- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- AN2-381-626/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02136-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- V. R. A.
- Advokatai
- Stasys Drazdauskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. A. atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 nutarimo, kuriuo panaikintas Komisijos 2019-03-20 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. LRTK-ANRN-l3-2019/Nr. AT-12 ir V. R. A. administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 477 straipsnio 5 dalyje, teisena nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. R. A., Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2019-03-20 nutarimu Nr. LRTK-ANRN-l3-2019/Nr. AT-12 buvo nubaustas pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį, konstatavus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudodama priedėlius su programine įranga, teikia Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platininio internete paslaugas, nepranešus Komisijai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nepateikus teisės aktuose nustatytos formos pranešimo apie tokios veiklos vykdymo pradžią.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 nutarimu Komisijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 477 straipsnio 5 dalyje, teisena nutraukta. Teismas konstatavo, jog byloje esančių paslaugų teikimo sutarčių nuostatos neleidžia daryti išvados, kad bendrovė būtų įsipareigojusi teikti televizijos platinimo internetu paslaugas abonentams. Be to, sutartys draudžia abonentams modifikuoti paslaugų teikimo parametrus, t. y. draudžia abonentams prijungti priedėlį prie interneto ryšio tinklo, o ne prie paslaugų teikėjo IPTV duomenų perdavimo tinklo. Taip pat konstatavo, jog abonentai, kurių atžvilgiu Komisija užfiksavo televizijos programų priėmimą prijungus šiems abonentams suteiktus priedėlius prie kitų tiekėjų interneto ryšio tinklų, tai darė pažeisdami su jais sudarytų abonentinių sutarčių nuostatas. Nesutiko su Komisijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad galimi abonentų su paslaugų teikėju sudarytų sutarčių pažeidimai yra ne šios bylos dalykas, o tai yra civiliniai santykiai, kuriuos spręsti turėtų paslaugų teikėjas ir atitinkamas abonentas. Pasak teismo, priešingai, nustatytos aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtų įsipareigojimų turinio sudarytose sutartyse bei abonentų veiksmai pažeidžiant šias sutartis leidžia spręsti dėl V. R. A. inkriminuoto ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyvių bei subjektyviųjų požymių buvimo jo veikoje. Nurodė, kad bendrovė neturėdama ketinimų bei įsipareigojimų teikti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, neturėjo ir pareigos įstatymo nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Taip pat nurodė, jog abonentams savavališkai prijungus jiems suteiktą priedėlį prie kito interneto tiekėjo tinklo ir per jį žiūrint TV programas, teismo nuomone, bendrovė neturi galimybės žinoti, kada toks prisijungimas įvyks ir pranešti Komisijai iki jo pradžios, kaip numatyta įstatyme. Teismas nesutiko su Komisijos atstovo teismo posėdyje išsakytais argumentais, kad pranešti Komisijai apie televizijos programų platinimo internete paslaugas bendrovė privalėjo tada, kai sudarė sutartis su abonentais, nes minėtose sutartyse UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimo teikti tokias paslaugas nėra. Tai, kad bendrovė neteikia televizijos programų platinimo internete paslaugų ir įrodo bylos duomenys apie tai, kad su visais minėtais abonentais dėl jų įvykdytų pažeidimų sutartys yra nutrauktos. Pažymėjo, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paslaugų teikėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrina, jog abonentai nenaudotų jiems suteikto priedėlio prisijungdami prie kitų interneto tiekėjų, o ne prie paslaugų teikėjo tinklo. Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. A. veikoje yra ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią, o ne už nesiėmimą priemonių, kad abonentai savo priedėlių negalėtų prijungti prie kitų tiekėjų interneto ryšio tinklų.
Šalies argumentai
3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateikė skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, kuriame prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir dėl V. R. A. skundo priimti naują nutarimą – jo skundą atmesti.
