriumi ir neturi teisės actio Pauliana pagrindu ginčyti sudarytų sandorių. Neturėdamas teisės reikšti ieškinio, ieškovas neturi teisės prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas savo reikalavimus pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Ieškovas neįrodė, kad yra atsakovo UAB „Go Planet Travel“ kreditorius, taip pat neįrodė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti BUAB „Go Planet Travel“ kreditorių interesai. Savo ir kreditorių interesų pažeidimą ieškovas kildino iš to, kad 2014 m. vasario 7 d. sudaryta trišale reikalavimo perleidimo sutartimi R. Š. perėmė neegzistavusį D. Š. reikalavimą į BUAB „Go Planet Travel“, o trišalėje reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta iš kokių sandorių kilo D. Š. reikalavimas į BUAB „Go Planet Travel“. Tokia ieškovo pozicija yra akivaizdžiai nepagrįsta ir teismo preliminariu vertinimu turėjo būti įvertinta kaip nesudaranti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovas piktnaudžiauja taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Vykdydamas skundžiamą nutartį, ieškovo pasirinktas antstolis ėmėsi neproporcingų ir neteisėtų veiksmų atsakovo atžvilgiu. Antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2014 m. gruodžio 10 d., tačiau, nepaisant to, dvi dienas apie tai neinformavo atsakovo, o sulaukęs penktadienio, po darbo valandų tamsiu paros metu (apie 18.30 val.) ėmėsi atsakovo kilnojamojo šeimos turto aprašymo gyvenamosiose patalpose. Toks elgesys negali būti laikomas teisėtu ir etišku. Tokie neteisėti, neetiški ir neadekvatūs veiksmai buvo atliekami ne paties antstolio iniciatyva, o ieškovo užsakymu, piktnaudžiaujant laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Grand Cru Airlines“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturi teisės reikšti actio Pauliana ieškinio, nes nėra atsakovo UAB „Go Planet Travel“ kreditorius. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir rėmėsi tik prielaidomis.Atsakovas nepateikė įrodymų, kad D. Š. turėjo reikalavimo teisę į UAB „Go Planet Travel“. R. Š., perėmęs reikalavimo teisę iš D. Š., turėjo gauti pirminį dokumentą, kuris pagrįstų, kad D. Š. turi teisę reikalauti iš UAB „Go Planet Travel“ 655 708,65 Lt.Nesutinka su atsakovu, kad ieškovas piktnaudžiauja laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nei vienas atsakovo skundas ar prašymas nei antstolio, nei teismo nebuvo patenkintas. Priešingai, tiek antstolis, tiek ir teismas pripažino, kad atsakovas R. Š. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkina nutarties vykdymo procesą.Remiantis teismų praktika, šaliai pateikus įrodymus apie savo gerą turtinę padėtį, taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos. Atsakovas, ginčydamas skundžiamą nutartį, tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. turtas yra įkeistas ir (arba) areštuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo R. Š. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi teismas neturi pareigos ir galimybių šioje proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, vertinti klausimų, kurie bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl atsakyti į klausimus, ar ieškovas iš tiesų turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „Go Planet Travel“ ir ar sudaryta Trišale reikalavimo perleidimo sutartimi iš tiesų buvo perleistas (ne)egzistuojantis reikalavimas, teismas galės tik ištyręs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus ir išsprendęs bylą iš esmės. Šiuo atveju preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, jame nurodytus argumentus, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, akivaizdžių duomenų dėl UAB „Grand Cru Airlines“ ieškinio nepagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina nustatyti ir grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „Grand Cru Airlines“ teismui pateikto ieškinio suma, kurią jis prašo priteisti iš atsakovo R. Š. yra 655 708,65 Lt, tačiau laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti atsakovo 464 973,60 Lt vertės turtui – sumai, kuri, ieškovo teigimu, buvo nesąžiningai jam (R. Š.) išmokėta pagal ginčijamą sandorį. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas R. Š., skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, t. y. įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie apelianto tikrai gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Nesant tokių įrodymų, sprendžiama, kad apeliantas nepaneigė teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.).
Apelianto teigimu, ieškovas piktnaudžiauja laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes pateikė antstoliui vykdyti skundžiamą nutartį, o antstolis ją (nutartį) vykdydamas, ėmėsi neteisėtų ir neetiškų veiksmų aprašyti apelianto šeimos turtą. Pažymėtina, kad kai nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nėra nurodyti išsamūs areštuojamos turto duomenys, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį (CPK 147 str. 6 d.). Antstolis, gavęs prašymą ir teismo nutartį, kuria yra areštuotas atsakovo turtas, turi imtis veiksmų turtui surasti ir aprašyti. Taigi teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas, remdamasis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, o antstolis, gavęs tokią nutartį – imtis veiksmų turtui surasti ir aprašyti. Tokie ieškovo veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o antstolio elgesys – neetišku ar neteisėtu. Jei apeliantas mano, kad antstolis elgėsi neteisėtai ar neetiškai, jis turi teisę skųsti antstolio veiksmus, tačiau tokie jo (apelianto) argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.