- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-2868-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19747-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Skolininkas
- V. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apelianto) R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, skolininkas V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. J. (toliau ir pareiškėjas, išieškotojas) pateikė skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. S-22-179-24280 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, dalyje 43,59 Eur paskirstymo išieškotojui, ir 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-22-179-24806 dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog antstolis Robertas Vasiliauskas 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-22-179-24280 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, paskirstė iš skolininko išieškotas lėšas, dalį jų – 43,59 Eur pervesdamas į išieškojo sąskaitą banke, nors išieškotojas dar 2022 m. rugpjūčio 1 d. nesutiko su tuo, kad jam būtų skola padengiama išieškant reguliariais mokėjimais pervedant į sąskaitas banke, o prašė skolą išieškoti iš skolininko turimo nekilnojamojo turto. Pasak pareiškėjo, antstolis 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S-22-179-24806 dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymo nusprendė, jog skolos ir vykdymo išlaidos bylose pasidengs iš skolininko pensijos per 7-8 mėnesius, o priverstinis skolininko turto realizavimas nebus vykdomas. Kaip matyti iš skundžiamo antstolio 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymo, antstolis pats pripažįsta, jog piniginės skolos išieškotojui per įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą nepavyks išieškoti, todėl jis privalėjo tenkinti išieškotojo prašymą ir piniginę skolą išieškoti iš trečios eilės skolininkui priklausančio turto – 0,1900 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismui netenkinus išieškotojo reikalavimo ir taikant apribojimą dėl išieškojimo iš nekilnojamojo turto, būtų faktiškai eliminuota išieškotojo teisė atgauti skolą, kas iš esmės pažeistų pareiškėjo kaip kreditoriaus interesus.
3. Antstolis Robertas Vasiliauskas patvarkymu Nr. S-22-179-27494 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti teismui. Teigė, jog bylose nustatyta, kad iš pirmesnės eilės skolininkui V. D. priklausančio turto (senatvės pensijos) skolos pasidengs per 6-7 mėnesius. Įvertinus sprendimo vykdymo galimybes ir laikantis įstatyme nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės bei protingumo, proporcingumo principų, antstolis nurodė, kad išieškojimo nukreipimas į areštuotą nekilnojamąjį turtą yra perteklinis veiksmas, sąlygojantis tik papildomų vykdymo išlaidų susidarymą skolininkui. Be to, areštuotas turtas buvo įvertintas beveik prieš metus, todėl turto vertė gali būti pasikeitusi. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, turtas gali būti perkainojamas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Šiuo atveju, pasak antstolio, skolininkui tektų padengti nemažas turto vertinimo išlaidas (300-500 Eur), o atsižvelgiant į bendrą skolų mastą (814,42 Eur), ši perteklinė vykdymo išlaidų suma nėra proporcinga. Pažymėjo, kad padidėjus skolų mastui, antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į areštuotą nekilnojamąjį turtą. 2022 m. rugpjūčio 23 d. antstolis išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-179-24280 paskirstė iš skolininko išieškotas lėšas laikydamasis nustatytos lėšų skirstymo tvarkos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šį patvarkymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. J. skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0179/22/01159 skolininko V. D. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-11805-1099/2022, ieškotojas A. J., piniginio pobūdžio išieškojimas – 17 Eur bylinėjimosi išlaidos, 733,59 Eur skola ir 18,43 Eur palūkanos.
6. Teismas sutiko su antstolio pozicija, jog tam, kad vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko nekilnojamo turto, yra reikalinga atlikti šio turto vertinimo procedūrą, kas galėtų kainuoti 300-500 Eur ir sudarytų neproporcingai dideles išlaidas lyginant su 814,42 Eur įsiskolinimo dydžiu. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad netenkinus išieškotojo reikalavimo, būtų neproporcingai apribota jo teisė atgauti skolą, juolab, kad antstolis įvertino skolos išieškojimo terminą – 6-7 mėnesių periodas. Be to, antstolis nurodė, kad skolininkas gauna reguliarias pajamas – senatvės pensiją, kas rodo, jog jis yra mokus įvykdyti prievolę išieškotojui. Teismas pažymėjo, jog vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininko nekilnojamo turto, akivaizdu, kad ne tik pati procedūra užtruktų laiko prasme, nes, kaip minėta, būtų reikalinga atlikti nekilnojamo turto vertimą, bet ir tai sukeltų papildomus piniginius įsipareigojimus skolininkui.