3.1. Skunde nurodo, kad atlikus paslaugų teikėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ stebėseną, nustatyta, jog paslaugų teikėjas, naudodamas priedelius su programine įranga, teikia Lietuvos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas. Taip pat nustatyta, kad paslaugų teikėjo platinamas programas galima matyti naudojant kitų interneto paslaugų teikėjo teikiamomis interneto prieigos paslaugomis. Prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-19/19/02 yra pridėta paslaugų teikėjo 2014-04-17 sudaryta sutartis Nr. 5775, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigojo teikti atitinkamam abonentui tik televizijos paslaugas, o šis abonentas naudojasi interneto prieigos paslaugomis ir yra sudaręs tokių paslaugų teikimo sutartį su AB Telia Lietuva. Laiko, kad jie padarė pagrįstą išvadą, kad paslaugų teikėjas sudaro sutartis dėl televizijos paslaugų teikimo su abonentais, kurie naudojasi kitų, ne paslaugų teikėjo, operatorių teikiamomis interneto paslaugomis. Tokios paslaugos laikytinos virštinklinėmis paslaugomis (angl. over-the-top, OTT), kas reiškia, kad paslaugų teikėjas suteikia galimybę vartotojams, besinaudojantiems kitų interneto prieigos paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis, turėti prieigą prie jų platinamų televizijos programų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktu, tokios paslaugos patenka į televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžtimi.
3.2. Nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kad paslaugų teikėjas sudaro paslaugų teikimo sutartį tik su tais klientais, kurie prijungiami prie paslaugų teikėjo ryšio tinklo, nes: abonentui G. S. nebuvo įvestas joks paslaugų teikėjo ryšio tinklas, bet pastarasis, prisijungęs prie kito interneto paslaugų teikėjo internetinio tinklo, matė visas paslaugų teikėjo siūlomas TV programas ir už paslaugas apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2019-02-28 ir 2019-03-28 PVM sąskaitos faktūros Nr. CO-446714, CO-455021). Todėl Komisija daro teisinę išvadą, kad paslaugų teikėjas du mėnesius teikė G. S. televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, tačiau G. S. niekada nebuvo įvestas joks Paslaugų teikėjo ryšio tinklas. Komisijos nuomone, apylinkės teismas rėmėsi išimtinai tik paslaugų teikėjo su abonentais sudarytų sutarčių turiniu, tačiau nevertino Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių matyti, kad paslaugų teikėjas praktikoje teikė televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas kitokia tvarka ir sąlygomis, nei numatyta sutartyse. Pažymi, kad nei abonentas G. S., nei abonentė K. S. niekada neturėjo paslaugų teikėjo ryšio tinklo, tačiau naudojosi paslaugų teikėjo teikiamomis televizijos paslaugomis savo priedelius prijungdami prie kito interneto paslaugų teikėjo internetinio tinklo; paslaugų teikėjas abonentams išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias abonentai apmokėdavo. Pasak apelianto, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad paslaugų teikėjas teikė televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas abiem abonentams neįvedęs paslaugų teikėjo ryšio tinklo.
3.3. Skunde nurodoma, kad Komisijos turima informacija ir duomenimis, paslaugų teikėjas G. S. aiškiai yra nurodęs, kad iš paslaugų teikėjo nusipirktas priedelis gali būti prijungtas prie bet kurio interneto paslaugų teikėjo internetinio tinklo ir abonentas matys paslaugų teikėjo siūlomas televizijos programas. Šias aplinkybes gali patvirtinti G. S..
3.4. Taip pat atkreipia dėmesį, kad paslaugų teikėjo siūlomoje sudaryti sutartyje nėra nuostatos, kuri abonentui aiškiai draustų savo priedelį naudoti prijungiant prie kito paslaugų teikėjo tinklo. Nors sutarties 4.5 punktas suteikia teisę (ne pareigą) paslaugų teikėjui nutraukti su abonentu sutartį, jei šis vykdo neteisėtus prisijungimus, tačiau sutartyje nėra apibrėžta, kas yra tie neteisėti prisijungimai. Pažymi, kad iš nustatytų faktų ir aplinkybių matyti, kad paslaugų teikėjas teise nutraukti sutartį su G. S. nesinaudojo bent du mėnesius, nors, pasak paslaugų teikėjo, G. S. pažeidė sutartį. Dar daugiau, jog paslaugų teikėjo tinklas G. S. nebuvo įvestas.
