Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED, uždarosios akcinės bendrovės „Golfinas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, civilinėje byloje Nr. 2-1670-163/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED, uždarajai akcinei bendrovei „Golfinas“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovams ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED, uždarajai akcinei bendrovei „Golfinas“ dėl nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl civilinės bylos teismingumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria šis teismas grąžino bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog patikslinus ieškinį, t. y. pakeitus atsakovus bei papildžius ieškinį nauju ieškinio pagrindu, taip pat naujo trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio pateikimas ir jų priėmimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byla neteisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nurodęs pareikštų ieškinių sumas, nebuvo nurodęs, kokiu teisiniu pagrindu perdavė nagrinėti apygardos teismui, motyvuojamojoje dalyje nurodė atsisakąs priimti naujai pareikštus ieškinius CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punkto pagrindu nepaisant to, kad jie teisėjo rezoliucija jau buvo priimti.

CPK 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, jog kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Šios taisyklės išimtis taikytina bylos perdavimo tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte (jei iškėlus byla tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles) įtvirtintu pagrindu aukštesnės pakopos teismui atveju, kai aukštesnės pakopos teismas konstatuoja, kad byla jam šiuo pagrindu perduota neteisėtai. Tokiu atveju aukštesnės pakopos teismas nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pradiniu ieškiniu, kuris buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų ASL CHARTERING LIMITED, ESL HOLDING LIMITED, V. M. (W. M.), VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, UAB „PZU Lietuva“ 261 562,62 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-595-93/2011 civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. M., ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, UAB DK „PZU Lietuva“ išskyrė į atskirą civilinę bylą. Šioje atskiroje civilinėje byloje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. liepos 15 d. patikslino ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų ASL CHARTERING LIMITED, ESL HOLDING LIMITED 261 562,62 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Skundžiama nutartimi civilinė byla perduota apygardos teismui nagrinėti pagal teismingumą, apylinkės teismui konstatavus, jog ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavimus kelia tik ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED bei naujam subjektui UAB „Golfinas“, ieškovas nebereiškia reikalavimų baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-526/2012 buvusiam kaltinamajam V. M., todėl patikslintam ieškiniui netaikytinos BPK 115 straipsnio taisyklės. Todėl tiek ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintas ieškinys, tiek UADB „Industrijos garantas“ ieškinys turi būti nagrinėjami pagal CPK numatytas taisykles, nes, ieškinių reikalavimams esant didesniems kaip 150 000 Lt, byla nėra teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo žinion pagal pradinio ieškinio reikalavimus priimtos civilinės bylos perdavimas kitam teismui yra galimas tik CPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais atvejais, tarp kurių – teismingumo taisyklių pažeidimas pradinio ieškinio priėmimo metu, kai šis pažeidimas paaiškėja po to, kai teisme jau buvo iškelta byla pagal pradinį ieškinį (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). CPK 33 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai pagal pradinį ieškinį iškeltoje, laikantis teismingumo taisyklių, civilinėje byloje ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir pakeisto ieškinio (priešieškinio) priėmimo atveju nagrinėja visą bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad civilinės bylos pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pradinį ieškinį teismingumo klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir ginčo dėl šia nutartimi konstatuoto pradinio ieškinio teismingumo būti nebegali.

Apelianto UAB „Golfinas“ teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje ieškinys buvo patikslintas, nes, apelianto įsitikinimu, buvo pareikštas naujas ieškinys naujam atsakovui (UAB „Golfinas“) ir atsisakyta pradinio ieškinio reikalavimų trijų atsakovų atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pareiškus naują ieškinį naujam atsakovui UAB „Golfinas“, kurio ieškinio suma viršija 150 000 Lt, CPK 27 straipsnis, CPK 33 straipsnio 4 dalis besąlygiškai reikalauja perduoti tokį ieškinį nagrinėti apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto UAB „Golfinas“ pozicija.