7. Nutartyje nurodoma, kad išieškotojas, nesutikdamas su nustatyta išieškojimo lėšų paskirstymo tvarka ir išieškojimo eile, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolio priimtais patvarkymais. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog antstolis neteisingai nustatė išieškojimo eilę ar lėšų paskirstymo tvarką. Pareiškėjas vien deklaratyviai nurodė, jog yra apribota išieškotojo teisė atgauti skolą. Teismas konstatavo, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Pareiškėja R. K. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo: 1) pakeisti pirminį išieškotoją A. J. nauju išieškotoju R. K.; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo, kad:
8.1. Antstolis 2022 m. spalio 25 d. patvarkymu Nr. S-22-179-30801 dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo pakeitė išieškotoją A. J. į naująjį išieškotoją R. K., kuri nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais.
8.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostatas, tais atvejais, jei per 6 mėnesius negalima piniginės skolos išieškoti iš antrosios eilės skolininko turto (piniginių lėšų), išieškojimas turi būti vykdomas iš trečiosios eilės skolininko turto – nekilnojamojo turto, kurį konkrečiai gali parinkti pats išieškotojas. Apeliantės teigimu, kaip matyti iš skundžiamo antstolio 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymo, antstolis pats pripažįsta, jog piniginės skolos išieškotojui per 6 mėnesių terminą nepavyks išieškoti, todėl jis privalėjo tenkinti išieškotojo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą ir piniginę skolą išieškoti iš trečios eilės skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Pažymi, kad CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta išieškojimo sąlyga yra išimtis iš bendrosios taisyklės ir turi konkretų terminą, kuriam pasibaigus, turi būti taikoma bendra CPK 662 straipsnio 4 dalies taisyklė, jog jei iš pirmesnės eilės turto nepakanka išieškoti skolos, ji turi būti išieškoma iš paskesnės eilės turto. Ši specialioji norma kaip ir kitos, negali būti aiškintinos plečiamai, t. y. nustatant ilgesnį išieškojimo iš periodinių išmokų terminą. Apeliantės įsitikinimu, antstolis, matydamas, jog nepavyks iš gaunamos skolininko pensijos per 6 mėnesius padengti išieškomos sumos, esant išieškotojo prašymui, privalėjo pradėti priverstinio išieškojimo iš skolininko turto procedūras, o ne atsisakyti jas vykdyti. Antstolis šiuo atveju pažeidė imperatyvias CPK normas, o teismas nepagrįstai tokio pažeidimo neįžvelgė.
8.3. Teismo išvada, kad neva išieškojimo išlaidos būtų neproporcingai didesnės nei skolos suma, o išieškojimo laikas ilgesnis nei išieškant iš skolininko pensijos, yra nepagrįsta. Antstolis, išieškodamas iš skolininko kitoje vykdomoje byloje Nr. 0179/21/00701 (pagal pirminio išieškojo pateiktą vykdomąjį raštą tam pačiam skolininkui), 2021 m. lapkričio 3 d. jau buvo įvertinęs ginčo žemės sklypą 3000 Eur, todėl antstolis galėjo vadovautis ta pačia ekspertize arba kreiptis į tą patį ekspertą ir gauti eksperto išvadą žymiau pigiau nei buvo daryta pirmoji dėl dviejų žemės sklypų, t. y. vietoje 200 Eur, galėjo sumokėti 100-150 Eur, ką patvirtina ir toje byloje buvęs nedidelis visų vykdymo išlaidų faktas – tik 362 Eur. Pažymi, kad proceso įstatymas, priešingai nei nurodė teismas, nenumato galimybės sprendžiant dėl išieškojimo iš turto eiliškumo klausimą, atsižvelgti į išieškomos sumos ir turto vertės ar laiko tam atlikti klausimą. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog tai galėjo būti pagrindas atsisakyti pradėti išieškojimą iš skolininko turto.