3.5. Komisija nesutinka ir su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra paslaugų teikėjo kaltės. Komisijos nuomone, ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas padarytas tyčia ir neveikimu, t. y. paslaugų teikėjas tikslingai, suprasdamas savo veiksmų esmę, teikė televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, kartu nevykdydamas pareigos apie tai pranešti Komisijai.
3.6. Komisijos nuomone, apylinkės teismas neturėjo pagrindo nagrinėti paslaugų teikėjo skundo dėl Komisijos nutarimo, nes pastarasis buvo paduotas praleidus apskundimo terminą. Nurodo, kad paslaugų teikėjui Komisijos nutarimo kopiją elektroniniu paštu išsiuntė 2019-03-21, todėl skundas galėjo būti paduotas iki 2019-04-10. Mano, kad skundas buvo paduotas praleidus šį terminą ir išnagrinėtas jo neatnaujinus.
3.7. Skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojais G. S., K. S., kurie paliudytų, jok jiems nebuvo įvestas joks paslaugų teikėjo ryšio tinklas ir kt. Kaip ekspertą apklausti Komisijos patarėją elektroninių ryšių klausimais A. K., kuris detaliau galėtų paaiškinti techninio pobūdžio aplinkybes ir faktus, kurie įrodytų Komisijos nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – V. R. A. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės tik patvirtina faktą, kad abonentai M. S., K. S. ir G. S., pažeisdami su bendrove pasirašytas paslaugų sutartis, jungė suteiktą įrangą prie kitų tiekėjų interneto ryšio tinklo.
4.1. M. S. leido priedelį nugabenti į Alytų ir Klaipėdą ir jį prijungti prie kitų tiekėjų interneto ryšio tinklo. K. S. demonstravo antstoliui, jog paslaugų teikėjo suteiktas priedelis veikia kito tiekėjo interneto ryšio tinkle, t. y. ji faktinių aplinkybių konstatavimo metu leido jai suteikta įranga pasinaudoti tretiesiems asmenims – Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovui, o ne pati naudojosi jai teikiamomis paslaugomis. Nurodo, kad faktinių aplinkybių protokole aiškiai užfiksuota, kad paslaugų teikėjas abonentei K. S. visam paslaugos naudojimosi laikotarpiui perdavė Duomenų perdavimo tinklo įrangą, taip pat ir priedelį, kuris yra sumontuotas prie televizoriaus, paslaugų teikimo adresu. Duomenų perdavimo tinklas iki šio abonento yra pagrįstas duomenų perdavimo linija, kurią paslaugų teikėjas yra įgijęs teisę naudotis pagal 2010-02-09 sutartį su G-Networks. Nesutinka ir su Komisijos teiginiais dėl G. S.. Nurodo, jog paslaugų teikėjas pagal sutartį su šiuo abonentu įsipareigojo paslaugas teikti nuo 2019-02-16, o IPTV priedelis jam buvo išsiųstas paštu 2019-02-05 (tai patvirtina sąskaita už 2019 m. vasario mėn., kurioje pažymėta, kad už ne pilną vasario mėnesį yra sumažintas abonentinis mokestis. Nurodo, jog 2019-02-13 paslaugų teikėjas užsakė duomenų perdavimo tinklo įvedimą į abonento G. S. patalpas (patvirtina užsakymas Telia Lietuva AB įvesti liniją abonentui), tačiau G. S. nesutiko, kad jo patalpose būtų įvestas paslaugų teikėjo tinklas, todėl abonentinė sutartis su G. S. buvo nutraukta 2019-03-25.
4.2. Sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už televizijos ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai, o ne už nesiėmimą priemonių, kad abonentai savo priedelių negalėtų prijungti prie kitų tiekėjų ryšių tinklų.
