Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovų ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED atstovui advokatui Vytui Ramanauskui,

trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UADB „Industrijos garantas“ atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED, UAB „Golfinas“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovams ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED, UAB „Golfinas“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad laivo įgula, atliekant buksyravimo veiksmus, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsirado žala asmenims (žuvo du žmonės), turtui, o būtent, buksyravimo lynas paduotas netinkamai, apsirinkus netinkamą padavimo būdą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lynas paduotas ne per tą šliuzą, laivas viršijo leistiną greitį, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad yra perdraudėjas, atlygino AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ patirtą žalą. Žalos dydį paskaičiavo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, bendra žala siekė virš 1,5 mln. litų, o atlyginta virš 400 tūkst. litų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmestini.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2007-09-21 laivų draudimo sutartimi (polisas LaiD/LaiCA Nr. 00040) trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UADB „Industrijos garantas“ apdraudė laivą (vilkiką) „Barta“ (t. 1, b. l. 48). 2007-09-21 laivų fakultatyvinio perdraudimo sutartimi Nr. P/LaiD/LaiCA 00039, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė atsakomybę identiškomis sąlygomis pagal polisus LAID/LAICA 00039, 00040, 00043, t. y. sutarties pagrindu ieškovė be kitų laivų perdraudė vilkiką „Barta“ (t. 1, b. l. 11-12, 49-50). 2008-04-10 apie 18.30 val. Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos laivybos kanale priešais Danės upės žiotis, prie krantinių Nr. 28-33 įvyko avarija – susidūrė atsakovui ESL CHARTERING LIMITED priklausantis laivas „Magdalena“ (laivo valdytojas atsakovas ESL HASS HOLDING LIMITED) ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priklausantis vilkikas „Barta“. Avarijos metu buvo sugadintas vilkikas „Barta“ ir žuvo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojai: jūreivis – motoristas A. B. ir kapitono padėjėjas K. V.. Dėl laivo „Magdalena“ ir vilkiko „Barta“ susidūrimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 132 str. 3 d., 188 str. 2 d. buvo traukiami laivo „Magdalena“ kapitonas V. M. ir locmanas V. Š.. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-526/2012 paminėti asmenys buvo išteisinti, nepadarę veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2008-12-31 išmokėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 261.562,62 Lt draudimo išmoką už 2008-04-10 avarijos metu sugadintą laivą „Barta“ (t. 1, b. l. 13), trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UADB „Industrijos garantas“ išmokėjo 162.638,84 Lt draudimo išmoką. Byloje ginčas kilo dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį, subrogacijos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus nurodo, kad laivo „Magdalena“ kapitono ir locmano neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad laivas viršijo leistiną greitį, taip pat, kad buvo netinkamai paduotas buksyravimo lynas, laivo operacija buvo vykdoma nesaugiai, dėl ko ir įvyko laivų susidūrimas, kurio pasekoje žuvo du žmonės, buvo sugadintas turtas. Šiuos savo teiginius grindžia baudžiamojoje byloje eksperto V. P. pateikta išvada dėl įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 151-156). Teismas su tokia reikalavimus byloje pareiškusių asmenų pozicija nesutinka, kadangi jos nepatvirtina paminėta eksperto išvada. Ekspertas, atsakydamas į antrąjį klausimą dėl laivo greičio, akte nurodė, kad laivo „Magdalena“ greitis prieš susidūrimą sudarė apie 6 mazgus, ir tarp šalių nėra ginčo, kad 6 mazgų greitis tuo metu buvo maksimalus leistinas greitis Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-03 nutarties matyti, kad ekspertas buvo apklaustas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir nurodė, kad laivų susidūrimas įvyko ne dėl laivo greičio, kadangi mažinti laivo „Magdalena“ greitį į minimalų taip pat nebuvo saugu. Dėl buksyravimo lyno padavimo būdo ekspertas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pasirinktas kobinis lyno paėmimo metodas buvo per daug pavojingas, esant vilkiko „Barta“ ribotam manevringumui bei dėl laivo „Magdalena“ konstrukcijų, todėl buvo būtina vengti pasirinkto vilkimo lyno priėmimo būdo. Dėl tokio pasirinkto lyno padavimo – priėmimo metodo laivai per daug suartėjo, o avarijos ir buvo galima išvengti nesuartėjant per daug arti ir priimant vilkimo lyną kitokiu būdu, t. y. ne kobiniu, o metlyniu. Ekspertas, duodamas paaiškinimus dėl savo išvados, nurodė, kad vilkiko „Barta“ kapitonas (budintis kapitono padėjėjas), žinodamas savo laivo galimybes ir matydamas laivo „Magdalena“ konstrukciją, priėmė per daug pavojingą metodą vilkimo lynui priimti kobinio pagalba. Tuo tarpu laivo, kurį velka, kapitonas negali daryti jokios įtakos vilkikams iki tol, kol nėra pritvirtinto vilkimo lyno vilkike ir laive. Eksperto, paaiškinančio savo išvadą, buvo pažymėta, kad būtent vilkiko „Barta“ kapitonas (budintis kapitono paėdėjas), matydamas, kad pagal vilkiko „Barta“ ribotą manevringumą bei dėl laivo „Magdalena“ konstrukcijų, saugiau priimti lyną kobiniu lynu negali, jis turėjo atsisakyti šio metodo, ir pereiti prie kito metodo, t. y. metlynio.

Pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-16 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Šiuo atveju aplinkybes, kad avarija įvyko dėl vilkiko „Barta“ įgulos kaltės iš dalies patvirtina ir Lietuvos saugios laivybos administracijos 2008-09-26 tyrimo išvados Nr. LS-33: išvadų 4.3. dalyje „Avarija“ nurodyta, kad švartavimosi schema, velklynio paėmimas buvo iš anksto aptarti su laivo „Magdalena“ locmanu, laivas informavo apie savo 6 mazgų greitį, klausė vilkiko, ar esant tokiam greičiui jis galėsiąs paimti velklynį, siūlė, esant reikalui, sumažinti greitį, tačiau vilkiko „Barta“ kapitonas neprašė sumažinti greičio, sutiko paimti velklynį iš anksto abipusiu sutartu kobiniu būdu (t. 1, b. l. 157-180). Taigi, vilkiko „Barta“ kapitonas, iš anksto žinodamas apie laivo greitį ir pasiūlytą velklynio paėmimą iš laivapriekio kobinio pagalba, su tokiu paėmimo būdu sutiko, žinodamas ir/ar turėdamas žinoti apie tokio paėmimo būdo įtaką vilkiko stabilumui (išvadose nurodoma, kad su šiomis savybėmis patyręs vilkiko pamaininis kapitono padėjėjas buvo susipažinęs), taip pat žinodamas, kad vilkikas „Barta“ dėl vairinės konstrukcijų ypatybių nėra pritaikytas atlikti tokių manevrų, t. y. taip arti prisigretinti ir aptarnauti tokiu greičiu plaukančio laivo. Tuo tarpu AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2008-04-29 avarijos tyrimo aktas ir jo išvados, kad avarijos esminė priežastis - viršytas laivo „Magdalena“ ne tik saugus minimalus, bet ir maksimalus leistinas greitis (t. 1, b. l. 181-196), nelaikytinas patikimu įrodymu, kadangi tokias išvadas paneigia aukščiau paminėtos dvi išvados, be to, šį aktą surašė pats žalą patyręs subjektas, kas jį daro subjektyviu.

Taip pat nepagrįsti ieškovės, trečiojo asmens teiginiai, kad neteisėti veiksmai pasireiškė Vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklių pažeidimu, t. y. kad vilkimui vadovauja ir yra atsakingas už vilkimo operaciją velkamo laivo kapitonas, kuris privalo užtikrinti gerą su vilkimu ir laivybos saugumu susijusių mechanizmų ir personalo darbą bei vilkikų saugumą jų darbo metu, kadangi nagrinėjamu atveju iki laivo „Magdalena“ ir vilkiko „Barta“ susidūrimo nevyko laivo „Magdalena“ vilkimas, vyko pasiruošimas darbui su vilkikais; laivo vilkimas yra tada, kai vilkimo lynai užtvirtinti vilkike ir laive. Taigi, paminėti reikalavimai nagrinėjamai situacijai apskritai netaikytini ir dėl jų atskirai nepasisakytina.

Apibendrinant pažymėtina, kad kiekvienam laivui laivo kapitonas vadovauja vienvaldiškai, kiekvieno laivo kapitonas atsako už tvarką savo laive, už laivo navigacijos klausimų sprendimą, už laivo, laivo įgulos, keleivių ir krovinių saugumą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai padaryti, kad laivo „Magdalena“ įgula neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę avariją, ko pasekoje atsirado žala, neatliko. Avarija įvyko dėl pačio vilkiko „Barta“ kapitono veiksmų, kuris priėmė sprendimą velklynį paimti kobinio pagalba, nors vilkiko kapitonas, žinodamas vilkiko specifiką ir technines savybes, turėjo teisę atsisakyti nuo tokio lyno padavimo metodo ir reikalauti, kad būtų paduota kitu metodu, neįvertinęs aplinkybių, kad dėl tokio veiksmo vilkimas taps nesaugiu. Laikytina, kad sprendimą dėl velklynio paėmimo metodo turi priimti tiek kartu, tiek kiekvieno laivo kapitonas atskirai: jeigu jis mato, kad jo laivui yra kas nors nesaugu, jis tokiu atveju turi pakeisti metodą tam, kad laivams nebūtų grėsmės atliekant šią operaciją. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinant ir tai, kad teismai, šias aplinkybes nagrinėdami baudžiamojo proceso tvarka taip pat konstatavo, jog būtent vilkiko „Barta“ kapitono padėjėjo įgula nesaugiai atliko vilkimo operaciją, darytina išvada, kad ieškovė, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus neįrodė neteisėtų veiksmų atlikimo fakto (CK 6.246 str. 1 d., CPK 178 str.). Nesant laivo „Magdalena“ įgulos neteisėtų veiksmų ir konstatavus, kad nuostolių atsiradimą lėmė pačio vilkiko „Barta“ įgulos veiksmai, nėra pagrindo taikyti atsakovams (nei visiems, nei kiekvienam atskirai) civilinę atsakomybę (CK 6.253 str. 5 d., CPK 185 str.).

