Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „E“ direktoriaus E. K. atstovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo E. K. skundas netenkintas ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2021 m. vasario 24 d. nutarimas, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 477 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. vasario 24 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 21128335706, kuriame nurodoma, jog 2020 m. spalio 14 d. – 2021 m. sausio 6 d., (duomenys neskelbtini), UAB „E“ teikė televizijos programų retransliavimo paslaugas naudojantis UAB „I“ interneto prieigos paslauga pagal UAB „I“ tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. T985647 ir UAB „E“ telekomunikacinių paslaugų tiekimo sutartį Nr. EM1226-2G20, nepranešus Komisijai apie tokios veiklos vykdymo pradžią, t. y. televizijos programų retransliavimo paslaugos buvo teikiamos ne savo tinkle, o naudojantis kito subjekto interneto prieiga. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos teikimas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 64 dalį, pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarką. Komisijos nutarimu UAB „E“ direktorius E. K. už pakartotinį televizijos programų platinimą internete apie paslaugų teikimą nepranešus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 477 straipsnio 6 dalį.

2. 2021 m. vasario 24 d. Komisijos nutarimą E. K. apskundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. birželio 21 d. nutartimi apelianto E. K. skundo netenkino ir paliko galioti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nutarimą nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, jog UAB „E“, atstovaujama direktoriaus E. K., sudaro sutartis dėl televizijos paslaugų teikimo su abonentais, kurie naudojasi kitų, ne paslaugų teikėjo, operatorių teikiamomis interneto paslaugomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 64 punktu, tokios paslaugos patenka į televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžtį, todėl E. K. apie televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą turėjo pranešti Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią. Teismas nustatęs, jog pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti, konstatavo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, o administracinė nuobauda, paskirta sankcijos ribose, kadangi buvo nustatytas pakartotinis ANK 477 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. UAB „E“ direktoriaus E. K. atstovas L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai pritaikytas ANK 477 straipsnis, klaidingai aiškinant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje įtvirtintą televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvoką, dėl kurių platinimo turi būti įstatymo nustatyta tvarka atskirai pranešta Komisijai.

3.2. Pažymima, kad „E“ 2013 m. liepos 24 d. metais pranešė Komisijai apie savo veiklą teikiant paslaugas galutiniam vartotojui per internetą ir gavo licenciją šiai veiklai vykdyti. Suteiktoje licencijoje nenurodyta, kam tie tinklai turi priklausyti, o esminis skirtumas nurodyto UAB „E“ pranešimo tas, kad televizijos paslaugos teikiamos atskiram adresui, pagal atskirą sutartį, naudojant tam skirtą priedėlį, paslaugos vartotojui, bet ne visai visuomenei kaip nurodoma Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje. Apelianto vertinimu, pranešimo, nurodyto Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnyje, reikia tik teikiant paslaugas viešai per tinklalapius ar aplikacijas, tačiau Komisija šią normą traktuoja kitaip, t. y. jeigu priedėlis įrengtas kito operatoriaus tinkle – tai atitinka televizijos paslaugų teikimą visuomenei internete.

3.3. Skunde pabrėžiama, jog televizijos platinimas internete yra televizijos skleidimas visuomenei internete, t. y. bet koks visuomenės narys, be išankstinio suderinimo su operatoriumi konkliudentinės veiklos sąlygomis, interneto pagalba iš bet kokio pasaulio taško gali prisijungti prie operatoriaus platformos (paprastai per tinklalapius ar aplikacijas) ir laisvai naudotis paslaugomis. Tačiau prie „E“ platformos prisijungti nėra techninės galimybės nei visuomenei, nei atskiram asmeniui. Gauti paslaugą galima vieninteliu būdu – kreipiantis į „E“, užsakant paslaugą. Vienintelis įrenginys, kuris jungiasi su „E“ platforma yra „E“ priedėlis. Kito operatoriaus priedėlis negali prisijungti prie „E“ platformos, kadangi minėta platforma yra uždaro tipo. Apelianto vertinimu, yra dvi licencijos – licencija retransliuoti televizijos kanalus internetu, kurią „E“ turi nuo 2013 m. liepos 24 d. bei papildoma licencija – leidimas teikti retransliavimo paslaugas plačiai visuomenei internetu per viešai skelbiamus tinklalapius, kurio „E“ neturi.