4.3. Nesutinka su Komisijos skundo argumentu, kad R. V. A. apylinkės teismui skundą buvo padavęs praleidus Komisijos nutarimo apskundimo terminą. Nurodo, kad skundas buvo išsiųstas paštu paskutinę skundo padavimo dieną – 2019-04-10. Tai patvirtina pašto tarnybos UAB „Samus“ pažyma, iš kurios matyti, kad laiku išsiųstas skundas Komisijai įteiktas 2019-04-15.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią.
6. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas šie asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena. Šioje dalyje nurodyti asmenys, pradėję vykdyti veiklą, privalo per 30 kalendorinių dienų sumokėti metinę įmoką.
7. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. R. A. sudaro sutartis dėl televizijos paslaugų teikimo su abonentais, kurie naudojasi kitų, ne paslaugų teikėjo, operatorių teikiamomis interneto paslaugomis. Tokios paslaugos laikytinos virštinklinėmis paslaugomis (angl. over-the-top, OTT), kas reiškia, kad paslaugų teikėjas suteikia galimybę vartotojams, besinaudojantiems kitų interneto prieigos paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis, turėti prieigą prie jų platinamų televizijos programų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktu, tokios paslaugos patenka į televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžtį, todėl V. R. A. apie televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą turėjo pranešti Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią.
9. Apylinkės teismas nustatė, kad su abonentu Nr. 2 (K. S.), kurio paslaugų sutarties Nr. 5775, paslaugų teikėjas yra 2014-04-17 sudaręs standartinę sutartį dėl televizijos paslaugų, kurioje numatyta, kad abonentas paslaugomis naudojasi per paslaugų teikėjo duomenų perdavimo tinklą. Duomenų perdavimo tinklas iki abonento vietos yra pagrįstas duomenų perdavimo linija, kurią Paslaugų teikėjas yra įgijęs teisę naudotis pagal sutartį su UAB G-Networks, sudarytą 2010-02-09. Pagal su abonentu 1 (G. S.) sudarytą sutartį Nr. 16345, paslaugų teikėjas yra išsiuntęs abonentui 1 paštu televizijos programoms žiūrėti skirtą priedėlį, ir 2019-02-13 yra užsakęs duomenų perdavimo linijos įvedimą šiam abonentui. Duomenų perdavimo linija iki šio abonento yra pagrįsta pagal sutartį su AB Telia Lietuva, pagal kurią paslaugų teikėjas turi teisę naudotis Telia turimu šviesolaidžio tinklu. Paslaugų teikimas šiam abonentui pagal sutartį buvo numatytas nuo 2019-02-16. Apylinkės teismas išanalizavęs bendrovės sutarčių su abonentais turinį (su visais abonentais sudarytos tipinės paslaugų teikimo sutartys), nustatė, kad su abonentais sudarytose sutartyse nėra įsipareigojimo teikti abonentams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platininio paslaugas naudojantis kitų interneto paslaugų teikėjų teikiamomis interneto prieigos paslaugomis, nes sutartyse aiškiai numatyta, kad televizijos ar kitos papildomos paslaugos teikiamos tik esant techninei galimybei prijungti abonento kompiuterį, IPTV priedėlį ar kitą įrangą prie vykdytojo tinklo. Padarė išvadą, kad abonentai, kurių atžvilgiu Komisija užfiksavo televizijos programų priėmimą prijungus šiems abonentams suteiktus priedėlius prie kitų tiekėjų interneto ryšio tinklų, tai darė pažeisdami su jais sudarytų abonentinių sutarčių nuostatas.
10. Komisija, nesutikdama su apylinkės teismo išvadomis, teigia, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, paslaugų teikėjas praktikoje teikė televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas kitokia tvarka ir sąlygomis, nei numatyta sutartyse. Nurodo, kad nei abonentas G. S., nei abonentė K. S. niekada neturėjo paslaugų teikėjo ryšio tinklo, tačiau naudojosi paslaugų teikėjo teikiamomis televizijos paslaugomis savo priedelius prijungdami prie kito interneto paslaugų teikėjo internetinio tinklo; paslaugų teikėjas abonentams išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias abonentai apmokėdavo. Pasak apelianto, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad paslaugų teikėjas teikė televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas abiem abonentams neįvedęs paslaugų teikėjo ryšio tinklo. Komisijos nuomone, apylinkės teismas rėmėsi išimtinai tik paslaugų teikėjo su abonentais sudarytų sutarčių turiniu, tačiau nevertino Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių.