8.4. Tuo atveju, jei antstolis būtų pradėjęs išieškoti iš skolininko žemės sklypo, procesas nebūtų užtrukęs ilgiau, priešingai nei nurodo teismas. Kaip matyti iš analogiškos vykdomosios bylos Nr. 0179/21/00701, procesas nuo priverstino išieškojimo procedūros iki pardavimo iš varžytinių užtruko nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2022 m. kovo 9 d., t. y. tik 10 mėnesių, taigi vos mėnesiu ilgiau nei dabar deklaruojamas skolos išieškojimas išskaitant iš skolininko pensijos.
8.5. Priverstinio išieškojimo iš turto procedūros galėjo būti dar trumpesnės, jei antstolis 2021 m. rugpjūčio 3 d. nebūtų inicijavęs skolininko paieškos. Tokiu atveju, pirmosios varžytinės būtų įvykusios keliais mėnesiais anksčiau ir priverstinio išieškojimo terminas būtų buvęs žymiai trumpesnis.
Atsiliepimas
9. Antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame išdėstytų argumentų pagrindu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o naujosios išieškotojos R. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:
9.1. Skolos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė reglamentuota CPK 664 straipsnyje. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.
9.2. CPK 663 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
9.3. Bylose buvo nustatyta, kad iš pirmesnės eilės skolininkui priklausančio turto (senatvės pensijos) skolos pasidengs per 6 – 7 mėnesius. Antstolio teigimu, įvertinus sprendimo vykdymo galimybes ir laikantis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės bei protingumo, proporcingumo principų, manytina, kad išieškojimo nukreipimas į areštuotą nekilnojamąjį turtą yra perteklinis veiksmas, sąlygojantis tik papildomų vykdymo išlaidų susidarymą (dėl būtinybės iš naujo nustatyti skolininko turto vertę). Paaiškina, kad šiai dienai skolos yra sumažėjusios, todėl iš skolininko pensijos jos pasidengs greičiau nei per 6 mėnesius, todėl antstolis gali tęsti išieškojimo veiksmus iš antrąja eile skolininkui priklausančio turto (pensijos).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė atmesti pradinio išieškotojo A. J. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų.
Dėl naujų įrodymų
12. Pareiškėja (naujoji išieškotoja) R. K., teikdama atskirąjį skundą teikia ir prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos šiuos įrodymus: 2022 m. spalio 25 d. antstolio patvarkymo Nr. S-22-179-30801 nuorašą, 2021 m. lapkričio 3 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-179-32176 nuorašą, 2022 m. kovo 22 d. antstolio patvarkymo Nr. S-22-179-8148 nuorašą, 2021 m. birželio 2 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-179-17303 nuorašą, 2022 m. kovo 9 d. antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-22-179-6917 nuorašą, 2021 m. rugpjūčio 3 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-179-23383 nuorašą, 2021 m. lapkričio 29 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-179-34805 nuorašą. Nurodo, kad poreikis pateikti minėtus dokumentus kilo tik susipažinus su skundžiama teismo nutartimi, apie šių dokumentų turinį yra žinoma visoms šalims, todėl tai neužvilkintų bylos nagrinėjimo.
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą dėl pridedamų įrodymų nepasisakė, nesuformulavo prašymo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujai pateiktus įrodymus.
14. Pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 3 d., 2022 m. kovo 22 d., 2021 m. birželio 2 d., 2022 m. kovo 9 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. lapkričio 29 d. yra pateikti nagrinėjamoje byloje kartu su antstolio pateiktomis vykdomosiomis bylomis Nr. 0179/22/01159 ir 0179/21/00701, todėl juos atsisakytina naujai prijungti prie bylos. Tuo tarpu antstolio 2022 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. S-22-179-30801 patvarkymas dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo papildomai patvirtina faktinę aplinkybę, jog pradinis išieškotojas A. J. vykdomojoje byloje Nr. 0179/22/01159 buvo pakeistas į naująją išieškotoją R. K., todėl priimtinas ir vertintinas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad byla tvarkoma elektronine forma, todėl šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktu įrodymu.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Byloje nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas skolininko V. D. atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/22/01159 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-11805-1099/2022, pradinis A. J., piniginio pobūdžio išieškojimas – 17 Eur bylinėjimosi išlaidos, 733,59 Eur skola ir 18,43 Eur palūkanos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-23494-1099/2022 nuspręsta tenkinti pareiškėjos R. K. pareiškimą ir pakeisti pradinį ieškovą A. J. į naująją ieškovę R. K., civilinėje byloje Nr. e2-11805-1099/2022 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą už akių. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto antstolio Roberto Vasiliausko 2022 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. S-22-179-30801, kuriuo pradinis išieškotojas A. J. pakeistas į R. K., nustatyta, kad pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pradinis išieškotojas A. J. savo reikalavimo teises į skolininką V. D. perleido R. K.
16. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S-22-179-24806 dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymo dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko nekilnojamąjį turtą, nusprendė, jog skolos ir vykdymo išlaidos bylose pasidengs iš skolininko senatvės pensijos per 7-8 mėnesius, o priverstinis skolininko turto realizavimas nebus vykdomas. Pradinis išieškotojas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. S-22-179-24280 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, dalyje 43,59 Eur paskirstymo ir 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-22-179-24806 dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymo bei priteisti išieškotojo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotos asmens. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, vertino, jog tam, kad vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko nekilnojamo turto, kaip pageidauja pradinis išieškotojas, reikalinga atlikti šio turto vertinimo procedūrą, kas galėtų kainuoti 300-500 Eur ir sudarytų neproporcingai dideles išlaidas lyginant su 814,42 Eur įsiskolinimo dydžiu. Teismas taip pat pripažino, kad atsižvelgiant į tai, jog skolos išieškojimo terminas, ją išieškant iš skolininko gaunamų pajamų, sudarytų 6-7 periodą, taip pat į tai, kad siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko nekilnojamąjį turtą, reikalinga atlikti nekilnojamo turto vertimą, pradinio išieškotojo pageidaujamas išieškojimo būdas yra neproporcingas.
17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantė (naujoji išieškotoja) R. K. teigia, kad atsižvelgiant į CPK 662-664 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, antstolis 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvarkyme pats pripažino, jog piniginės skolos išieškotojui per 6 mėnesių terminą nepavyks išieškoti, todėl antstolis privalėjo tenkinti išieškotojo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą ir išieškoti iš trečios eilės skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Anot apeliantės, to nepadaręs, antstolis pažeidė imperatyvias CPK normas, o teismas nepagrįstai tokio pažeidimo neįžvelgė.
18. CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto yra išieškoma tik trečiąja eile. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pažymėtina, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).
19. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan.
21. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog išieškojimą vykdantis antstolis numatė, jog skolą išieškant iš skolininko gaunamų pajamų, ją pavyks išieškoti per 6-7 mėnesius, sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog siekiant nepažeisti išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės bei protingumo, proporcingumo principų, šiuo konkrečiu atveju išieškojimo nukreipimas į areštuotą nekilnojamąjį turtą yra perteklinis veiksmas, sąlygojantis tik papildomų vykdymo išlaidų susidarymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nurodytus antstolio argumentus iš esmės papildomai patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos, teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
22. Kaip nurodė antstolis, šiuo metu išieškomas įsiskolinimas jau yra sumažėjęs, todėl, pasak antstolio, ir toliau vykdant išieškojimą iš skolininko senatvės pensijos, jos pasidengs greičiau nei per 6 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės bei tai, kad byloje nėra duomenų apie skolininko vengimą atlikti vykdymo veiksmus ar trukdymo antstoliui išieškoti įsiskolinimą, sudaro pagrindą konstatuoti, jog atskirojo skundo argumentai nepagrindžia, kad išieškojimo vykdymas iš skolininko gaunamų pajamų yra neproporcinga ar kokia nors apimtimi naujosios išieškotojos teises ribojanti priemonė.
23. Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su galimos nekilnojamojo turto ekspertizės įkainiais, taip pat argumentai dėl galimos vykdymo veiksmų trukmės tuo atveju, jei antstolis būtų pradėjęs išieškoti iš skolininko žemės sklypo, laikytini teisiškai nereikšmingais pripažinus, jog antstolio atliekami vykdymo veiksmai išieškojimą nukreipiant į skolininko gaunamas pajamas yra proporcinga ir abiejų vykdymo proceso šalių interesų balansą užtikrinanti priemonė.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.