3.4. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skunde nurodomų aplinkybių, nepagrįstai sutikdamas su Komisijos pateiktų įstatymo nuostatų traktavimu, todėl, apelianto vertinimu, byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodoma, jog su aptartų įstatymo nuostatų traktavimu nesutinka ir Komisijos darbuotojai ir laiko jį neteisėtu.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 55 ir 64 dalyse įtvirtintos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos ir retransliavimo sąvokos yra panašios, tačiau esminis jų skirtumas tas, kad televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos yra teikiamos internete vartotojams, kurie šioms paslaugoms gauti naudojasi trečiųjų šalių interneto prieigos paslaugomis, o retransliavimo atveju televizijos paslaugos teikiamos retransliuotojo teikiamu arba retransliuotojui trečiųjų šalių teikiamu elektroninių ryšių tinklu.

4.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-458/2020 nagrinėjo atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, kurios ratio decidendi analogiškas nagrinėjamai bylai. Minėtoje byloje paslaugų teikėjas sudarydavo sutartis su abonentais ir teikė televizijos programų platinimo paslaugas neįvedęs jiems paslaugų teikėjo duomenų perdavimo tinklo. Taigi, abonentams, besinaudojantiems kitų operatorių teikiamomis interneto prieigos paslaugomis, duodavo televizijos priedėlį ir tokiu būdu suteikdavo galimybę turėti prieigą prie savo skleidžiamo televizijos programų paketo. Teismui nekilo jokių abejonių, kad tokie veiksmai, kuomet paslaugų teikėjas teikia televizijos paslaugas paslaugų gavėjui naudojantis kito interneto prieigos paslaugų teikėjo suteikta interneto prieiga, yra traktuojami kaip televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga.

4.3. Pažymima, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nurodyta televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga gali būti teikiama dviem būdais – kuomet transliuojamos televizijos programos ar atskiros programos parenkamos, teikiamos skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistos skleidžiamos interneto svetainėse, per programėles, platformas ir paslaugų gavėjas jas priima nesudaręs išankstinių paslaugų teikimo sutarčių, prijungęs priėmimo įrenginius (televizorius, kompiuterius ir kt.) prie interneto arba kuomet transliuojamas televizijos programas ar atskiras programas televizijos paslaugas teikiantis paslaugų teikėjas parenka, teikia skleisti ir nepakeistas skleidžia internete už atlygį naudodamas sąlyginės prieigos priemones ir šiomis paslaugomis gali naudotis tik paslaugų gavėjai sudarę išankstines paslaugų teikimo sutartis ir gavę individualų televizijos paslaugų teikėjo leidimą, t. y. technines (televizijos priedėlį, atkodavimo kortelę ir kt.) ar programines (PIN kodas, slaptažodis, autorizuota paskyra ir kt.) priemones leidžiančias gauti sąlygine prieiga apsaugotas televizijos paslaugas. Todėl nėra pagrindo televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos suprasti, kaip televizijos programų platinimo per interneto svetainės, programas ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformas, o televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvoka, tiek retransliavimo sąvoka taikytina tik viešosioms visuomenės informavimo paslaugoms.

4.4. Nurodoma, jog UAB „E“ 2013 m. liepos 24 d. Komisija išdavė licenciją retransliuoti televizijos programas laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais. UAB „E“ buvo išduota licencija retransliuoti televizijos programas laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais, tačiau neplatinti televizijos programų internetu. 2013 m. liepos 24 d. galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos, Komisija taikė šioms paslaugoms apibrėžti retransliavimo sąvoką ir Komisijos išduotose retransliavimo licencijose įrašydavo, kad paslaugos teikiamos internete, jei retransliavimo licencijos turėtojas retransliavimo paslaugas teikė internete. Minėta sąvoka atsirado 2015 m. spalio 1 d. bei atitinkamai atsirado pareiga Komisijai pranešti apie tokių paslaugų teikimą.

4.5. Atsiliepime pažymima, jog Komisijos apeliaciniame skunde nurodomos ginčijamo įstatymo normos aiškinimas yra nuoseklus, suformuota teisminė praktika bei kiti Komisijos prižiūrimi ūkio subjektai žino galiojantį teisinį reguliavimą bei jo laikosi. Asmenys, teikiantys vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas prieš pradėdami teikti tokias paslaugas privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai, todėl UAB „E“ direktorius E. K., privalėjo užtikrinti, kad jo vadovaujama bendrovė laikytųsi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių bendrovės vykdomą veiklą, tačiau įstatyme nustatyta tvarka Komisijai pranešimo nepateikė.