11. Apygardos teismas sutinka su apeliantu, kad apylinkės teismas darydamas išvadą, jog bendrovė sudaro paslaugų sutartis tik su klientais, kurie prijungiami prie paslaugų tiekėjo duomenų perdavimo tinklo, pernelyg didelę įrodomąją reikšmę skyrė sutarčių nuostatų pažodiniam aiškinimui bei susirašinėjimui su tam tikrais bei potencialiais klientais, iš kurių matyti, jog yra buvę atvejų, kai bendrovė atsisakydavo sudaryti sutartis su klientais iki kurių gyvenamosios vietos bendrovė neturi galimybių įrengti savo duomenų perdavimo tinklo linijos (bedrovės atstovų susirašinėjimo su potencialiais klientais) ar įspėdavo dėl sutarties nutraukimo, matydami, jog jų TV priedelis buvo pajungtas prie kito tinklo. Tuo tarpu iš Komisijos atstovo paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, jog liko nepašalintos abejonės, ar tikrai bendrovė teikė paslaugas griežtai laikydamasi savo pačios parengtos sutarties nuostatų, t. y. ar paslaugų teikėjas praktikoje neteikė televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo paslaugų kitokia tvarka ir sąlygomis, nei numatyta sutartyse. Sutiktina su apylinkės teismu, kad Komisijos administracijos 2019 m. sausio 17 d. ir 22 d. stebėsenos aktų ir antstolio G. Puodžiuko 2019-01-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-19/19/02 duomenys neleidžia daryti išvados, kad abonentė K. S. niekada neturėjo paslaugų teikėjo ryšio tinklo. Tačiau šias kilusias abejones buvo galima pašalinti apklausiant K. S.. Taip pat buvo būtina apklausti ir kitą liudytoją – G. S. apie sutarties su paslaugų teikėjų sudarymo aplinkybes.
12. Siekiant pašalinti minėtas abejones, nagrinėjant bylą apygardos teisme buvo apklausti liudytojai K. S. ir G. S..
12.1. Liudytoja K. S. parodė, jog TV priedelį jungė prie interneto tinklo, dėl kurio tiekimo anksčiau buvo sudariusi sutartį. Naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ TV nebuvo įvestas joks jų duomenų perdavimo tinklas, nei bevielis, nei kabelinio interneto tinklas ir kalbos apie tai nebuvo. Jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė Oksana pasakė, kad TV paslaugomis ji galinti naudotis bet kur, kur tik yra internetas. Be to yra bendravusi su keliais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais, bendrovės ofise buvo kelis kartus, yra pratęsusi sutartį, įrangą keitusi, mokėjo privalomus mokesčius. Įvedant paslaugas nebuvo kalbos, kad bute bus įvestas duomenų perdavimo tinklas. Ji naudojosi kito interneto tiekėjo paslaugomis.