Civilinio proceso įstatymas tiesiogiai nenumato ieškinio tikslinimo instituto (kaip tokio). Procesinio dokumento kvalifikavimą lemia ne jo pavadinimas, o turinys. Tuo tarpu dispozityvumo principo įgyvendinimas civiliniame procese suponuoja ieškovo teisę padidinti ar sumažinti pradinio ieškinio reikalavimus, pakeisti pradinio ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką jau iškeltoje teismo žinioje esančioje civilinėje byloje (CPK 42 str. 1 d., 141 str.). Todėl teismas, gavęs patikslintą ieškinį, turi, atsižvelgdamas į procesinio dokumento turinį, nustatyti, ar procesiniu dokumentu keičiamas ieškinio dalykas, pagrindas, ar siekiama tik padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, ar pareikšti naują ieškinio reikalavimą ir pan. Minėta, ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, jis negali tik kartu pakeisti jų abiejų. Įstatymas tiesiogiai įtvirtina pareigą teismui savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus (CPK 34 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, kai ieškovo disponavimas minėtomis teisėmis keičia teismo žinion pagal pradinį ieškinį priimtos bylos rūšinį teismingumą, teismas turi išspręsti su ieškinio priėmimu susijusius klausimus ir visą bylą išnagrinėti iš esmės, o ne spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą (CPK 33 str. 2 d.). Dėl naujų reikalavimų priėmimo teismas sprendžia vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis. Naujais reikalavimais nelaikytini reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu. Nustatęs, jog ieškiniu, kuris įvardijamas kaip patikslintas ieškinys, ieškovas pareiškė naujus ieškinio reikalavimus, turinčius tiek naują ieškinio dalyką, tiek ir pagrindą, o reiškiami reikalavimai teismingi apygardos teismui, apylinkės teismas turi tokius ieškinio reikalavimus atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), o pradinio ieškinio reikalavimus nagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. liepos 15 d. pateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį, šio ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas teisėjo rezoliucija, patikslintą ieškinį priimant ir nurodant konkrečius procesinius veiksmus, kurie su priimtu patikslintu ieškiniu turi būti atlikti (t. 1, b.l. 137). Vadinasi, minėtas teismas jau pradėtoje jam perduotoje byloje išsprendė klausimą, ar nagrinėjamu atveju pateiktas procesinis dokumentas galėtų būti laikomas ieškinio patikslinimu ir nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimą, neturi kvestionuoti patikslinto ieškinio priėmimo. Pažymėtina, kad ieškinio suma patikslintu ieškiniu ir nėra pasikeitusi.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UADB „Industrijos garantas“ įstojimo į bylą ir jo pareikšto reikalavimo vertinimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 46 straipsnį tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios ir jie turi visas ieškovo teises ir pareigas. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateiktas UADB „Industrijos garantas“ prašymas įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus,

taip pat pateiktas šio asmens ieškinys. Šis ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties matyti, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UADB „Industrijos garantas“ nutartyje įvardijamas ieškovu (nors kituose bylos dokumentuose jis yra įvardijamas ir trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus), nagrinėjamu atveju UADB „Industrijos garantas“ laikytinas ne ieškovu, o trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad UADB „Industrijos garantas“ prašė teismą įtraukti jį į bylą būtent trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Tai, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, turi procesines ieškovo teises savaime nereiškia jo kitokio procesinio statuso byloje, t.y. dėl to jis netampa ieškovu byloje. Asmeniui prašant įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, teismas turi dvi galimybes – tenkinti tokį prašymą arba atsisakyti jį tenkinti (CPK 46 str. 3 d.). Pastaruoju atveju šis asmuo turėtų reikšti savarankišką ieškinį atskiroje byloje. Šiuo atveju teismas neatsisakė tenkinti tokio UADB „Industrijos garantas“ prašymo ir jo ieškinį jau pradėtoje civilinėje byloje priėmė. Asmens įstojimas į bylą prasidėjusiame procese trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtakos pradėtos civilinės bylos teismingumui neturi. Šiame kontekste pastebėtina, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, paprastai reiškia reikalavimus dėl to paties dalyko, dėl kurio ginčijasi šalys. Šiuo atveju UADB „Industrijos garantas“ reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra kilęs iš to paties įvykio ir tuo aspektu yra glaudžiai susijęs su ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimu.

Apeliantai ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED teigia, jog CPK įtvirtintos teismingumo taisyklės buvo pažeistos jau nuo to momento, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-595-93/2011, civilinio ieškinio reikalavimai toje byloje išskirti į atskirą civilinę bylą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas ją priėmė nagrinėti. Šie argumentai nėra pagrįsti, nes (bet kuriuo atveju), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos teismingumo klausimas, jau anksčiau buvo išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad byla teisminga apylinkės teismui.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi, konstatuojant, kad byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, šiam teismui teismingoje byloje patikslinus ieškinį ir į bylą įstojus trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 2 dalimi, visą bylą nagrinėti iš esmės turi nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismas pradėtame procese. Šiame kontekste paminėtina, kad apeliantai ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad tuo atveju, jeigu byla nebūtų perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, ir būtų išnagrinėta apylinkės teisme, ateityje būtų pagrindas pripažinti neteisėtu apylinkės teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu numato atvejį, kai buvo pažeistos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, ir pagal šiuo metu galiojančią CPK redakciją, įsigaliojusią 2011 m. spalio 1 d., CPK 329 straipsnyje nebėra numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kai apygardos teismui teisminga byla išnagrinėjama apylinkės teisme.

Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis yra pagrįsta, atskirųjų skundų argumentais šią nutartį naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.