Atsakovė UAB „Golfinas“ taip pat prašo taikyti ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams, kas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškiniai pareikšti praleidus Prekybinės laivybos įstatymo 75 str. 7 d. 2 p. (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005-07-01 iki 2008-07-01) numatytą dvejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl nuostolių, padarytų susidūrus laivams, atlyginimo, skaičiuojamą nuo laivų susidūrimo dienos. CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. CK 1.125 str. 11 d. numato, kad iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino praleidimo, matyti, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjami ieškiniai buvo pateikti kaip civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje, ieškovė ieškinį baudžiamajame procese pateikė 2009-08-26 (t. 1, b. l. 9), tik vėliau reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo buvo išskirti į atskirą civilinę bylą (t. 1, b. l. 18-21), kurioje vėliau tikslinami. Iš šių aplinkybių matyti, kad specialusis ieškinio senaties terminas, numatytas Prekybinės laivybos įstatyme, nepraleistas.

Taip pat ieškiniais keliamas atsakovės UAB „Golfinas“ sutartinės atsakomybės klausimas. Ieškiniuose nurodoma, kad 2007-09-21 Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos filialas „Klasco towage assistance“ ir laivų agentavimo kompanija UAB „Golfinas“ sudarė Vilkikų ir katerių paslaugų teikimo sutartį Nr. 08-07-4100-232F, pagal kurią Klaipėdos jūrų krovinių kompanija įsipareigojo teikti buksyravimo paslaugas pagal agento ar jo agentuojamo laivo savininko/operatoriaus užsakymą. Bendrųjų vilkimo (buksyravimo) sąlygų 6(a) punkte numatyta, kad jei vilkiko (buksyravimo) kompanijos suteiktos transporto priemonės ar įranga patiria žalą vykdant buksyravimo užsakymą, užsakovas turi atlyginti žalą, jei jis neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jo ar jo darbuotojų kaltės (t. 1, b. l. 147-148, 150). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Golfinas“ teigia, kad buvo tik laivo valdytojo agentas (atstovas). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės UAB „Golfinas“ veiksmai, teikiant laivo agentavimo paslaugas, apsiribojo dviejų vilkikų užsakymu, t. y. apsiriboja vien tik laivo valdytojo atstovavimu, pasirašant vilkikų užsakymo paraišką (t. 1, b. l. 149). Jokių kitų veiksmų pagal bylos duomenis atsakovė neatliko, nebuvo prisiėmusi atsakomybės užtikrinti visų reikalavimų, saugos standartų laikymąsi atliekant buksyravimo paslaugas. Ir priešingai, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ filialas turėjo pareigą pasirūpinti saugiu bei tinkamu laivo vilkimu. Byloje nustatyta, kad vilkiko (buksyravimo) kompanijai žala kilo būtent dėl pačios kompanijos darbuotojų veiksmų.

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškiniai nepagrįsti, todėl atmestini.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Atsakovė UAB „Golfinas“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2949,29 Eur (su PVM) arba 2437,47 Eur (be PVM, kadangi PVM sumą atsakovė susigrąžins iš biudžeto arba sumažins į biudžetą mokėtiną sumą) advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 143-150, t. 3, b. l. 24-27). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovės atstovo atliktus procesinius veiksmus (2014 m. rugpjūčio mėn. surašyti du atsiliepimai į ieškinius ((1035 Lt MMA x 3) arba kiekvienam ieškinį pareiškusiam subjektui tenka kompensuoti po 3105 Lt), į tai, kad antrajame atsiliepime iš esmės nėra naujų aplinkybių, motyvų, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, taip pat atsižvelgiant į nustatytus maksimalius atlygintinus advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų dydžius, atsakovei UAB „Golfinas“ iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus priteistina po 940 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ bei iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UADB „Industrijos garantas“ iš kiekvieno po 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Golfinas“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.