12.2. Liudytojas G. S. parodė, jog jis ieškojo TV paslaugų teikėjo, kuris galėtų teikti televizijos paslaugas be interneto paslaugų. Ieškojo per keletą tiekėjų, nes jam nereikėjo kito interneto ir tik „F.“ jam pasiūlė ir užtikrino, kad jis galės matyti 300-400 kanalų pasijungęs prie Tele 2 interneto tinko. Kiti paslaugų teikėjai sakė, kad reiks jų interneto, o jis papildomai už internetą mokėti nenorėjo, nes jau turėjo Tele 2, kuriuo naudotis gauna nemokamai. Pažymėjo, jog su „F.“ buvo keletas pokalbių telefonu, bendravo elektroniniu paštu ir jis net keletą kartų klausė, ar tikrai nereikalingas jų interneto tinklas, ar nereikia jiems pasirašyti sutarties dėl interneto tiekimo. Taip pat jis pasakė, kad turi Tele 2 interneto prieigą ir norės, kad TV rodytų tiek namie, tiek kaime. Telefonu buvo aptarta, kad jam interneto nereikės ir jam buvo pasakyta, kad jų interneto nereikės. Nurodė, jog jį „F.“ užtikrino, jog priedelis veiks bet kur ir su bet kokiu internetu. Visą laiką kalbėjo ir elektroniniu paštu susirašinėjo tik su vienu asmeniu, kuris nurodytas sutartyje. Jam elektroninis priedelis buvo atsiųstas paštu, jokie kiti darbai nebuvo atliekami. Už paslaugas apmokėdavo pagal sąskaitas. Pirmoji sąskaita atkeliavo be televizijos mokesčio. Dėl to jis paskambino į bendrovę, jį patikino, kad tai klaida. Po kurio laiko paskambino „F.“ atstovas ir pasakė, kad TV paslaugoms teikti bus reikalingas jų internetas. Jis nurodytu adresu jau nebegyveno, o kitu adresu jam interneto nereikėjo, nes jam kitų internetų kaip ir nereikia.
13. Taigi, abu liudytojai nurodė, kad paslaugų teikėja su jais jau sudarydama sutartis dėl televizijos paslaugų teikimo žodžiu nurodė, jog TV priedėlį jie gali naudoti jungiantis prie kito interneto tiekėjo tinklo. Šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina nustatyta faktinė aplinkybė, kad liudytoja K. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ TV paslaugomis naudojosi jungdamasi ne prie minėtos bendrovės, o AB Telia internetinio tinklo. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimosi laikotarpiui šiai liudytojai perdavė tik duomenų perdavimo įrangą, tame tarpe Priedėlį, kuris sumontuotas prie televizoriaus, tačiau ši bendrovė neteikė jai interneto (nei bevielio, nei kabelinio) paslaugų. Pasak liudytojos, net kalbos apie tai nebuvo. Iš Sutarties priedo Nr. 1 taip pat matyti, jog K. S. buvo tiekiama tik paslauga „TV + nuoma“. Ginčo dėl to, kad K. S. buvo teikiama TV paslauga ir, kad ji už ją atsiskaitydavo, nėra. Iš liudytojo G. S. parodymų matyti, kad jis pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas TV paslaugas tik dėl to, kad jam žodžiu buvo užtikrinta, jog jis galės duomenų perdavimo įrangą jungti prie UAB „M.“ turimo internetinio tinklo, kuriuo jis kaip UAB „M.“ darbuotojas (buhalteris) galėjo naudotis nemokamai. Jam TV priedelis buvo atsiųstas paštu po abonentinės sutarties 2019-01-15 sudarymo, nes jis į Vilnių negalėjo atvažiuoti. Sutarties su G. S. priede Nr. 1 nurodyta, kad: abonentas prijungtas prie duomenų perdavimo tinklo ir naudojasi teikiamomis paslaugomis nuo 2019-01-28; abonentui teikiamų paslaugų skiltyje nurodyta, kad paslaugų aktyvavimo pradžia 2019-01-28 (mokestis 2 Eur), TV pradžia – 2019-02-16; duomenų perdavimo linija iki šio abonento yra pagrįsta pagal sutartį su AB Telia Lietuva, pagal kurią paslaugų teikėjas turi teisę naudotis Telia turimu šviesolaidžio tinklu; paslaugų teikimas šiam abonentui numatytas nuo 2019-02-16. Taigi, bendrovė TV paslaugas G. S. aktyvavo 2019-01-28, nors pagal sutarties ir priedo prie jos Nr. 1 nuostatas G. S. TV paslaugos turėjo būti aktyvuotos tik 2019-02-16, o duomenys perduodami AB Telia Lietuva perdavimo linija. Visa tai rodo, jog bendrovė TV paslaugas abonentui aktyvavo žinodama, kad abonentas neturi jos teikiamos interneto prieigos. Bendrovėje 2019-02-13 buvo tik paruoštas siuntimui užsakymas dėl tinklo internetui įdiegimo iki TG ribos. Be to, G. S. TV paslaugų teikimą patvirtina ir jam parengtos 2 PVM sąskaitos faktūros Nr. CO-446714, CO-455021, išrašytos 2019-02-28 ir 2019-03-28. Jose nurodyta, kad G. S. turi sumokėti už TV paslaugas, teiktas 2019 m. vasario nepilną mėnesį ir už kovą. Tai patvirtina liudytojo nurodytas aplinkybes, kad jam pati bendrovė sudarė sąlygas naudotis TV paslaugomis jungiantis prie kito (ne TV paslaugų teikėjo) operatoriaus teikiamos interneto prieigos paslaugomis ir jis jomis naudojosi su bendrovės žinia.