Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-11-11 · Administracinė byla Nr. P-124-756/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-11
Bylos Nr.
P-124-756/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00013-2009-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Dainius Raižys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-124-756/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00013-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-771/2010 pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovams Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, dėl atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. V. 2008 m. sausio 8 d. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi teismą (I t., b. l. 2–5, 15, 39–40), prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas manys, jog jis praleistas; 2) panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. AA-422-(10.3) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A.716-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų ir pavadavimo“ 2 punkto tikslinimo“: 2. Atleidžiu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūną L. V. iš valstybės tarnybos pirmą darbo dieną pasibaigus jo nedarbingumui“, tai yra atleisti nuo 2007 m. gruodžio 11 d.; 3) panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. A-716-(8.2); 4) įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją skubiai grąžinti pareiškėją į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno pareigas; 5) įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjui už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priskaičiuojant 5 proc. palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 180 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 10 d. sprendimu (I t., b. l. 148–155) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) atnaujino terminą skundui paduoti dėl 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-716-(8.2) panaikinimo; 2) panaikino Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. A-716-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų ir pavadavimo“ ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. AA-422-(10.3) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A.716-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų ir pavadavimo“ 2 punkto tikslinimo“; 3) nurodė teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti pareiškėją L. V. į buvusias Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno pareigas; 4) atsakovą Radviliškio rajono savivaldybės administraciją įpareigojo pareiškėjui sumokėti 15 562,25 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo, tai yra 2008 m. gegužės 10 d.; 5) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjui priteisė 25 000 Lt neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 158–162), kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija įpareigota pareiškėjui sumokėti 15 562, 25 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2008 m. gegužės 10 d., atmestas reikalavimas dėl 5 procentų palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo kaip nepagrįstas. Pareiškėjas prašė įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjui už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apskaičiuojant 5 procentų palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, 360 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (I t., b. l. 166–168) prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinis teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo L. V. skundą kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-391/2009 (I t., b. l. 187–194) panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu (I t., b. l. 228–235) pareiškėjo L. V. skundą ir patikslintus skundus atmetė kaip nepagrįstus.

II.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–23), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą ir patenkinti skundą, arba perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui.

LVAT 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-771/2010 (II t., b. l. 93–99) Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikino ir pripažino, kad pareiškėjas L. V. atleistas iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno pareigų nuo 2007 m. gruodžio 11 d. neteisėtai, laikė, kad jis atleistas iš šių pareigų šiuo teismo sprendimu nuo 2010 m. gegužės 18 d.; priteisė iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos L. V. naudai 91 040 Lt už priverstinės pravaikštos laiką; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas L. V. 2010 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-771/2010 (II t., b. l. 132–146).

LVAT 2010 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P146-28/2011 (II t., b. l. 150–158) pareiškėjo prašymo netenkino ir proceso administracinėje byloje Nr. A143-771/2010 neatnaujino.

IV.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas pareiškėjo L. V. 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundas, adresuotas atitinkamiems Lietuvos valstybės pareigūnams ir institucijoms (Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Teisėjų garbės teismui, Teisėjų tarybai), tarp jų – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui (III t., b. l. 2–4). Pareiškėjas šiame skunde, be kita ko, prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-771/2010.

Pareiškėjo nuomone, šioje byloje nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionaliniais įstatymais ar tarptautine teise, neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, nesikreipta į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies konstitucingumo (nors ne viename skunde pareiškėjas prašė tai padaryti). Taigi, kadangi teismas minėtoje byloje taikė netinkamas materialinės teisės normas, šiuo pagrindu turėtų būti atnaujintas procesas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriaus nuostatas, bylos, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, nagrinėjimas galimas tik tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkina paduotą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėjo L. V. 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundas, kuris Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 31 d., skirtas keliems adresatams, todėl teisėjų kolegija šį skundą pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją nagrinėja tik ta apimtimi, kuria skundas (pagal jame išdėstytus argumentus) gali būti prilyginamas prašymui atnaujinti procesą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako dėl to, ar pagal pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-771/2010.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 19 d. nutartį adm. byloje Nr. P-52-520/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį adm. byloje Nr. P-33-552/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį adm. byloje Nr. P-64-261/2015 ir kt.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams). Minėta išimtis nagrinėjamoje byloje netaikytina.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog minėtų naikinamųjų vienerių ir (ar) penkerių metų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas paprastai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti šį prašymą (žr., pvz., 2009 m. balandžio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. P556-65/2009; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį adm. byloje Nr. P146-85/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį adm. byloje Nr. P261-161/2012; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. P444-231/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartį adm. byloje Nr. P602-96/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-771/2010, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi, padavė 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praleidęs ABTĮ 156 straipsnyje nustatytus prašymo dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo padavimo terminus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-771/2010 netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. V. prašymo netenkinti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A143-771/2010 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiIrmantas JarukaitisDainius RaižysVaida Urmonaitė-Maculevičienė