4.6. Be to, nurodoma, kad UAB „E“ direktorius E. K. dalyvavo 2020 m. rugsėjo 11 d. Komisijos posėdyje, kuriame jam buvo skirta administracinė nuobauda - įspėjimas (ANK 477 straipsnio 5 dalis). E. K. buvo išaiškinta, kad tokie veiksmai, kuomet televizijos paslaugos teikiamos kito paslaugų teikėjo interneto tinkle yra traktuojami kaip televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju UAB „E“ direktoriaus E. K. atstovas L. K. apeliaciniame skunde ginčija Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme numatytų sąvokų aiškinimą, teigdamas, jog televizijos programų retransliavimo paslaugų teikimas naudojantis kito subjekto interneto prieigos paslauga neatitinka televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete sąvokos.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei motyvuotą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, pagrįstai konstatuodamas, jog UAB „E“ sudaromos sutartys dėl televizijos paslaugų teikimo su abonentais, kurie naudojasi kitų, ne paslaugų teikėjo, operatorių teikiamomis interneto paslaugomis, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 64 punktu, patenka į televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžtį, todėl E. K., būdamas UAB „E“ direktoriumi, apie televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą turėjo pranešti Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

7. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, prieš pradėdami šią veiklą, privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas šioje dalyje nurodyti asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena. Šioje dalyje nurodyti asmenys, pradėję vykdyti veiklą, privalo per 30 kalendorinių dienų sumokėti metinę įmoką.

8. Nurodyta televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvoka įtvirtinta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje – tai transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant tokį skleidimą visuomenei naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga bei apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog sutartys dėl televizijos paslaugų teikimo su abonentais, kurie naudojasi kitų, ne paslaugų teikėjo, operatorių teikiamomis interneto paslaugomis, traktuojamos kaip virštinklinės paslaugos, tai reiškia, kad paslaugų teikėjas suteikia galimybę vartotojams, besinaudojantiems kitų interneto prieigos paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis, turėti prieigą prie jų platinamų televizijos programų, tačiau tokių paslaugų teikimas patenka į televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžtį (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-381-626/2019). Kaip pagrįstai nurodoma Komisijos atsiliepime, su analogišku Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų aiškinimų sutiko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-458/2020. Todėl aiškinti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo sąvoką taip, kaip norėtų pareiškėjas, nėra pagrindo.

9. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „E“ laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. sausio 6 d. televizijos programų retransliavimo paslaugas teikė naudojantis UAB „I“ interneto prieigos paslauga, t. y. televizijos programų retransliavimo paslaugos buvo teikiamos naudojantis kito subjekto interneto prieiga (2021 m. sausio 6 d. Stebėsenos aktas Nr. ST-1 (b. l. 23-43). Taip pat nustatyta, jog UAB „E“ analogišku būdu 2020 m. liepos 31 d. televizijos programų retransliavimo paslaugas teikė naudojantis ir kito subjekto – „T“, AB interneto prieigos paslaugomis, dėl ko UAB „E“ vadovui E. K. buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 3-4).

10. ANK 477 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią.

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „E“, vadovaujama E. K., teikia televizijos programų retransliavimo paslaugas naudojantis kitų subjektų interneto prieigos paslauga, t. y. UAB „E“ bendrovės platinamas programas galima matyti naudojantis kitų operatorių, be kita ko, UAB „I“ teikiamomis interneto prieigos paslaugomis, kas patenka į televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvoką. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad dėl tokios veiklos vykdymo bendrovė nepranešė apie tai Komisijai. Tokiu būdu, bendrovei vykdant televizijos programų platinimo internete paslaugų teikimą, buvo pažeista Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad UAB „E“ direktoriui E. K. už analogiško nusižengimo padarymą prieš mažiau nei vienerius metus buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai juridinio asmens vadovo E. K. veiksmuose nustatė nusižengimo, įtvirtinto ANK 477 straipsnio 6 dalyje, požymius.

12. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, tinkamai ištyrus ir įvertinus visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, o skundžiamos teismo nutarties argumentavimas racionalus, teismo sprendime nėra nutylėtų argumentų ar nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam teismo sprendimui priimti, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto UAB „E“ direktoriaus E. K. atstovo L. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.