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su Komisijos skundo argumentais, kad K. S. (sutartis sudaryta 2014-04-17) ir G. S. (sutartis sudaryta 2019-01-15, TV paslaugos aktyvuotos 2019-01-28) niekada neturėjo paslaugų teikėjo ryšio tinklo, tačiau abu abonentai (K. S. daugiau nei 4 metus, G. S. apie 2 mėnesius) naudojosi paslaugų teikėjo teikiamomis televizijos paslaugomis savo priedelius prijungę prie kito interneto paslaugų teikėjo internetinio tinklo; TV paslaugų teikėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias abonentai apmokėdavo. Šios aplinkybės įrodo, jog paslaugų teikėjas teikė televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas abiem abonentams neįvedęs paslaugų tiekėjo ryšio tinklo, taip suteikdamas galimybę vartotojams, besinaudojantiems kitų interneto prieigos paslaugų teikėjų teikiamomis interneto prieigos paslaugomis, turėti prieigą prie savo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) retransliuojamų (platinamų) televizijos programų. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktą, tokios paslaugos patenka į televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžtį, numatančią, jog ši paslauga yra transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.
15. Kaip jau minėta, ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad fiziniams asmenims arba nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą vykdančių juridinių asmenų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims atsakomybė kyla už nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimas nepranešus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią.
16. Byloje nėra ginčo, kad aktualiu bylai laikotarpiu už pranešimo apie nelicencijuojamos televizijos programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos pradžią pateikimą Komisijai buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V.us R. A.. Kaip pagrįstai nurodė Komisija 2019-03-20 nutarime, jo kaltė pasireiškė neveikimu, nes jis būdamas bendrovės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad jo vadovaujama bendrovė laikytųsi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių bendrovės vykdomą veiklą.
17. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka Komisijai pranešimo nepateikė.
18. Apelianto argumentas, kad V. R. A. praleido skundo dėl Komisijos nutarimo padavimo terminą atmetamas kaip nepagrįstas. ANK terminų skaičiavimo taisyklės nenurodytos, todėl pagal teisės analogiją terminų skaičiavimui taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos. BPK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu. (2 dalis). Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas iki termino pabaigos įteiktas paštui (BPK 101 straipsnio 1 dalis). Pats apeliantas nurodo, kad paskutinė skundo padavimo diena galėjo būti 2019-04-10. Iš byloje esančio pašto voko matyti, kad būtent šią dieną R. V. A. atstovo skundas (nors klaidingam adresatui) ir buvo išsiųstas. Taigi skundas dėl Komisijos nutarimo laikytinas paduotu laiku.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad V. R. A. Komisijos nutarimu pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 477 straipsnio 5 dalyje, o apylinkės teismo sprendimas nutraukti V. R. A. administracinio nusižengimo bylą, konstatuojant, kad jo veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 477 straipsnio 5 dalyje, požymių, yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir dėl V. R. A. skundo priimamas naujas nutarimas - jo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-03 nutarimą ir priimti naują nutarimą.
Palikti nepakeistą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2019-03-20 nutarimą dėl V. R. A. nubaudimo pagal ANK 477 straipsnio 5 punktą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.